respublika.lt

2017 spalio 22, sekmadienis

Mes labai reikalingi ESnuotraukos (3)

2017 rugsėjo mėn. 21 d. 13:26:44
Gitana MARKOVIČIENĖ

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas perša liūdną išvadą - mes į Europos Sąjungą (ES) buvome priimti ir tam, kad mūsų sąskaita gerovę kurtų senosios įtakingosios ES valstybės. O gal net tik tam?

 

VMVT nustatė, kad Vokietijos maisto produktų gamintojai į tą pačią produkciją deda įvairių nesveikų priedų, jei ji parduodama mūsų rinkoje, ir jų nededa, jei produkcija skirta Vokietijai ar Austrijai. Taip pat Lietuvoje parduodamoje produkcijoje naudoja pigesnes ir ne tokias kokybiškas medžiagas. Tiesa, tai jokia naujiena, analogišką tyrimą VMVT atliko ir 2013-aisiais, kai nustatė, kad ne tik maistą, bet ir ne maisto prekes mes gauname gerokai prastesnės kokybės nei Vakarų Europos gyventojai. Ir ne tik iš Vokietijos. Po pirmojo tyrimo jokios reakcijos iš mūsų politikų nebuvo. Gal bus po antrojo?

Niekam ne paslaptis, kad ES politiką formuoja Vokietija ir kitos galingosios ES valstybės. Jos išsikovojo ir tai, kad į maistą būtų galima dėti ir organizmui naudos neduodančių ar net kenkiančių ingredientų (iki tam tikros ribos). Tačiau išsikovojusios tokią teisę tos valstybės saviems gyventojams tiekia sveiką produkciją, o mes reikalingi tam, kad tų šalių korporacijos didintųsi pelną, nes mus maitina maistu, pagamintu daug pigiau. Mus - ne tik lietuvius, nes analogiškus tyrimus atliko ir Čekija, Slovakija, Vengrija, Kroatija, išsiaiškinusios, kad ir jų gyventojai laikomi antrarūšiais.

Akivaizdu, kad vokiečiai šlamšto nevalgo, nes jų perkamoji galia leidžia rinktis sveiką maistą (kuris, beje, net nėra brangesnis nei nesveikas užsienietiškas maistas pas mus). Ir akivaizdu, kad užsienio korporacijos žino, jog mažai lietuvių ir kitų neturtingesnių ES šalių gyventojų tokių galimybių dėl mažos perkamosios galios neturi, todėl suvalgys viską.

Tačiau stebina mūsų valdžios pozicija. Jei jau ji nesiima jokių priemonių, kad mūsiškių perkamoji galia didėtų, tai gal bent jau bandytų kooperuotis su kitomis skriaudžiamomis valstybėmis ir siektų, jog Europos Komisija įteisintų, kad ta pati produkcija visoje ES būtų pardavinėjama tos pačios kokybės? Juk pagal tiek daug bendrų taisyklių, primestų Briuselio, gyvename. Jei Europos Komisiją sugeba spustelėti ES senbuvės, kodėl tylime mes? Jei vengrai, čekai ar kiti nebijo išreikšti savo pozicijos pabėgėlių ir kitais klausimais, tai kodėl mūsų politikai nuolankūs visais atvejais?



Didžiosioms ES valstybėms tai yra paranku. Kai įstojome į ES, atsivėrė mūsų rinka. Į ją galima kišti produkciją, kurios savose valstybėse milžiniškos korporacijos neiškištų. Taip jos didinasi pelnus ir moka didesnius mokesčius savo valstybėms. Jei tai būtų viskas, dar galima būtų suabejoti, ar mes į ES esame priimti tik dėl išskaičiavimo. Tačiau jei prisimintume kitus atvejus, tų abejonių liktų vis mažiau, nes didžiosios ES narės visas savo problemas sukrauna ant mažųjų ir kitaip jomis naudojasi. Štai įkalbėjo Lietuvą uždaryti Ignalinos AE, kuri esą kėlė pavojų, nors, pasak specialistų, ji dar galėjo ilgai saugiai dirbti - dabar perkame elektros energiją iš Europos. Užplūdo pabėgėliai Vokietiją, Italiją ir kitas ES senbuves - mažosios gąsdinamos sankcijomis, jei tų pabėgėlių neprisiims sau.

Prieš kelerius metus tuometis finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas yra atskleidęs, kad iš kiekvieno struktūrinės paramos euro, išleisto, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Lietuvoje, 80 centų grįžta į tas pačias valstybes donores, nes iš jų perkamos technologijos, įranga, daugelį projektų įgyvendina tų valstybių įmonės ir jos išveža pajamas iš Lietuvos, Lenkijos bei kitų paramos gavėjų. Tad Vokietija, Prancūzija ir kitos galingosios valstybės ne tik be pagrindo save vadina filantropėmis, bet ir įgauna spaudimo įrankius. Jei tik kas nepaklūsta ES milžinėms parankioms Briuselio taisyklėms, pagrasinama paramos sumažinimu ar finansinėmis sankcijomis.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: Lietuvos čempionai Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai palengva kopia į Lietuvos rankinio lygos turnyrinės lentelės viršų; trečiose rungtynėse namuose su Varėnos „Ūla“ klaipėdiečiai šeštadienį sužaidė pasiekdami vienose rungtynėse įmestų įvarčių sezono rekordą, o varžovus įveikė net 25 įvarčių skirtumu - 47:22 .
  • PLAUKIMAS: Čekijoje vykstančių „Arena Cup“ serijos plaukimo trumpajame baseine varžybų „Plzenske sprinty“ vyrų 100 m plaukimo krūtine finale šeštadienį lietuvis Giedrius Titenis užėmė ketvirtąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar Lietuvoje reikia įteisinti dvigubą pilietybę?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2    0 C

   0   +2 C

 

   -1   0 C

   +5   +6 C

  +2  +4 C

 

   +2  +3 C

    2-3 m/s

     3-5 m/s

 

      4-5 m/s

 

USD - 1.1818 PLN - 4.2363
RUB - 67.8679 CHF - 1.1597
GBP - 0.8962 NOK - 9.4145
reklama
Prenumerat 2018