respublika.lt

Medikų algas suryja savi (19)

2018 rugsėjo mėn. 27 d. 08:21:11
Lina VYŠNIAUSKIENĖ

Poliklinikose rikiuojasi milžiniškos eilės, medikai skundžiasi nepakeliamais darbo krūviais ir atlyginimais, iš kurių neįmanoma išmaitinti šeimos. Iš biudžeto gaunamų lėšų galbūt ir užtektų, racionaliai jas naudojant. Bet už „darbą“ mokama nežmoniškai išpūstoms ligoninių bei poliklinikų administracijoms, kur etatų skaičius per porą dešimtmečių išaugo tris kartus. Jose dirba savivaldybės klerkų giminaičiai, pažįstami ir šiaip „reikalingi“ žmonės, kurie net mediko išsilavinimo neturi. Apie tai „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Šeimos gydytojų asociacijos prezidentu prof. Juliumi Kalibatu.

 

- Dejuojame, kad valstybinė sveikatos apsaugos sistema menkai finansuojama, todėl tokie maži gydytojų atlyginimai, dideli krūviai. Medikai vis dažniau renkasi užsienį ar privačias įstaigas.

- Kad ir kaip būtų keista, privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, nežiūrint to, kad finansavimą iš ligonių kasų gauna tokį patį, puikiai verčiasi. Tik dalis jų prašo priemokos iš ligonių, yra nemažai tokių, kurios apskritai neprašo. Bet sugeba užtikrinti medicinos personalui didesnes algas negu „valdiškose“ gydymo įstaigose. Užtikrina todėl, kad yra sukūrusios efektyvią valdymo sistemą. Viešosiose įstaigose prikurta administracijos etatų, nes reikia įdarbinti reikiamus žmones. Savivaldybė yra viešosios gydymo įstaigos steigėja. Bet kokiam klerkui labai paprasta paskambinti direktoriui ir pasakyti: tai mano pusbrolis, reikia, kad jį priimtum. Direktorius negali atsakyti. Nes jei atsakys vieną kartą, kitą, vietoj jo bus parinktas lojalus vadovas, kuris tenkins visų klerkų užgaidas.

- Nejaugi taip kiekvieną ir priima? Net be medicininio išsilavinimo?

- Manyčiau, kad apie 30 proc. skiriamų atlyginimams lėšų mokama tiems, kurie apskritai nedirba: išpūstam administraciniam aparatui. Žmonėms išvykstant į užsienį dirbti, mažėjant net ir Lietuvoje deklaravusių gyvenamąsias vietas, administracijos aparatas, lyginant su tuo, kas buvo prieš kokius dvidešimt metų, buvo išpūstas trigubai. Galiu pasakyti pavyzdį: vienos poliklinikos administracijoje buvo 13 etatų, dabar jų yra 30. Ta pati padėtis visose didžiosiose gydymo įstaigose. Net nepatikėsite, kokių pareigybių pristeigta. Tai specialistas ryšiams su vidumi, tai specialistas ryšiams su išore. Sulaukėme tokio absurdo, kad į poliklinikas pradėta priiminėti interjero dizainerius. Kad nuspręstų, kur gėlių vazoną padėti: ar viename koridoriaus gale, ar kitame. Ir kokios spalvos turi būti gėlės. Teikdamas tokias „paslaugas“, jis gauna atlyginimą už visą etatą. Arba tipinis pavyzdys: direktoriaus pavaduotojo etatas. Šitų gyva galybė pristeigta. Ligoninė rengiasi mažinti lovų skaičių, nes trūksta medikų, bet įsteigiamas pavaduotojo plėtrai etatas. Ką jis plės?

- Todėl tokie maži gydytojų, slaugytojų atlyginimai?

- Kol tokių etatų bus poliklinikose, ligoninėse, kelti gydytojams atlyginimų nebus iš ko. Privačiose įstaigose stengiamasi mažinti administracijos darbuotojų, kurių dalis prisiima papildomų funkcijų, ir didinti medikų skaičių. Todėl ir milžiniškų eilių ten nėra. Bet savivaldybės politikams reikia darbo vietų „reikalingiems“ žmonėms. Prievarta sukišami net ir tie, kurie reklaminius rinkimų lapelius dalino ar biuletenius skaičiavo. Žinau tokių atvejų - ir nemažai.

Darbo jie nedirba. Bet, gaudami atlyginimą, priversti ateiti ir „atsėdėti“. Portaluose knaisiojasi, kortomis kompiuteriu žaidžia. Ir pildosi kišenę gydytojų, taip pat ir ligonių sąskaita.

Sveikatos apsaugos ministerijoje tas pats. Kai po 1990 m. pradėjau dirbti ministerijoje, joje buvo 90 etatų. Dabar yra 220, na, gal vienu kitu mažiau. Buvo dar daugiau, bet sveikatos apsaugos ministru tapęs Aurelijus Veryga šiek tiek sumažino jų skaičių. Televizijos laidoje jis džiūgavo: matote, sumažinau iki 220, neva milžiniškas pasiekimas. Tas pats visose ministerijose: Klerkų skaičius didėja, kai gyventojų - mažėja. Gautų pinigų medikams užtektų, jei viskas būtų sąžiningai, su protu daroma.

- Tačiau ministerija viešai skelbė, kad medikų atlyginimai pakilo.

- Taip, buvo skelbiama apie įkainio už darbą pakėlimą maždaug 20 proc. Visi gydytojai bei slaugytojai tikėjosi, kad atlyginimai ir padidės 20 proc. O realiai jie padidėjo vos 4-5 proc. Be to, jų didėjimas kiekvienu konkrečiu atveju priklausė nuo to, kiek medikas lojalus administracijai. Administracijai buvo įduotas geras ginklas: jei jūs lojalūs, tai mes būsime geri. O jei truputį šakojatės, reiškiate kritines pastabas, nedidinsime. Arba didinsime 3 proc. Toks gyvenimas.

Pavyzdžiui, Vilniaus klinikinėje ligoninėje, kuri priklauso savivaldybei, vieni mažiausių atlyginimų. Joje dirbantis žinomas chirurgas Dainius Budrys pateikė išrašą apie gaunamą atlyginimą. Ant popieriaus - 1100 eurų. Argi tai normalu?

- Argi gydymo įstaigų vadovai negali pasipriešinti?

- Buvo tokių atvejų. Geriausias pavyzdys - daktaras Rimantas Keblas, buvusios Vilniaus universitetinės ligoninės Antakalnyje, vadovas. Dabar ji pervadinta į Vilniaus klinikinę ligoninę. Direktoriui buvo liepta priimti tam tikrus žmones. Nurodymas duotas iš Vilniaus miesto savivaldybės, meru tuomet buvo Artūras Zuokas. Nesutikus paklusti tokiems nurodymams, R.Keblui buvo pasiūlyta atsisakyti direktoriaus pareigų. Pažadėjo, kad nebus atleistas, dirbs direktoriaus pavaduotoju. Jis atsisakė. Tuoj pat buvo atsiųsta komisija atlikti patikrinimą. Bet komisija pasirodė sąžininga ir nieko ypatingo nerado. Kiek žinau, komisijos nariams buvo net grasinta. Direktoriui paskyrė papeikimą, dabar nepamenu, už kokį neva padarytą nusižengimą. Jis kreipėsi į teismą. Laimėjo. Papeikimą atšaukė. Bet savivaldybės klerkams R.Keblas, išdrįsęs pakelti galvą, nereikalingas. Tada sekė naujas papeikimas. Situacija išties buvo kurioziška. Antakalnio rajone buvo išjungta elektra. Papeikimas skirtas už tai, kad avarinis generatorius buvo įjungtas po pusvalandžio. Neva direktorius neužtikrino, kad galima būtų dirbti operacinėse ir pan. Teismas panaikino ir šį papeikimą.

Savivaldybė pasirinko kitą būdą atsikratyti neparankiu vadovu. Juk jie turi visus svertus. Buvo paskelbta reorganizacija. Prie Vilniaus universitetinės ligoninės prijungiama kita ligoninė. Vadinasi, nauja struktūra, skelbiamas konkursas direktoriaus pareigoms eiti. Kai atsirado naujas vadovas, ligonines vėl atskyrė. Ir vėl naujas konkursas. Žaisti galima kaip nori. R.Keblas daug sveikatos susigadino, nes daug kovojo. Dabar jis pensijoje.

Po jo ligoninei vadovavo Henrikas Ulevičius, kai pradėjo dirbti, paaiškėjo, reikalavimai priimti vieną ar kitą asmenį nesibaigia. Vėl prasidėjo kovos. H.Ulevičius bandė pasiekti, kad ligoninė būtų perduota ministerijai. Nes toks pavaldumas galimas. Tuomet sveikatos apsaugos ministru buvo Vytenis Andriukaitis. Jis labai stengėsi tai įgyvendinti, bet net ir ministrui nepavyko. Savivaldybė griežtai pasipriešino, nes nenorėjo tokio kąsnelio iš rankų paleisti. Kur paskui savo žmones dėtų? Iki šiol ligoninė tebėra savivaldybės rankose.

- Kokią išeitį matote?

- Bijau, kad šiuo metu galime tik žaisti pagal esamas taisykles. Deja. Labai tikiuosi, kad ateis jauni žmonės, kurie bus švarūs. Žinoma, sąžiningi vadovai stengiasi pasipriešinti diktatui. Tačiau susiduria su sistema, išnaudoja daug jėgų, susigadina sveikatą. O rezultatas - klerkai jaučiasi nebaudžiami.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (19)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ROKIRUOTĖ: Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Vytautas Kamblevičius tapo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju; jis šiose pareigose pakeis „tvarkietį“ Kęstutį Bartkevičių, kuris, Seimo sprendimu, paskirtas Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju.
  • NAFTA: naftos pramonės milžinas „Royal Dutch Shell“ planuoja investuoti nuo 1 iki 2 mlrd. dolerių kasmet į naftos žvalgybą ir gavybą Brazilijoje; planuojama darbus pradėti jau kitąmet ir užbaigti 2025 m.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMINISTRATORIUS

Ar jūsų name išjungia šildymą, kai lepina šilti orai?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate organų donorystei?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas vadyb
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +2   +9 C

   +5   +8 C

 

   +2  +7 C

  +15 +18 C

   +12  +14 C

 

   +11  +12 C

 3-8 m/s

 2-3 m/s

 

    1-2 m/s

 

USD - 1.1530 PLN - 4.2940
RUB - 75.6506 CHF - 1.1453
GBP - 0.8795 NOK - 9.4293
reklama
Ukis 2018