respublika.lt

2017 rugsėjo 22, penktadienis

Laisval kortel 2

Medikams žadami pinigai, kurių nėranuotraukos (26)

2017 rugpjūčio mėn. 29 d. 08:19:08
Aida VALINSKIENĖ, zinios@vakarozinios.lt

Sveikatos apsaugos ministerija neseniai gerokai sutrikdė gydymo įstaigų vadovus pareikšdama, kad kai kurie jų dėl nesuprantamų ir nepateisinamų priežasčių nedidina atlyginimų medicinos darbuotojams, nors finansinės ir teisinės galimybės tam yra sudarytos. Vadovai tokius valdininkų pareiškimus vadina tiesiog „reklaminiu šou“, nes jiems nurodoma „dalinti“ pinigus, kurių įstaigos dar net neuždirbo, ir nėra tikros, kad uždirbs.

 

Sveikatos apsaugos ministerija teigia apskaičiavusi, kad gydytojams algos turėtų vidutiniškai kilti apie 115 eurų, o slaugytojams - 58 eurais neatskaičius mokesčių. Viceministrės Gintarės Šakalytės teigimu, atlyginimams didinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo buvo skirta 24,6 mln. eurų, tad ministerija ragina sprendimus priimančius asmenis elgtis socialiai atsakingai ir skirtus pinigus naudoti pagal paskirtį.

„Gydytojams ir slaugytojams darbo užmokestis turi didėti ir kitaip negali būti“, - teigė G.Šakalytė.

Viceministrės teigimu, tam yra sudarytos finansinės ir teisinės galimybės. Tad viskas priklauso tik nuo gydymo įstaigų vadovų ir labai dažnai nuo savivaldybių noro. „Kai kurios įstaigos nurodo, kad sprendimai nedidinti atlyginimų priimti suderinus su steigėjais - savivaldybėmis, stebėtojų tarybomis. Taigi tie, kurie nedidina algų medikams, stoja prieš savo sąžinę ir medikų bendruomenę“, - sako ministerijos atstovė.

Anot jos, ministerijos surinkti duomenys ir gydymo įstaigų vadovų pateikti paaiškinimai rodo, kad kai kurie iš jų be pateisinamų priežasčių nedidina atlyginimų. Ypač didelė problema su savivaldybėms priklausančiomis įstaigomis, kurių vadovai galbūt nėra suinteresuoti pagerinti medikų finansinę situaciją.

„Akivaizdu, kad už tokį neveiklumą ir negebėjimą tvarkytis savo įstaigose atsakomybę turi prisiimti ne tik savivaldybių gydymo įstaigų vadovai, bet ir merai, administracijų vadovai. Tai yra tie žmonės, kurie pirmiausia turėtų būti suinteresuoti optimizuoti medicinos paslaugų teikimą, užtikrinti kokybišką jų teikimą, taip pat didinti algas gydytojams ir slaugytojams, kai tik buvo skirtas papildomas finansavimas, kaip ir ankstesniais metais. Tačiau, deja, daroma yra kas kita ir kaltinama ministerija, kad nekyla algos“, - sako G.Šakalytė.


Viktoras Meižis, Druskininkų ligoninės direktorius, Gydytojų vadovų sąjungos valdybos pirmininkas:

- Teiginiai apie „vadovų darbo trūkumų glaistymą“, gąsdinimas „tam tikrais teisiniais mechanizmais“, kaltinimai „neveiklumu bei negebėjimu tvarkytis“ šioje situacijoje, mano galva, - bandymas supriešinti įstaigų vadovus su darbuotojais.

Mūsų įstaiga priskiriama prie „blogiečių“. Tik ar mes tikrai tokie esame, jei bandome pirma išsianalizuoti finansines galimybes? Nė vienas darbdavys nenori turėti nemotyvuotų darbuotojų, o viena iš motyvacijų - normalus atlyginimas. Atlyginimai dabar sudaro apie 80 proc. įstaigos biudžeto - įsivaizduokite, kokia tai yra našta įstaigai. Mano finansininkų skaičiavimais, didinti atlyginimus 8 proc., kai įkainis didėja 4 proc., nėra realu. Pernai mes paklausėme tuomečio ministro rekomendacijų didinti atlyginimus 8 proc., nors pajamos buvo didinamos 5,5 proc. Gavome tai, kad „sėdome į minusą“. Padidino įkainius. O ką tai reiškia? Tai nėra asignavimai atlyginimams didinti - mes turime tuos pinigus užsidirbti, vadinasi, turime suteikti paslaugų. Vien dėl ekonominių paskatų juk neguldysime ligonių, kad visus pinigus paimtume. Žmonių mažėja, srautai mažėja. Mes Druskininkuose vasarą dar sulaukiame žmonių iš kitų miestų, o ką kalbėti mažoms ligoninėms?

Liepos mėnesį pateikėme apmokėti sąskaitą už suteiktas paslaugas - 241 tūkst. eurų. Rugpjūčio 25 d. dar 91 tūkst. nebuvo apmokėta. Pinigus visada perveda daugiau nei mėnesiu vėliau, kitaip sakant, mes visą laiką dirbame avansu. Tam, kad laiku sumokėtume atlyginimus, esame, kaip ir dauguma įstaigų, pasiėmę paskolą. Kai tik yra galimybė, mes atlyginimus didiname, ypač tiems, kurie mažiausiai gauna. Pernai mokos fondas padidėjo 182 tūkst. eurų. Dabar turime tą naštą nešti, kurią pernai prisiėmėme, ir mums dar užmeta naują naštą. O paslaugų įkainiai kaip buvo, taip ir lieka neadekvatūs.

Esame tarp tų šalių, kur sveikatos sektoriui nuo BVP skiriamos mažiausios lėšos. Ir kai tą menką sumą turime kažkaip išdalinti, atsiranda supriešinimas ir susipriešinimas. To nebūtų, jei būtų peržiūrėtas visas finansavimas sveikatos sektoriui: turi daugiau atsirasti lėšų, turi būti peržiūrėta, kokios paslaugos kur teikiamos ir kiek gali valstybė padengti. Jei negali - žiūrėti, iš kur papildomų lėšų pritraukti, o ne metai iš metų kalbėti apie „vidinius resursus“.

Kol sistema iš esmės nėra peržiūrėta, tai daugiau šou negu realūs pokyčiai. Tie, kas kaltina įstaigų vadovus neveiklumu ar negebėjimu tvarkytis, arba nesupranta, kas vyksta tose rajonų ligoninėse, arba nenori suprasti.


Darius Steponkus, Šilutės rajono ligoninės vadovas, Gydytojų vadovų asociacijos tarybos pirmininkas:

- Kaip tie pinigai pasiekia gydymo įstaigas? Paskyrus juk jie iškart į biudžetą neatkeliauja - jie turi būti uždirbami. Kitaip sakant, privalu suteikti tas paslaugas, už kurias padidintas finansavimas, ir tada ta pinigų suma gydymo įstaigas pasieks, o metų pabaigoje bus galima matyti, kiek į įstaigos biudžetą bus papildomai gauta. Žinoma, planuojant biudžetą, planuojant pacientų srautus galima apskaičiuoti gana tiksliai tą pinigų sumą. Tačiau mokėti darbuotojams didesnius atlyginimus reikėjo jau nuo liepos 1 d., o realiai tą rezultatą pamatysime gerokai vėliau.

Kita vertus, norisi didinti darbo užmokestį darbuotojams ir medikai tikrai to yra nusipelnę, norisi, kad jie neišvyktų kitur ieškoti laimės. Bet ir vėl - priėmus sprendimą padidinti atlyginimus ir metų gale pamačius, kad tos numatytos sumos gauname tik du trečdalius ar kartais net mažiau, tada tenka jau teisintis, kodėl įstaigos veikla yra nuostolinga. Tikriausiai tai ir pastūmėjo kai kurių įstaigų vadovus priimti tokį šiandien gana nepopuliarų sprendimą atlyginimų kol kas nedidinti. Tačiau aš tuos vadovus visiškai pateisinu, nes daliname briedį girioje realiai net žvirblio saujoje neturėdami. Taip, jeigu įstaiga turi tam tikrų resursų, ji gali sau leisti rizikuoti, tačiau dabartinėje situacijoje daugelis įstaigų tų resursų neturi, nes viskas, išskyrus gydymo paslaugas, brangsta, tik gydymo paslaugų kainos padidinamos vos keliais eurais, kas problemos iš esmės nesprendžia. Ta situacija yra bloga, o gydymo įstaigų vadovams sudėtinga ir darbuotojų nenuvilti, ir įstaigos finansinis rezultatas negali būti blogas.

Mūsų apmokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas sistema, švelniai tariant, yra keista, joje labai daug dviprasmybių, o tada ir veiksmai būna dviprasmiški, ir rezultatai keisti. Ministerijos noras parodyti gerus darbus, kai kurie nepamatuoti sprendimai, populistiniai, kitą kartą net keisti pasisakymai ne visada duoda gerus rezultatus. Trumpalaikis šou pavyksta, bet po to visas procesas virsta visiška beprasmybe ir keistenybe. O kai procesas nevyksta, pradedama ieškoti, ką nubausti.

Esant dabartinei situacijai rizikuodamas nedidinti atlyginimų gali darbuotojų motyvaciją labai sumažinti, tad mes atlyginimus didinome vidutiniškai 8 proc. - 100 proc. išskirstėme tas menamai gaunamas lėšas darbo užmokesčiui, tikėdamiesi, kad mūsų paslaugų ir pacientų nesumažės. Tačiau rizika išlieka - jei paslaugų sumažės, pacientų nebus, kiek suplanuota, metų gale mums kils didelių finansinių problemų. Todėl puikiai suprantu tuos vadovus, kurie nusprendė nerizikuoti ir atlyginimų nedidino.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (26)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČIUOŽIMAS: Minske vykstančių Tarptautinės čiuožimo sąjungos „Grand Prix“ jaunimo dailiojo čiuožimo varžybų „Minsk Arena Cup “ solisčių turnyre Lietuvos atstovė Paulina Ramanauskaitė užėmė 25-ąją vietą.
  • SAVAITGALĮ: šį savaitgalį didžiausiame Lietuvoje, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione, vyks didelė regbio šventė- tradicinis jaunių regbio turnyras „Ąžuolo“ taurei laimėti, o šeštadienį šventę papuoš Baltijos regbio „Top“ lygos rungtynės tarp Kauno „Žalgirio“ ir Šiaulių „Baltrex-Šiaulių“ ekipų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar galima susikurti laimę Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar tikite materialinės pagalbos prašymais, skelbiamais socialiniuose tinkluose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +11   +13 C

   +10  +12 C

 

   +9   +11 C

   +17  +20 C

  +17 +20 C

 

   +17  +19 C

    5-9 m/s

     1-5 m/s

 

      1-5 m/s

 

USD - 1.1905 PLN - 4.2805
RUB - 69.0220 CHF - 1.1585
GBP - 0.8824 NOK - 9.3025
reklama
Velyke2017