Buvusio Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA), tapusio Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA), duomenimis, po dešimtmečio Lietuvos sveikatos apsaugos sistema gali pajusti 7,9 tūkst medikų stygių. Ypač trūks bendrosios praktikos slaugytojų (7350), vidaus ligų gydytojų (189) ir vaikų ligų gydytojų (140). Kaip tokio scenarijaus išvengti? Juolab kai gydytojus bei aukštos kvalifikacijos slaugytojus ruošia net du šalies universitetai.
Vienų trūks, kitų - per daug
Tiesa, STRATA prognozuoja, jog po 10 m. kai kurių medicinos specialistų poreikis sumažės. Visuomenei senėjant, reikės mažiau medikų, prižiūrinčių naujagimius. Mažiau reikės ir vaikų chirurgų bei genetikos specialistų. Bet nežymiai padaugės gerontologų, prižiūrinčių itin garbaus amžiaus senjorus.
Analitikai teigiamai įvertino ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sveikatinimo politiką. Matyt, įvertinus, jog visuomenė vis mažiau rūkys kontrabandines cigaretes, prognozuojamas ir plaučių ligų specialistų mažėjimas. Tikimasi, visuomenė per dešimtmetį bus pripratinta prie sveikesnės gyvensenos. Todėl bus mažesnis ir dietologų poreikis.
Tačiau tyrėjai, matyt, nesitiki, kad po dešimtmečio pagerės visuomenės psichinė sveikata. Ar piliečiai nuo žiūrėjimo į elektroninius prietaisus taps akylesni. Gydytojų psichiatrų ir oftalmologų poreikis, kaip prognozuojama, tik didės. Dar daugiau reikės ir šeimos gydytojų bei kardiologų. Tai reiškia, kad, nors ir nerūkysime bei sveikiau maitinsimės, širdies ligų nenugalėsime.
O šit burnos chirurgų, burnos higienistų po dešimtmečio turėsime perteklių. Tik neaišku, kodėl? Ar savų dantų vis mažiau turėsime? O gal atvirkščiai - jie, maiste sumažinus pridėtinio cukraus kiekius, bus vis sveikesni?
Medikų pasiskirstymas vėlgi kis. Dar mažiau reikės provincijai. Didžiausia medicinos darbuotojų koncentracija išliks Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse. Kaip iš tikrųjų bus - neaišku. Nes neaišku, kiek iš ruošiamų specialistų liks Lietuvoje dirbti.
Analizė nieko verta
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė abejojo STRATA analizės kokybe:
„Mūsų pozicija - analizė nekokybiška. Užtenka pasižiūrėti į skaičius. Mūsų nuomone, radiologų ir vaikų ligų gydytojų reikės kur kas daugiau. Ir geriatrų gerokai daugiau, nes steigiami šeši geriatrijos centrai. Kai įsigilini į analizės rodmenis, matai, kad tai seni duomenys, jau neatitinkantys dabarties tendencijų. Neatsižvelgta į pasaulio ar bent Europos patirtį, į medicinos įstaigų strategijas. Neatsižvelgta, kaip juda rezidentų srautai. Neatsižvelgta į emigraciją.“
Naudinga gydyti regioną
O kiek, kalbant procentais, jaunų medikų ketina išvykti dirbti į užsienį?
„Kalba, kad išvyks, apie 90 proc., o realiai išvažiuoja apie 10 proc., - nusijuokė K.Norvainytė. - Tačiau daug kas išeina dirbti į kitus sektorius. Eina į skubios pagalbos skyrius. Skubios medicininės pagalbos specialistai ruošiami, o MOSTA analizė rodo, kad jų Lietuvoje nereikės! MOSTA taip pat pripažino savo tyrimo ribotumą, tačiau kokiu ateities scenarijumi reikės remtis šalies vyriausybėms? Galbūt kitus specialistus planuoti yra paprasčiau, o medicinoje planuoti sunku. Gal iš pradžių reikėtų išbandyti pilotinį modelį? Suformuoti šeimos gydytojo visą komandą, pažiūrėti, kaip ji veikia, o paskui pritaikyti tokius modelius ir kitose specialybėse. Į tokias analizes reikėtų įtraukti ir medicininių paslaugų mastus, įkainius. Medikų atlyginimus. Tai irgi susiję su medicinos darbuotojų emigracija. Tiesa, atlyginimai po truputį didėja. Teikia vilties.“
Tačiau kaip tobulėti gydytojui rezidentui, kuris rezidentūrą atlieka ne didžiųjų miestų klinikose, bet kokioje nors provincijos ligoninėje? Juk tobulėjimui neužtenka vien fonendoskopo ir kraujospūdžio matavimo aparato?
Tačiau K.Norvainytė nesutiko: „Į periferiją išvažiuoti gerai. Ten tobulėjimo galimybės kartais net didesnės nei centruose, kur daug rezidentų. Periferijai irgi reikia jaunų specialistų. Bet jeigu žmogus mokydamasis nė karto nebuvo išvažiavęs į periferiją, nėra jokių šansų, kad po rezidentūros ten norės įsidarbinti“.
Tačiau vis vien neaišku, kaip Lietuva po dešimtmečio gali pritrūkti daugiau nei 7 tūkstančių medikų. Jei Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) studijuojančių - apie 6 tūkstančiai, o Vilniaus universiteto Medicinos fakultete - dar apie 3 tūkstančiai. O rezidentų įsidarbinimas per pirmuosius metus po baigimo siekia net 94 proc. Negi iš anksto žinome, kad ruošiame specialistus užsieniui ir su tuo visiškai sutinkame?
Situaciją komentuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, gydytoja Asta KUBILIENĖ:
Lietuvoje gydytojų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų - 4,5, o Europos Sąjungos vidurkis - 3,6. Akivaizdu, kad gydytojų mums užtenka, tik yra jų pasiskirstymo netolygumų. Siūlėme reforminį 7 įstatymų paketą, bet prezidentė Dalia Grybauskaitė jį vetavo. Siekėme, kad privačios gydymo įstaigos gautų iš valstybės pinigus tik už tas paslaugas, kurių neprivačiose gydymo įstaigose trūksta. Nes ir iš ligonių kasų pinigus gauna ir dar didelius antkainius užsideda. Bet prezidentė šį paketą vetavo. Priežastis - privačios gydymo įstaigos negalės dalyvauti gydymo procesuose vienodomis teisėmis su valstybinėmis ir savivaldybių įsteigtomis gydymo įstaigomis. Matyt, suveikė regioniniai lobistai, kurie domisi ne gydymo paslaugos kokybe, bet kaip išsaugoti gydytojų darbo vietas.
O jei rajone liks tik privati gydymo įstaiga ir po kelių mėnesių užsidarys? Pacientai liks be nieko, o valstybė į privatų verslą neturi teisės kištis. Norės - ir užsidarys. Švietimo sistemoje privačios mokyklos yra šalia, o medicinos sistemoje - bendrame katile. Gal per metus dar spėsime atlikti reikalingas reformas. Lengvai jos nevyksta ir Skandinavijos šalyse.