Valdantieji, o su jais ir visi gyventojai susirūpino, jog dėl sausros gali kilti produktų kainos. Jei brangs grūdai, brangs ir miltai bei pašarai. Jei brangs miltai, brangs duona bei kiti kepiniai. Jei brangs pašarai, brangs mėsa ir jos gaminiai. Štai kokia grandininė reakcija. Vien todėl, jog vasaros pradžia pagailėjo vandens. Bet ar iš tikrųjų dėl to brangsta?
Šiemet vandens pagailėjo. Pernai nepagailėjo. Žiemą gal pagailės ar nepagailės sniego, šalčio. Tačiau nesvarbu, koks Lietuvoje oras - sninga, kaista ar lyja, maisto produktas yra toks stebuklingas dalykas, kad brangsta nuolat. Dešrelei, pasirodo, visai nesvarbu, ar maisto auginimo, gaminimo grandinėje atpigo ar sulijo koks nors grūdas, pašaras. Dešrelė - individualistė. Ne kolektyviška. Ji vis vien kasmet pabrangsta. Jei netikite - pasitikrinkite parduotuvėje. O gamintojai ir prekybininkai kasmet vis kitaip teisinsis. Kad dešrelės kainą paveikė per liūtis paskendusios morkos, avarija A1 greitkelyje ir ugnikalnio išsiveržimas Balyje.
O priežastis - banalesnė. Už bet kokį Lietuvos augintojo, gamintojo ar prekybininko gamtinį ar valstybinį trikdymą baudžiamas vartotojas. Baudžiama jo kišenė. Kyla minimalus mėnesinis atlyginimas - kyla ir produktų kainos. Jei prekybos centro kasininkės atlyginimas padidėja 10 eurų, šie eurai bus atsiimti iš pirkėjų. Tad jei į 1 l pakuotę įpilama tik 0,9 l kefyro, vadinasi, dalis kefyro nutekėjo kitoms reikmėms. Pavyzdžiui, pabrangusiai logistikai. Ar kefyro reklamai. Galime kiek nori baisėtis, piktintis. Bet tai Lietuvoje taip įprasta, kad jau nieko nejaudina. Nepatenkintų pirkėjų zyzimas jau tapęs privalomu kiekvienos prekės fonu. Jei neįperki, tai ir nepirk. Nupirks kitas. Prekyba tik tada atsipeikės, kai niekas neįpirks. Nors nelabai tikiu. Duona visgi ne deimantas. Kai „sasiska“ taps prabangos preke, bus galima ją pardavinėti specializuotose prabangos prekių parduotuvėse. Elito džiaugsmui. Galės tarpusavyje maivytis, jog nusipirko garsaus prekės ženklo „sasiską“. Originalią. Ne kinišką falsifikatą.
Tačiau premjeras Saulius Skvernelis ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tikisi, jog maisto kainų augimą pavyks pažaboti. Nesikišant į rinką, bet kišantis į ją kitaip. Pavyzdžiui, ribojant prekybos centrų darbo laiką. Ribojant jų koncentraciją. Skatinant mažų parduotuvėlių steigimąsi bei raginant ūkininkus pardavinėti savo produkciją. Bet ūkininkai ir taip pardavinėja. Ne tik Tymo ar Kalvarijų turgeliuose. O stambiam ūkiui, taupant laiką, geriau savo bulves iškart pagal sutartis pristatyti į prekybos centrus. Nei pasitelkus žmoną, dukrą ir samdomą pardavėją sverti bulves turgeliuose. Per dieną - vieną pusmaišį. Per didelės laiko sąnaudos, kai kiti darbai laukuose laukia.
O kaip sumažinti prekybos centrų koncentraciją miestų centruose ir miegamuosiuose rajonuose. Jei jie patys, neatlaikę konkurencijos, neužsidaro, netgi vis nauji ateina į rinką. Tai negi premjeras subombarduos? Nesvarbu, jog jau išsidėstė kaip kukurūzai. Pasėti kvadratiniu-lizdiniu būdu. Ką tik atšventėme Marijos į Dangų ėmimo dieną. Kitas kandidatas, matyt, bus premjeras. Jei, kaip žada, neleis kilti kainoms. Ar Marija buvo populistė, nedrįsčiau taip teigti. O S.Skvernelis? Viena kas pavyks, tai, Seimui pritarus, sumažinti prekybos centrų darbo valandas, apriboti jų darbą sekmadieniais. Tačiau net eilinis kioskas, jei dėl elektros gedimo buvo laikinai uždarytas ir per mažai prekiavo, stengiasi atsigriebti kitomis dienomis. Kad vis vien gautų tą patį pliusą. Vadinasi, yra realus šansas, jog litrinėje kefyro pakuotėje liks tik 0,7 l kefyro.
Mažų parduotuvėlių steigimas? Negi spės iki rudens? Juk tik dvi savaitės teliko. Ir gamintojai sudarinės su tokiomis parduotuvėlėmis sutartis? Kad per mėnesį įsipareigos parduoti kelis kilogramus morkų? Kiek prisimenu, parduotuvėlės jau steigėsi. Buvo tokie šeimyniniai versliukai. Kai kurios dabar virtusios dar nenugriautais kioskais. Anot savivaldybių klerkų, teršiančių miestų estetiką. Aišku, jei kadaise reketininkai nepadegė ar nesubankrutavo. Manote, tokioms vargo pelėms pavyks nukonkuruoti didžiuosius prekybos centrus? Prekybininkai Lietuvoje nekonkuruoja. Jie arba apskundžia konkurentus mokesčių, darbo ir t.t. inspektoriams, arba kūrybiškai prisitaiko prie pačio prasčiausio varianto. Tarpusavyje prisiderina kainomis. Turgų derybų menas iš Lietuvos jau pasitraukęs. Kiek kainuos dešra prekybos centre ar turguje, tiek ir mažoje parduotuvėlėje. Tik bus paskelbta ekologiškesne. O jei bus specializuota mėsinė, kepyklėlė ar pieninė, pardavinės savo produkciją dar brangiau. Pretekstas - naminė. Iš pirmų rankų. O kai kurios prekės, pavyzdžiui, gaivieji gėrimai, bus pardavinėjami netgi su didesniu antkainiu. Nes parduotuvėlė pati pirks ne tiesiogiai iš gamintojo, bet iš artimiausio prekybos centro. Viena aišku, kad Lietuvoje prekybininkai bei gamintojai pripažįsta tik produkcijos branginimą. Toks mentalitetas. Premjeras su juo nepakovos. O jei kovos, tai populistiškai.