Prispaustas politikų iniciatyvų, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pranešė išsivalantis nuo reklamos. Žinoma, LRT pabrėžia bandysiantis išlaikyti švietėjiško ir socialinio turinio transliacijas. 2015 m. įsigaliojęs komercinės reklamos draudimas neuždraudė politinės ir socialinės reklamos. Tokiam turiniui sutarčių LRT sudarė apsčiai, o jų sumos - įspūdingos. Didžioji dalis užsakovų - valstybinės institucijos.
Susiprato patys?
Šios savaitės pradžioje Seime registruotas siūlymas nustatyti, kad reklama, politinė reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai ar kitoks viešosios informacijos rengimas ir skleidimas už atlygį LRT programose bei LRT portale draudžiami. Toks draudimas nebūtų taikomas, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti ir (ar) paskelbti LRT portale, vykdydama tarptautinius sutartinius įsipareigojimus dėl Lietuvos visuomenei reikšmingų įvykių. Tai siūlančias įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai „valstiečiai“ Arvydas Nekrošius, Agnė Širinskienė, Valius Ąžuolas.
Pagal siūlomą projektą, LRT programose bei LRT portale gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija, tačiau ji turėtų būti transliuojama nemokamai. Skirtingai, nei yra dabar. LRT vadovams tai nepatinka. „Matydami jau ir dabar esantį užklausų skaičių (kai sekundės, nors ir nedaug, bet kainuoja), prognozuojame, kad, įvedus nemokamo transliavimo tvarką, prašymų srautas taps nebesuvaldomas. Taip kultūriniai renginiai nukentės dar labiau, nes eteris jiems taps tiesiog nebepasiekiamas, kai į jį pretenduos visi, net ir menkaverčiai, projektai“, - sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Galbūt LRT purkštauja, nes tuomet tektų atsisakyti ir socialinio turinio kūrimo, kurį iki šiol be vargo parduoda valstybinėms institucijoms.
Apstu sutarčių
Nuo 2015 m. gegužės uždraudus LRT transliuoti komercinę reklamą buvo sutarta mainais už tai valstybės išlaikomo kanalo biudžetą kasmet didinti. Iki tol metinis LRT biudžetas siekė apie 22,6 mln. eurų. 2018 m. jis jau siekė 38,8 mln. eurų, šiemet - 41,6 mln. eurų. Tačiau prie kasmet didėjančio biudžeto LRT sočiai prisiduria papildomai... Iš to paties valstybės biudžeto. Analizuojant Viešųjų pirkimų duomenis matyti, jog įvairios valstybės institucijos ir įstaigos iki šiol perka reklamą LRT eteryje.
Vien Aplinkos ministerijai pavaldi Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) nuo 2015 m. balandžio iki 2018 m. lapkričio mėn. su LRT turėjo sutarčių, kurių vertė - daugiau kaip milijonas eurų. O Švietimo, mokslo ir sporto ministerija per šį laikotarpį buvo pasirašiusi 6 sutartis dėl TV laidų rengimo ir transliavimo, dėl klipų transliavimo. Sutarčių vertė - 112 tūkst. eurų. Tarp socialinio, edukacinio ar informacinio turinio klipų kūrimo ir transliavimo paslaugų pirkėjų galime pamatyti visą pluoštą ir kitų valstybinių institucijų. Šios sutartys sudaro didžiausią užsakymų dalį.
Štai Lietuvos automobilių kelių direkcija per 2015 m. su LRT pasirašė dvi sutartis. 176 054 eurų vertės vaizdo klipų transliavimo ir reportažų saugaus eismo tema sukūrimo ir transliavimo ir 71 978 eurų vertės garso klipų sukūrimo ir transliavimo radijo stotyse. Vėliau direkcija pirko socialinės reklamos paslaugų pagal jungtines sutartis, kuriose LRT būdavo vienas iš tiekėjų. Iš viso tokių sutarčių pasirašyta už 781 884 eurų su PVM. Tai ne vieninteliai atvejai, kai LRT dalyvauja pirkimuose pagal jungtinę sutartį. 2016 m. pagal tokią sutartį už 180 tūkst. eurų informacinių videofilmų transliavimo paslaugas iš LRT pirko Susisiekimo ministerija.
LRT atlygintinai transliuoja ne tik socialinę reklamą, bet ir edukacines laidas. Pavyzdžiui, Generalinė miškų urėdija per 2016 m. su LRT pasirašė net kelias sutartis, kurių bendra suma siekė daugiau kaip 93 tūkst. eurų. Tarp pirktų paslaugų: vaizdo klipai miškų priešgaisrine tematika, 18 laidų ciklas „Girių horizontai“. Tais pačiais metais Krašto apsaugos ministerija už beveik 4200 eurų pirko iš LRT netgi partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginių reklamas televizijoje.
O štai 2017 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tapo stambiausiu tų metų pirkėju, su LRT pasirašiusi 75 tūkst. eurų vertės Kovo 11-ajai skirto koncerto - LRT „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos finalo - organizavimo paslaugų pirkimo sutartį. Pernai stambiausias pirkėjas - Žemės ūkio ministerija. Daugiau kaip 250 tūkst. eurų vertės televizijos laidų ciklo sukūrimo ir transliavimo paslaugų sutartį LRT pasirašė kaip tiekėjas kartu su UAB TV VISION. Iš viso 2018 m. sudarytų paslaugų tiekimo sutarčių vertė viršijo 321 600 eurų. Šiems metams įpusėjus, LRT jau yra pasirašiusi daugiau kaip 10 viešųjų pirkimų sutarčių, kurių bendra vertė siekia daugiau kaip 302 tūkst. eurų.
Reklama - ne misija
Kaip „Vakaro žinioms“ sakė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, iš valstybės biudžeto išlaikoma LRT neturėtų dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. „Neturi likti landų, kurios leistų nacionaliniam transliuotojui, turinčiam didelį biudžetą ir tiesioginį finansavimą iš mokesčių mokėtojų pinigų dar kažkokiais būdais konkuruoti su rinkos dalyviais, neturinčiais tokios paramos. Konkursuose dalyvaujantys prodiuseriai neturėtų kviesti bendradarbiauti LRT, kuri gali be konkurencijos teikti savo paslaugas ir eterį. LRT yra sukurta ne tam, kad dalyvautų rinkoje, konkuruodama dėl vienų ar kitų reklamos pinigų. LRT yra finansuojama valstybės, kad vykdytų savo misiją. Reklama nėra LRT misija. Neteisinga, kad kultūros renginių anonsai rodomi tik kai už juos sumokama. Tai turėtų būti daroma nemokamai“, - sakė R.Karbauskis.
Paklaustas, kaip vertina Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Seimo sprendimas sudaryti komisiją LRT veiklai tirti prieštarauja Konstitucijai, R.Karbauskis sakė pritariantis šiai pozicijai: „Aš taip pat manau, kad Seimas neturėtų užsiimti auditu ar kontrole, jeigu tai vyktų. Tačiau iki tam tikro laikotarpio administracinė LRT komisija nedirbo, savo funkcijų nevykdė.“
Interviu su buvusiu LRT tarybos nariu Artūru RAČU:
- Tai, kad iš valstybės biudžeto išlaikoma LRT dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir laimi konkursus socialiniam turiniui transliuoti, nėra papildomas pasipinigavimas iš valstybės biudžeto?
- Tai, kad LRT paskelbė, jog nebedalyvaus viešuosiuose konkursuose, turbūt reiškia, jog LRT pati supranta, kad tai, ką darė iki šiol, galėjo būti įstatymo pažeidimas. Kaip bežiūrėtume, jeigu dalyvauji pirkime, kuriuo perkamos viešinimo paslaugos, kad ir socialinės reklamos, tai jau nebėra žurnalistika. Uždrausti tai reikėjo jau seniai. Sutikime, tokiuose pirkimuose, LRT dalyvavo nevienodomis sąlygomis, būdama transliuotoju, finansuojamu iš valstybės biudžeto. Naujos iniciatyvos Seime, matyt, privertė LRT pačią padaryti žingsnius, kurie jau seniai turėjo būti padaryti.
- Ar sąžiningai elgiasi iš mokesčių mokėtojų išlaikomas transliuotojas, atsiribodamas nuo visuomenės, atsisakydamas teikti informaciją?
- Tai turėtų būti svarbūs klausimai, skirti LRT tarybai. Ji turėtų nustatyti ribas, kokia informacija yra komercinė paslaptis, o kas gali būti viešinama visuomenei. Manau, kad nacionalinio transliuotojo veikloje komercinių paslapčių turėtų būti minimaliai. Jeigu kalbame apie viešinimo sutartis po konkurso, net nekyla klausimas, kad tokios sutartys neturi būti slaptos. Matyti, kad taryba nelabai rūpinasi šiais dalykais.
- KT sukritikavo Seime vykusį tyrimą dėl LRT, tačiau Seimas tikina, kad neturėjo kitos išeities. Ar netampa LRT nekontroliuojama ir neliečiama organizacija?
- Yra to... LRT tam tikra prasme bandė pretenduoti į neklystančios institucijos, galinčios daryti ką nori, statusą. Bet ir įstatyme numatyta, jog LRT yra ataskaitinga Seimui, jam LRT teikia savo veiklos ataskaitą. LRT, kaip ir kitos, iš valstybės biudžeto išlaikomos, institucijos, turi būti kontroliuojamos griežtai. Ir tai nėra kalba apie turinį.
LRT nuolat bando sakyti, kad politikai kišasi į žiniasklaidos darbą ir riboja žodžio laisvę. Tačiau su tuo tai nėra susiję. Kalbame apie tai, kaip leidžiami valstybės pinigai ir kaip vykdomos įstatyme numatytos nuostatos. Nenorima nustatyti, ką LRT turi kalbinti ar transliuoti, nors kartais ir tai būtų ne pro šalį.
- Reikia turėti gerą užnugarį, norint pretenduoti į neklystančios institucijos statusą?
- Nepamirškime, kad LRT gana aktyviai dalyvauja rinkimuose. Politikams rinkimai yra svarbiausias dalykas. Galbūt kai kurie politikai supranta, kad neverta pyktis su LRT, nes neturėsi tiek laiko tribūnoje, kiek turės tavo oponentai. LRT vadovai, tiek buvę, tiek dabartiniai, manau, tuo naudojasi.
- Pasibaigus konkursui dėl LRT generalinio direktoriaus pareigų, jūs viešai teigėte, kad tapti direktoriumi nenorėjote, norėjote parodyti, kaip viskas vyksta.
- Nesu naivus, supratau, kad mano kandidatūra, nepaisant mano profesinės patirties, turėjo mažai šansų. Aš norėjau parodyti, kaip direktorius renkamas. Dar kai buvau tarybos narys, norėjau, kad kažkas LRT pasikeistų. LRT noro būti atvirai prieš visuomenę, nematau iki šiol. Ir toliau girdime kalbas apie didelius atlyginimus ir neaišku kaip panaudojamas komercines lėšas. Tuomet buvau gana arti tikslo ir būčiau jį pasiekęs, jei prezidentė Dalia Grybauskaitė tuomet būtų leidusi dar porą mėnesių pabūti tarybos nariu.
***
Informacija:
„Vakaro žinios“ dar gegužės 20 d. kreipėsi į LRT dėl eteryje transliuojamų socialinių reklamų įkainių apskaičiavimo. Norėjome sužinoti, ar yra apibrėžta, koks turinys laikomas socialine, kultūrine, šviečiamąja informacija. Taip pat teiravomės LRT administracijos darbuotojų atlyginimų, tačiau tik birželio 5 d., susisiekus telefonu, buvome patikinti, kad LRT viduje nuspręsta į klausimus neatsakyti. Paprašius raštu pranešti apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis, kaip to reikalauja Visuomenės informavimo įstatymas, jokių žinių nesulaukėme iki šiol.