respublika.lt

2018 rugsėjo 21, penktadienis

Loterija, kurioje valstybė nelaimėsnuotraukos (10)

2017 gruodžio mėn. 16 d. 08:12:27
Respublika.lt

Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo smulkiųjų prekybininkų ir paslaugų teikėjų kvitų loteriją. Jau paskelbti pirmieji 200 eurų laimėtojai. Loterija anšlago nesulaukė, tačiau politikai užsispyrę tvirtina, kad taip pavyks ištraukti iš šešėlio kenkėjus. Kiek kova su smulkiaisiais kainuos valstybei? Ne per brangiai? Apie tai „Vakaro žinių“ ringe diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algimantas NORVILAS ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Saulius ŽILINSKAS. Ringe teisėjavo žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Šešėlių loterija - dar viena viešųjų ryšių akcija?

S.ŽILINSKAS: Visos tos priemonės, taip pat ir ši, turi pateisinimą, išskyrus vieną paprastą dalyką. Mes, matyt, niekada nesužinosime, kokia bus tos priemonės sukūrimo ir administravimo savikaina. Juk valstybė esame mes, ir jeigu tos priemonės įgyvendinimo kaina yra didesnė nei gaunama nauda, tikriausiai ta priemonė būtų kritikuojama. Bet kol nežinome, visos priemonės, kurios judina gyvenimą, yra tam tikra prasme neblogos. Iš karto jos smerkti negalima.

Kitas klausimas, ar iš tikrųjų tai yra ta priemonė, kurios reikia imtis, gal tai dar vienas viešųjų ryšių žingsnis tam, kad nesimatytų kitų dalykų, už kurių tas didysis šešėlis ir slepiasi. Yra keli faktai, su kuriais reikia susitaikyti: pirmiausia šešėlis egzistuoja visose valstybėse, o antras dalykas tas, kad valstybės gali įvertinti, kur tas šešėlis gali būti, kur ne. Beje, neseniai buvo pranešta, kad bus palengvintas atsiskaitymas kai kuriuose netipiniuose darbuose. Pvz., kyla klausimas, kaip traktuoti, jei kaimynas padeda kaimynui. Mokesčių inspekcijos vertinimu ir žiūrint teisiškai, tai yra šešėlis - kaimynas lieka skolingas kaimynui. Todėl negalėčiau pasakyti, koks galėtų būti vienareikšmiškas tos priemonės vertinimas - ar teigiamas, ar neigiamas, - nes šiuo metu turime per mažai žinių.

G.JAKAVONIS:
Yra ir finansininkų, ir ekonomistų skaičiavimai, kiek apytikriai pinigų galėtų cirkuliuoti šešėlyje. Bet visą laiką pasirenkamas turgus, kelios močiutės, kurios gal ir samdomos, o gal savo kažką parduoda. Kuriant Lietuvą norėjosi teisingumo, o grįžtame prie klasikos: pavogsi vištą - sėsi kalėjiman, o pavogsi milijoną - tau dar ir paminklą pastatys.

A.NORVILAS: Daugelį turgaus prekeivių reikėtų skatinti, nes jie iš esmės nieko neprašo iš valstybės ir čia gyvena. Neprašo jokių pašalpų, o užsidirba algą, kad ir nedidelę, savo darbu ir čia tikrai necirkuliuoja didieji pinigai. Teisingai pastebėjote, kad iš esmės tai viešųjų ryšių akcija, nes iš tikrųjų prielaidos šiam šešėliui valstybiniu mastu nenaikinamos. Kad ir ta pati mokesčių sistema, akcizai. Akcizai pas kaimynus ir pas mus smarkiai skiriasi ir mes matome, į ką tai išvirsta. Jeigu būtų ne bendra erdvė ir fiksuojamas sienos kirtimas ir vežamų prekių kiekis, pamatytume, kokiu mastu gabenami produktai iš Lenkijos, o dabar jau ir iš Latvijos. Taigi ta čekių akcija už produktus, kurie parduodami turguje, lyg ir gera, jeigu administravimo išlaidos nebus didesnės už gaunamą naudą ir jeigu tai neišvirs į spaudimą, represijas prieš smulkiuosius prekeivius. Bet iš esmės viskas gerai, žmonės turi atsiskaityti, tai tam tikras civilizacijos lygis, - juk bet kokiame turguje Prancūzijoje, Vokietijoje ar kitoje šalyje tu visada gausi čekį. Bet man nepatinka tas erzelynas. Dabar turgų sutvarkys. Ką ten sutvarkysi? Ne policinėmis priemonėmis tai yra daroma, ne prievarta. Visada tai daroma ekonominėmis priemonėmis, įtikinėjimu ar dar kažkuo.

G.JAKAVONIS: Emigraciją lemia ne tik nedidelės algos, svarbiau - teisingumo nebuvimas valstybėje. Žmonės neima tų čekių, nes mano priešingai nei valdžia: ne kvitai yra negerovių priežastis.

S.ŽILINSKAS:
Kitados išgyvenome tą nuostabų vienybės jausmą, kai visa Tauta žinojo labai aiškų tikslą, kur ėjo. Kad ir kokios būtų matavimo sistemos, visose yra gana paprastas dalykas. Kai egzistuoja tikslas, tada egzistuoja ir mato vienetai, ar mes einame į tą tikslą, ar neiname. Šiuo momentu to tikslo nėra. O kai nėra tikslo, pradeda veikti paprastoji ekonomika. Paprastoji ekonomika veikia nuspėjamai. Kaina, pelnas - tie dalykai, kurie nulemia visos ekonomikos sukimąsi.

Kai pas mus egzistuoja specialūs išpūsti akcizai alkoholiui ir tabakui, būdami pafrontės valstybe, kartu su tuo bendrumu, kuriuo mes siekiame tos vieningos ekonominės erdvės, kaip tik ir būsime tie, kurie visada nukentės. Jeigu šone yra kita ekonominė sistema, kurioje yra kitos kainos, kiti akcizai, nieko nepadarysi. Vadinasi, tikrai mūsų valstybės vyrai gali Europos Sąjungoje reikalauti: žiūrėkite, mes laikome ekonominį frontą šioje vietoje, mokėkite mums daugiau išmokų.

O dėl turgaus... Tai ne pirmoji akcija, kuri nukreipiama į jį. Jeigu prisimenate, kažkada buvo akcija, kuri vadinosi „kasos aparatai“. Būta žmonių, kurie nukentėjo nuo tų akcijų.

G.JAKAVONIS:
Bet buvo ir tokių, kurie iš kasos aparatų pardavimo, atitinkamai su valdžios palaiminimu tik tam tikrai rūšiai, labai stipriai praturtėjo. Tačiau valdžia apie tai nekalba. Kalba, kaip panaikinti grynuosius. Vėl kažkas neblogai praturtės iš elektroninių atsiskaitymų plėtros?

S.ŽILINSKAS: Dabar yra įkurtas naujas organas - Mokėjimų taryba prie Finansų ministerijos. Ir jis iš karto kelia labai paprastą uždavinį - Lietuvoje 63 proc. atsiskaitymų yra grynaisiais pinigais. Imkime ir sumažinkime. Seime buvo daug pasiūlymų, kaip apskritai viską apriboti... Galima įstatymu uždrausti atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, bet esame vienoje piniginėje erdvėje, kur cirkuliuoja eurai. Kur tu nuo jų dingsi?

A.NORVILAS:
Europos tyrimas parodė, kad 73 proc. atsiskaitymų Europoje atliekama grynaisiais.

S.ŽILINSKAS:
Mums pateikiama, kad tai labai blogai. Kai kurios šalys mano, kad yra įprasta, gal nieko blogo. Kita vertus, Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba kaip tik svarstė tą klausimą. Mes sakome kitą dalyką - žiūrėkite, kokia susiklosčiusi oligopolinė finansinių priemonių situacija, kai bankai žiūri ne kaip pagerinti situaciją šalyje, o kaip suorganizuoti pelną. O mes realiai matome, kad tik grynųjų buvimas yra šiokia tokia atsvara nepadidinti įkainių dar labiau.

A.NORVILAS:
Man daugiau kaip prieš 20 metų teko būti Pietų Korėjoje, krito į akis pašėlęs tempas ir darbo stilius. Be išeiginių, be atostogų. Tiesiog neskaičiuodami darbo valandų žmonės dirbdavo tuo metu.

Tada Pietų Korėjoje klausiau - kodėl? Sako, todėl, kad mes kaip valstybė bendru sutarimu nusibrėžėme tikslą dirbti ateities kartoms. Mes dabar dirbame, bet mūsų vaikai, anūkai gyvens išsivysčiusioje valstybėje, vienoje iš pasaulio lyderių. Ir visi įstatymai buvo nukreipti tam, kada būtų įgyvendintas šitas tikslas. Bet svarbiausia, kad visi žmonės suprato, kad jie dirba ateičiai. O Pietų Korėja dar nebuvo pasiekusi tokio aukšto lygio kaip dabar.

O ką mes darome? Mes, kaip valstybė, neturime jokio strateginio tikslo. Nėra bendro tikslo. Nė viena vyriausybė, taip pat ir dabartinė, nėra paskelbusi, ko mes galėtume siekti. Kad valstybinės išminties trūkumas yra pagrindinė mūsų problema - tai faktas. Viską galima protingiau, išmintingiau padaryti, netgi turint tam tikrų įsipareigojimų lobistams.

Man labai liūdna visa tai matyti, nes iš tikrųjų pats paprasčiausias dalykas viską nukreipti į mažiuką. Į tą, kuriam sunku apsiginti visais atžvilgiais. 2008-ųjų naktinė reforma, nuo kurios dar ir šiandien kosime...

G.JAKAVONIS: Žagsime.

A.NORVILAS: Į ką ji buvo nukreipta? Į smulkiuosius, į mažiukus, į menkai uždirbančius.

S.ŽILINSKAS: Aišku, dabar situacija pagerėjo. Yra vadinamosios vienų metų atostogos, pasikeitė ir tikrinančiųjų institucijų požiūris, nes yra išankstiniai klausimynai ir panašūs dalykai. Ne visose srityse, bet...

Norėjau optimistinės šio pokalbio pabaigos. Manęs irgi netenkina mūsų valdžios normalėjimo tempai. Bet aš, tiesą pasakius, esu priverstas konstatuoti, kad iš ES ateinantys dokumentai normalizuoja situaciją smulkiajame versle. Aš nesu patenkintas tautinio aspekto vystymu, kitais dalykais, globalizacija, prarandant savo valdymo svertus, bet vis dėlto ta sąjunga gali mums neleisti čia visiškų kvailysčių pridaryti. Mūsų žmonės gabūs. Galėtų daugiau kvailysčių padaryti nei viena naktinė reforma.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (10)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASVEIKINO: Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasveikino metinės augančio smulkiojo ir vidutinio verslo konferencijos „Gazelė 2018“ apdovanojimų ceremonijos dalyvius.
  • STABDYS: per popiežiaus vizitą bus stabdoma dalis darbų keliuose
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar stebėsite su popiežiaus Pranciškaus vizitu Lietuvoje susijusius renginius?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +11 +16 C

   +13  +15 C

 

   +12  +13 C

  +23  +26 C

   +24  +26 C

 

   +16  +17 C

  4-8 m/s

 2-5 m/s

 

    3-5 m/s

 

reklama
Ukis 2018