respublika.lt

2018 rugsėjo 24, pirmadienis

Lietuvos užsienio politikai trūksta pragmatizmonuotraukos (18)

2018 liepos mėn. 30 d. 06:50:57
Gediminas JAKAVONIS

Lietuvos vykdoma užsienio politika kelia didelių abejonių. Nors jos formuotojai ir vykdytojai bando demonstruoti, kad esame svarbūs žaidėjai politiniame lauke, mūsų lyderių blaškymasis rodo, jog valstybė neturi tvirto stuburo, kokį, gindamos savo piliečių interesus, demonstruoja, pavyzdžiui, Vyšegrado šalys. Kokia Lietuvos pozicija duotų didžiausią naudą valstybei?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus BIČKAUSKAS, Seimo narys, buvęs europarlamentaras, buvęs Vilniaus miesto meras Juozas IMBRASAS, ekonomistas, buvęs užsienio reikalų ministras Povilas GYLYS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS

G.JAKAVONIS: Pasaulyje vyksta labai įdomūs dalykai, tad pakalbėkime apie mūsų valstybės užsienio politikos prioritetus. Atrodė, kad anksčiau, kai Europos Sąjunga kalbėjo vienu balsu, buvo viskas aišku. Dabar nuomonės išsiskiria. Prisimenant pasakymą „Paskutinės perskaitytos knygos herojus“, kartais tiesiog liūdna žiūrėti tiek į mūsų prezidentę, tiek į užsienio reikalų ministrą: ką vienas Europos lyderis pasakė, tą ir bandoma kartoti, tačiau, pasiklausius kito žinomo lyderio, pozicija greitai pasikeičia. Tai mano subjektyvūs pastebėjimai. Mes matome, kad daug savarankiškumo demonstruoja lenkai, čekai, vengrai. Mes irgi po Lenkijoje vykusios teisinės reformos pareiškėme, kad palaikysime juos, tačiau jokio palaikymo nėra. Šiandieną aš nematau aiškių užsienio politikos prioritetų. Kas, jūsų akimis žiūrint, vyksta?

E.BIČKAUSKAS: Palietėte labai daug temų, į kurias sunku atsakyti vienu sakiniu. Lenkų klausimas ir palaikymas - taip, Lenkija mūsų kaimynė. Jeigu draugas kažką daro, tai nereiškia, kad būtinai tai bus teisinga ir gerai. Čia turėtų būti atskiras svarstymas apie mūsų santykius su Lenkija ir su dabar joje vykstančia teisine reforma. Pabandysiu žiūrėti globaliau. Nesvarbu, kad mes gyvename labai mažoje valstybėje, bet globaliai esame neatsiejami nuo viso pasaulio. Kaip jūs pats įvardijote, ryškėja tam tikra konkurencija tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos. Kad taip bus, jog ateis tas momentas, aš apie tai kalbėjau jau daug metų. Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra konkuruojantys tarpusavyje galios centrai. Pokario metais Europa visada buvo tarsi šešėlis, o dabar bando atgauti savo veidą ir identitetą. Tokių galios centrų yra ne vienas, dar įvardinčiau Kiniją, Rusiją, o perspektyvoje galima galvoti apie Indiją ir visą šitą regioną. Tačiau tai yra atskiri konkuruojantys galios centrai ir viename iš tų centrų, Europos Sąjungoje, gyvename mes. Šiuo atveju Lietuva dėl, mano nuomone, per daug tiesmukiškos orientacijos į Jungtines Amerikos Valstijas, papuola į tam tikrą, ne visai gerą poziciją. Kaip ta beždžionė, lakstanti tarp protingų ir gražių. Šiuo atveju nei mes iki galo galime būti geri ar nuolankūs JAV, nei tai pačiai Europos Sąjungai. Mano nuomone, turėtume daugiau būti orientuoti į Europos Sąjungą ir jos politiką. Čia jau persipina NATO ir visa kita.

Kita vertus, toje pačioje Europos Sąjungoje irgi galima išskirti tam tikrus segmentus - Pietų Europos, skandinaviškas valstybes. Anksčiau daugiau subjektyviai orientavausi į skandinaviškąją pusę, tačiau dabar manau, kad mes esame arčiau Vyšegrado valstybių, todėl turėtume su jomis derinti savo pozicijas ir tada galima „peršokti“ į Lenkiją, kaip vieną iš Vyšegrado valstybių. Tuomet ir mūsų santykis bei požiūris į jų daromus veiksmus turi būti atitinkamas. Aš manyčiau, kad mūsų Lietuvos politika nebuvo nuosekli ir nėra nuosekli ar strategiškai orientuota. Mūsų politika, teigčiau, yra visiškai be reikalo sutelkta tik į priešpriešą Rusijai neįvertinant to, kad ji yra svarbus partneris ir svarbus galios centras. Kiti galios centrai, kuriuos aš įvardijau, t.y. Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, turės derintis ir derinti savo veiklą su pačia Rusija, o mes dažnai pasiliekame ir galime pasilikti kvailio vaidmenyje.

G.JAKAVONIS: Paprastas žodis, bet labai teisingas. Ponas Egidijus išvardijo dominuojančias šalis: JAV, Kinija, Rusija. Bet kokiu atveju, ne mes esame ta pasaulio bamba, kuri „darytų politiką“. Tai, ką aš pastebėjau per aštuonerius metus būdamas Europos Tarybos nariu, Europos Sąjungos valstybės - ar tai būtų Prancūzija, ar Vokietija - labai pragmatiškai grindžia savo santykius su ta pačia Rusija. Mes norime išvesti moralią politiką nematydami savo valstybės interesų.

J.IMBRASAS: Kasdien stebiu mūsų valstybės gyvenimą, bet jeigu kalbame apie užsienio politiką, tai šiandien aš apskritai jos nematau. Toks vaizdas, kad esame kaip tas kiškis po lapu: žiūri, iš kur čia vėjas pučia ir iš kur lietūs ateis. Ir toje pačioje Amerikoje, ir Europoje yra tokių dalykų, kurie mums ne visuomet yra priimtini. Kad ir ta pati globalizmo politika, kurią dabar Europa labai plėtoja. Mes, kai stojome į Europos Sąjungą, ne taip įsivaizdavome tą sąjungą. Šiandien, žiūrint į mūsų valstybės vadus - prezidentę, užsienio reikalų ministrą, matosi bandymas įtikti visiems neparodant savo pozicijos, mūsų valstybės prioriteto. Labai geras pavyzdys vengrai, čekai, lenkai... Šiaip ne taip, mes per du kartus Seime prastūmėm rezoliuciją, kad palaikytume Lenkiją, tačiau tai vyko taip sunkiai, taip nenorom. Todėl toliau jokių realių žingsnių mes ir nematome. Galima lenkus ir pakritikuoti, tačiau apskritai lenkų pozicija yra labai aiški: ginti savo valstybės interesus. Tą patį daro vengrai, ta pačia kryptimi dirba čekai. Tas pozicijos nebuvimas mane labiausiai ir glumina. Aš prisimenu pirmuosius prezidentavimo metus, kai mūsų prezidentė buvo pasisukusi į vieną pusę, vėliau staigiai buvo pasukta ar pati susiorientavo visiškai į kitą pusę. Turiu omenyje, Baraką Obamą, Čekiją ir visa kita. Galvodavau, kaip šitaip galima, visi nuvažiuoja pas kaimynus, o mūsų prezidentė nevažiuoja. Mūsų politika - „šokinėjimas“ prieš didelį kaimyną užmirštant, kad tai didelė rinka. Neseniai Saulius Skvernelis kažką užsiminė ta tema, tai buvo visų politikų užpultas.

Ta pati Europa... Dirbdamas Europarlmente labai įdėmiai klausydavau parlamento vadų programinių kalbų. Būdavo pabrėžiama, kad mes nekursime Jungtinių Valstijų, tačiau realiai matome, kad viskas daroma priešingai: federalizmas stumiamas be tokia kaina. Bet ar tai buvo numatyta Lisabonos sutartyje? Turėtume pastebėti, kad Vyšegrado valstybių politika mums labiausiai priimtina ir turėtume jos laikytis, o nesigirti, kad mūsų Lietuva yra globali valstybė, mūsų keturi milijonai pasaulyje. Kodėl mes norime klaidinti žmones, kažkokį negerą dalyką bandome apversti ir juo giriamės? Reikia turėti savo stuburą, bet kol kas aš nematau šių dalykų. Prisimindamas visus valstybės vadovus, galiu pastebėti, kad visi buvo paskendę antraeiliuose, trečiaeiliuose dalykuose. Nenorėjo pasižiūrėti, pasimokyti iš tų gerų pavyzdžių, kaip reikia tvarkyti valstybę.

P.GYLYS: Pradėsiu, kaip ir Egidijus, nuo tokių globalių dalykų. Šiandien mes gyvename įdomiame istoriniame laikotarpyje, kai faktiškai griūva vadinamoji liberalioji globalinė tvarka, aštriai kalbant - korporacija. Donaldo Trampo atėjimas turi daug niuansų, aš tikrai suprantu, kiek yra jo, politiko, briaunų. Visų aš nevertinsiu, bet vienu požiūriu tikrai aišku - jis savo kalbomis ir veiksmais griauna egzistuojančią tvarką, orientuotą į nuostatą, kad ekonomika yra verslas, verslas yra ekonomika. Šiame kontekste mūsų uždavinys yra susiorientuoti, nes procesai labai greitai vyksta. D.Trampas susitinka su V.Putinu, o Lietuvos spaudoje skaitau, kad negalima bendrauti su Rusijos mokslininkais, politologais, nes tai yra išdavystė. Yra konfrontacija tarp Europos liberalaus elito ir JAV „trampistų“, nes D.Trampas šiuo metu faktiškai valdo respublikonus. Ką turime daryti mes? Turime leisti normalią diskusiją. Gaila, kad čia nėra opozicijos atstovų, jie pasakytų, kad jokio santykio su Rusija niekada negali būti. Manau, kad mes Tarybų Sąjungoje su tokia filosofija žuvome, pralaimėjome propagandinį - ideologinį karą ir neliko sistemos. Pas mus nėra rimtos diskusijos, ji uždrausta. Mes laikomi informaciniame aptvare ir neaišku, kuo ši situacija baigsis, nes yra socialinių tinklų visuomenė. Išeitis yra viena - išmintinga, rami diskusija. Pirmiausia, ne politiniu lygiu. Nes, pavyzdžiui, prezidentė negali leisti sau tokių pareiškimų, kokius ji daro. Negali to nei premjeras, nei Seimo pirmininkas. Mes galime sau leisti, savo diskusijomis mes padėtume Seimo elitui susiorientuoti. O dabar jie yra uždaryti, oficialioje spaudoje mato tik vieną nuomonę, kad santykių su kai kuriomis šalimis negali būti jokiu lygiu. Iš tikrųjų, mes artėjame prie gyvulių ūkio. Turime demokratizuoti diskusiją užsienio politikos klausimais. Aš čia nematau nė vieno Lietuvos priešo. Viešojoje erdvėje aš matau žmonių, kurie yra kritiški, bet jie nori suprasti nacionalinį interesą.

O koks yra mūsų interesas? Mūsų interesas - gauti maksimalią naudą iš tos situacijos, kuri yra. Nors ji labai sudėtinga, bet mes turime išmokti ją vertinti. D.Trampas susitinka su V.Putinu, o mes negalime susitikti. A.Merkel važiuoja į Sočį susitikti su V.Putinu, tačiau mūsų valdžia ateinančius 10 metų nesusitiks. Lenkijos situacija, kaip ir sakė Egidijus, reikalauja atskiro pokalbio, nes iš vienos pusės - lenkai atstovauja tam požiūriui, kad Europos Sąjunga turi būti valstybių sąjunga. Šiandien būtų geriausia galvoti, kaip išlaikyti Europos Sąjungą tokią, kokia ji yra. Ir taip jau žengtas vienas žingsnis per toli. Turiu omenyje, monetarinę sąjungą, euro zoną. Pinigų sąjunga gali būti tik federacijoje.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Egidijau, gerai prisimenu paties buvimą Maskvoje pirmaisiais metais. Viename interviu pasakėte: „Labai dažnai mano nuomonė būna kitokia, tačiau kadangi atstovauju Lietuvai, turiu ginti tą nuomonę, kurią turi Lietuvos valstybė“. Grįšiu prie kito pavyzdžio, kai mūsų prezidentė išvadino Rusiją teroristine valstybe. Tuomet, pamenu, su Lietuvos delegacija vykome į Strasbūrą. Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje latviai klausia, ką ten jūsų prezidentė kalba. Aš žinau, kad būdamas užsienyje negaliu kalbėti nieko blogo nei apie savo šalies vadovus, nei apie kitus lietuvius. Suprantu, kad taip gali pasakyti Seime, dešimtoje eilėje sėdintis asmuo, bet ne pirmas valstybės žmogus. Kodėl pas mus Lietuvoje vyksta tokie dalykai? Grįžkime prie Sausio 13-osios. Kas mus labiausiai palaikė po šių įvykių? Didžiausi Rusijos mitingai, palaikantys Lietuvą, buvo Maskvoje, tačiau niekas nenori to prisiminti.

E.BIČKAUSKAS: Nori nenori, vėl kalbėsiu apie globalią politiką ir Europos Sąjungos, kurios dalis esame ir mes, santykį su Rusija. Dar kartą pabrėžiu: Europos Sąjunga, mano nuomone, yra konkuruojanti su JAV. Ypač tai išryškėja dabar. Europos Sąjunga ieškos sąjungininkų savo politikoje, todėl santykis su Rusija bus vienu ar kitu lygmeniu. Kalbant apie pačią Rusiją, vėl reikėtų mums atskirti perspektyvą. Aš manau, kad Ukraina ir Baltarusija turėtų būti linkusios Vyšegrado valstybių link. Bet Rusijos niekur mes neeliminuosime, ji ir bus ypatingas galios centras. Dabar apie tuometinį palaikymą Rusijoje. Noriu pabrėžti štai ką: mes neįvertiname to, kad Lietuvoje 1988-1990 metais, kaip ir Rusijoje, vyko dvi revoliucijos. Ne tik nacionalinio išsivadavimo kova, bet vyko ir revoliucija prieš bolševikų santvarką, prieš komunistų valdymą. Ar mes čia sėdėtume ir džiaugtumėmės, jeigu būtume tapę savarankiški ir vėl liktume tarybų komunistinėje santvarkoje. Mes būtume nepriklausoma komunistinė Lietuvos valstybė. Taigi, vyko dvi revoliucijos. Lygiai taip pat jos vyko Rusijoje prieš komunistinę bolševikinę valdžią. Rusija palaikė visą tą mūsų judėjimą. Dabar Rusija kitokia nei 1990 metais, bent jau tuo aspektu, kad ji yra ne tik savarankiška ir globali, bet ir be tarybų komunistinės valdžios.

Mūsų politika nuo pat pradžios buvo orientuota į kiek įmanoma didesnį barjerą su Rusija. NATO buvo sukurta kaip atsvara tarybinei bolševikų valdžiai. Nebeliko tarybų bolševikų, o NATO liko. Prisiminkime, kada mes parašėme pareiškimą stoti į NATO? 1994 m., kai buvo B.Jelcinas, kai apie V. Putiną dar išvis minčių nebuvo. NATO, mano nuomone, transformavosi ne taip, kaip turėjo. Ji darė neigiamą postūmį tai pačiai Rusijai.

Dar kartą noriu pabrėžti, kad nori nenori Europos Sąjunga ieškos partnerių, o tarp tų partnerių yra ir Rusija. Jūs kalbate apie Europos Sąjungos federalizaciją. Taip, ji yra neįmanoma šiuo metu ir nereikalinga. Bet jei jau kalbame globaliniu ir didelės perspektyvos matmeniu, manau, kad gal po 100, gal po 200 metų tai bus įmanoma ir transformuosis. Geriau vėliau negu dabar. Tačiau tam turi būti natūralus laikas, turi įvykti natūralūs procesai.

Aš manau, kad viena iš didžiausių B.Obamos klaidų Rusijos atžvilgiu buvo, kai jis pareiškė, kad Rusija nustojo būti globaliniu jėgos centru ir tapo regioniniu centru. Čia buvo psichologinis postūmis tai pačiai Rusijai. Psichologija irgi vaidina didelį vaidmenį. Todėl tokie garsūs šalies vadovų pareiškimai atsiliepia pačiai valstybei, atsiliepia visiems procesams. Turime ką turime dabar, turime sankcijas. Dėl to daugiausiai nukentėjo ir kenčia Lietuva. Užsienio politikoje aš matau mūsų prezidentės, tegul ji pyksta, norą įsirašyti ir būti reitingų lydere.

Keletas žodžių apie globalią Lietuvą ir apie tuos 4 milijonus. Kažkam labai norisi tų statistinių duomenų. Gerai, turėsime mes tuos 4 milijonus statistinių lietuvių, bet ar nuo to keičiasi mūsų situacija? Ar mes patys savo rankomis neskatiname ir kitų išvažiuoti ir būti tais pačiais statistiniais 4 milijonais lietuvių, kurie išsibarstę po visą pasaulį? Bet kuris lietuvis, išvažiavęs į užsienį, galvodamas sugrįžti į Lietuvą ir atgauti Lietuvos pilietybę, neturi jokių problemų, atgavimo problemų. Jis gali bet kada grįžti ir supaprastinta tvarka atsiimti Lietuvos pilietybę.

G.JAKAVONIS: Kažkada teko girdėti tokį posakį, kad „JAV yra ne valstybė, o vieta daryti biznį“. Kaip matau, D.Trampas, susitikęs Prancūzijos prezidentą E.Makroną, siūlo jam išstoti iš Europos Sąjungos. Suprantama, jog JAV ieško sąjungininkų Europoje. Klausimas tas pats, kodėl mes Lietuvoje neturime savo politikos? Ar ne todėl, kad, tapę nepriklausomi, neturėjome daug diplomatų? Kas su mumis darosi, kad nesugebame sau atstovauti, nesugebame ginti savo interesų.


J.IMBRASAS: Aš dažnai ir sau užduodu šį klausimą, bet neturiu atsakymo, kokios jėgos veikia, kad turime tokius vadovus Lietuvoje. Matau protingų žmonių, kurie galėtų užimti prezidento ar premjero pareigas, tačiau kažkokios jėgos blokuoja jų pasirinkimą. Išrenkame žmones, kurių vykdoma politika netenkina. Jų priimami sprendimai visiškai prieštarauja gerai Europos valstybių praktikai. Valstybės vadovui prireikė 9 metų, kad pripažintų, jog partijos demokratinėje valstybėje yra vienas iš svarbiausių komandinės struktūros elementų. Nesuprantu, kodėl mūsų valstybėje aukščiausias pareigas užima ne tie žmonės, kurie turėtų užimti, kurie yra protingi, kurie galėtų vesti valstybę. Tiesiog nežinau atsakymo.

G.JAKAVONIS: Kaip mes galėtume, būdami maži, gerai sutarti su savo kaimynais, rasti bendrą kalbą? Juk nuo tų visų sankcijų labiausiai nukenčia paprasti žmonės, o paskui išvis bėga iš Lietuvos. Manau, ne vienas sutiks, jog mes stovime ant kažkokio permainų pasaulyje slenksčio, tačiau mes, mūsų vaikai ir anūkai norės gyventi šioje valstybėje.

P.GYLYS: Anksčiau ar vėliau permainos bus. Prisiminkime, kodėl žlugo Tarybų Sąjunga? Buvo dvi rimtos priežastys: viena - ideologinė, kita - supuvo nomenklatūra. Aš prisimenu septintąjį dešimtmetį, buvo gana pakenčiama, tačiau vėliau įsivyravo korupcija. O korupcija plačiąja prasme yra supuvimas. Kitaip sakant, valdantys žmonės nustojo tarnauti bendriems reikalams ir sistema žlugo. Viena iš priežasčių buvo ydinga kadrų atranka. Ir pas mus Lietuvoje yra ydinga politinė atranka. Aš atėjau į politiką iš akademinio gyvenimo, paskui pasitraukiau, po to vėl sugrįžau, vėl pasitraukiau. Lietuvos politikams nereikia mokslo. Nereikia totaliai. Patikėkite, Seime buvau visai neseniai. Esu ekonomikos profesorius, parašęs mokslinių straipsnių ir kitų publikacijų apie viešuosius finansus. Pasisakau apie tai, koks turi būti normalus europietiškas biudžetas, totali tyla... Po pranešimo niekas tavęs neklausia. Ką tai reiškia? Mes save vadiname žinių visuomene, tačiau žinių mums nereikia. Mes esame tamsi visuomenė, kur universitetai eina sau, Seimas - sau, ministerijos - sau ir pan. Tokie žmonės kyla ne pačiais geriausiais partinės karjeros laiptais. Pirmiausia reikia šiuos dalykus sutvarkyti. Galiu pasakyti, kad padorų žmogų pakviesti į politiką yra beveik neįmanoma. Jie neina, nes žino, kad iš karto bus maudomi purvo voniose. Protingas žmogus vengia tokių situacijų, nes žino, kad jis nieko nepasieks. Čia yra didžiausia problema. Reikia turėti kritišką masę žmonių, kurie viešajame gyvenime tokiose diskusijose dalyvauja ne tik kaip politikai. Pavyzdžiui, kad pasakytų, kaip mums bendrauti su Baltarusija. Nebendraudami mes pasiekėme, kad būtų statoma Astravo atominė elektrinė. Jeigu būtume bendravę, būtų kitaip. Aš asmeniškai pažįstu Baltarusijos prezidentą A.Lukašenką, jis yra gana pragmatiškas, tereikia nuvažiuoti ir pakalbėti. Kas mums trukdė? Bet yra kažkokie draudimai iš tam tikrų galios centrų. Per Briuselį bandome prispausti A.Lukašenką, bet jis yra savarankiškas politikas, labai manevruoja. Prisiminkite, kad prasideda Baltijos uostų blokavimas. Rusija pasistatė uostą Suomijos įlankoje, Liepojai, Klaipėdai yra pavojus. Rusijos spaudoje apie tai rašoma. Baltarusiai norėtų dirbti per Klaipėdą, čia būtų mūsų išsigelbėjimas, tačiau kas buvo paskutinį kartą Baltarusijoje iš oficialių asmenų? Praktiškai niekas. Paprastas žmogus žino du faktus: Rasos Juknevičienės šeima turi verslą Rusijoje, Andriaus Kubiliaus šeima turi verslą Baltarusijoje ir iš visų jėgų šaukia, kad su rusais ir baltarusiais bendrauti negalima. Tai kas čia vyksta?

G.JAKAVONIS: Egidijus padiktavo klausimą, ar galėjo Lietuva išlikti laisva socialistinė valstybė? Gal anksčiau būčiau į jį nesureagavęs, bet visai neseniai buvau Kinijoje. Kinai dominuoja pasaulyje - atidaromos ambasados Afrikoje, ji investuoja toje pačioje Baltarusijoje, ji okupuoja pasaulį būdama postkomunistine valstybe. Ar ta valstybės priklausomybė tam tikrai socialinei-politinei santvarkai yra kliūtis bendrauti?

J.IMBRASAS: Ar galėjo Lietuva būti socialistine? Mes turėjome ir net privalėjome eiti ne šio totalinio griovimo keliu. Pridarėme labai daug klaidų. Tie, kuriems nieko nepavyko padaryti pokario metais, visi buvo iškelti į viršų ir pradėjo vadovauti. Jeigu būtume ėję revoliucijos keliu, išnaudodami visą turimą potencialą, mes būtume daug ko nesugriovę ir išpešę daugiau naudos.

E.BIČKAUSKAS: Pasaulyje visko yra ir visko reikia. Ne veltui aš išskyriau tuos galios centrus. Rusija yra tokia, kokia yra. Nesitikėkime, kad ji gyvens ir vadovausis tais pačiais kriterijais, kaip gyvena JAV ar Europos Sąjunga. Yra visai kitokios gyvenimo, istorinės, valstybės formavimosi sąlygos ir t.t. Kiekvienam savo laikas. Mes gyvename šalia Rusijos ir ji tokia yra. Ar mes suinteresuoti, kad Rusija taptų artimesnė Europai? Aš manau, kad taip. Visos Europos Sąjungos valstybės tą supranta, kad kontakto reikia, nes tokiu būdu galima daryti įtaką tai pačiai Rusijai. Ko aš norėčiau iš mūsų užsienio politikos? Norėčiau, kad būtų ne vienakryptė diskusija, o kad ta diskusija būtų pakankamai atvira.

Diskusijos video įrašą rasite čia.


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (18)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NELAIMĖ: sekmadienio naktį, apie 3 val., į Kauno ligoninę iš Kauno, Lampėdžių g., namų, pristatytas ir dėl galvos sumušimo paguldytas šiemet gimęs kūdikis, kurį namuose, tą pačią naktį galimai iš rankų išmetė tėvas; neblaivus (0,93 prom.) įtariamasis uždarytas į areštinę.
  • KIAULIŲ MARAS: VMVT informuoja, kad per pastarąsias dvi savaites naujų afrikinio kiaulių maro protrūkių kiaulių laikymo vietose nenustatyta; ištyrus šių metų rugsėjo 15-rugsėjo 21 d. pristatytus šernų gaišenų ir skerdenų mėginius, AKM diagnozė patvirtinta 16 nugaišusių ir 2 sumedžiotiems šernams.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6   +9 C

   +3   +4 C

 

   0  +2 C

  +11  +12 C

   +8  +9 C

 

   +7  +9 C

  1-6 m/s

 4-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

USD - 1.1759 PLN - 4.2946
RUB - 78.5108 CHF - 1.1228
GBP - 0.8940 NOK - 9.5793
reklama
Ukis 2018