respublika.lt

Lietuvos problema: Skurdūs pensininkai ar nedėkingi vaikai?

(0)
Publikuota: 2019 vasario 19 13:39:11, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 7 nuotr.
Lietuvos problema: Skurdūs pensininkai ar nedėkingi vaikai? EPA-Eltos nuotr.

Maža pensija ir didelėmis kainomis besiskundžiantys pensininkai yra tapę savotiška Lietuvos vizitine kortele. Bet ar visada asmens laimę ir gerovę lemia vien pinigai? Gal yra ir kitų, laimingą gyvenimą užtikrinančių, veiksnių? Kaip tik apie tai ir kalbėjomės su profesoriumi Boguslavu Gruževskiu.

 

Ar gali Lietuvoje žmonės gyventi gerai?

„Gero gyvenimo“ sampratą charakterizuoja du požymiai - vidutinis gyvenimo lygis pagal gaunamas pajamas ir viešosios paslaugos. Lietuvos gyventojų pajamos, lyginant su ES vidurkiu, yra gan mažos, todėl ir gyvenimo lygis yra žemesnis. Reikia įvertinti ir socialinę nelygybę, kuri Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje. Deklaruojamas vidutinis atlyginimas - 700 eurų (į rankas - aut. past.), tačiau tai neatspindi tikrosios situacijos. Daugelio žmonių pajamos yra gerokai kuklesnės. Viešosios paslaugos, tokios, kaip sveikatos priežiūra, švietimas ar ikimokyklinis ugdymas, Lietuvoje teoriškai yra nemokamos, bet praktiškai irgi reikalauja išlaidų. Vyresnio amžiaus žmonėms sveikatos priežiūra gali pareikalauti apie 30-50 proc. gaunamų pajamų. Vienišiems senoliams - tai  ženklios išlaidos. Įtampą dėl pajamų didina žema paslaugų kokybė ir nepakankamas prieinamumas. Šiais klausimais, kaip ir didesnėmis pensijomis, turėtų pasirūpinti valstybė. Jos atsakomybė niekur nedingsta.

Kita vertus, net ir esant dabartinei situacijai, galimybių gyventi geriau yra. Suskirstykime pensininkus į penkias grupes. Pirmoji grupė turi visas, geram gyvenimui reikiamas, sąlygas. Jie sveiki, turi šeimas, vaikus, darbą, valdo asmeninį nekilnojamąjį turtą ir dar gauna pensiją.

Priskirti antrajai grupei turi beveik viską tą patį, bet trūksta vieno veiksnio. Tarkim, sveikatos. Tada auga būtinosios išlaidos ir mažėja pasitenkinimas gyvenimu.

Trečiajai grupei priklauso tie, kurie neturi šeimos ar vaikų arba santykiai nutrūkę. Juos gelbsti darbas arba kita veikla, leidžianti nesijausti vienišiems. Vyresnio amžiaus žmonėms tai ypač svarbu, nes gerą gyvenimą užtikrina ne tik finansai, bet ir pasitenkinimas pačiu gyvenimu. Laimė yra emocinė vidinė būsena ir vien išoriniai veiksniai to kompensuoti negali.

Priskirti ketvirtajai grupei gauna tik pensiją, turi minimalų būstą ir ribotą bendravimo aplinką. Bet tai dar leidžia išsaugoti šiokį tokį stabilumą.

Penktajai grupei priskiriami tie, kas neturi darbo, sveikatos, nepalaiko ryšio su artimaisiais. Nutolę nuo socialinės erdvės, jie gyvena atsiriboję, nebendrauja, o tai daro tiesioginę neigiamą įtaką savijautai ir gyvenimo kokybei.

Kaip užsitikrinti gerą gyvenimą?


Jeigu jaunesni žmonės suvoktų, kad vėlesnis gyvenimas yra ankstesnių veiksmų pasekmė, jie turėtų užtektinai laiko tobulinti kiekvieną poziciją. Sukurtų šeimas, susilauktų vaikų, investuotų į nekilnojamąjį turtą. Ta pati privaloma antroji pensijų pakopa skatina žmones kaupti papildomai. Visgi negalima visko suvesti į pinigus. Jie svarbūs, tačiau dalį finansinių trūkumų gali kompensuoti kiti veiksniai. Kuo anksčiau juos išnaudosime, kuo anksčiau imsime investuoti į save, į savo sveikatą ar papildomas žinias, tuo laimingesnis bus gyvenimas.

Garantijų niekas negali suteikti, tačiau tokiu atveju gerokai padaugėja galimybių senatvę nugyventi oriai. Juolab kad vyresnio amžiaus žmonėms sąvoka „gerai gyventi“ apima ne tik materialinį aprūpinimą, bet ir galimybes prasmingai leisti laiką. Tai turėtų būti tikslas ir motyvacija.

Bet ir toks gyvenimas turi turėti prasmę. Žmonės, ypač vyresnio amžiaus, nori jaustis reikalingais. Kai to nėra, net ir sveikas žmogus gali susirgti depresija.

Kodėl taip atsitinka?

Dabartinėje Vakarų visuomenėje ryškėja žmonių susvetimėjimas. Technokratinė aplinka iškreipia pasitenkinimo formavimą. Tai aiškiai pasijaučia žmogui senstant. Anksčiau jį vertė judėti aplinka, dabar išorinių veiksnių nebeliko. Mažėja fizinis aktyvumas, socialiniai poreikiai, mažėja pajamos ir žmogus patenka į informacinį-emocinį štilį. Ima trūkti paskatų judėti. Tai - ugdymo ir modernios visuomenės problema. Jaunimas puikiai valdo technologijas, tačiau nebemoka bendrauti gyvai.

Tikslinga būtų daugiau dėmesio skirti socialinių, visuomenę vienijančių, kompetencijų, tokių kaip pagarba tėvams ir vyresnio amžiaus žmonėms, ugdymui. Deja, paskutiniais dešimtmečiais buvo akcentuojamos priešingos vertybės. Atsisakome stereotipų, norime būti originalūs, bet neturime tam reikiamo potencialo. Laisvė būti kitokiu ar nepaisyti tradicijų taip pat turi savo kainą.

Kartų susvetimėjimas ypač skaudus tradicinėms neturtingoms Rytų Europos visuomenėms. Lietuvoje, kaip ir kitose krikščioniškose šalyse, tradiciškai buvo orientuojamasi į šeimą, tad dabartiniai pokyčiai yra ypač skausmingi. Tarkim, XX amžiaus pabaigos Y karta augo socialiai saugioje aplinkoje ir šeima nustojo būti gerovės garantas. Nebeliko šeimos kaip vertybės suvokimo. Anksčiau ji suteikdavo žinias, ugdė gebėjimus. Pasauliui modernėjant visa tai žmogui suteikia aplinka, tačiau naujosios vertybės nebesiejamos su tradicijomis.

Kaip pakeisti situaciją?


Turime suprasti, kad socialinėmis paslaugomis kokybiškai šeimyninių vertybių nekompensuosime ir privalėsime puoselėti pastarąsias. Aišku, tais atvejais, kai žmogus lieka visiškai vienas, jam galėtų padėti valstybinės ar visuomeninės institucijos. Turint vaikų padėti privalo jie. Išimtis galima, jeigu tėvai savo atžalomis nesirūpino ir gyveno sau. Tada vaikams prievolės irgi nebeliktų. Kitu atveju, net įstatymai numato, kad pilnamečiai vaikai turi pareigą išlaikyti savo tėvus.

Tik Lietuvoje apie vaikų atsakomybę ir tėvų gerovę dar mažai kalbama (dėl pareigos išlaikyti tėvus per 2015-2018 metus buvo tik 67 bylos - aut. past.). Gal žmonės nežino savo teisių, gal tikisi, kad vaikai patys susipras ir ims gyventi laukimu. Neapsimoka aukoti savo dabarties dėl neapibrėžtos ateities. Gyventi reikia dabar. Jeigu pensininkai priklauso pirmosios minėtoms grupėms, jie gali savimi pasirūpinti patys.

Deja, apie 70 proc. senyvo amžiaus Lietuvos gyventojų pagalba yra būtina. Tipiškas atvejis - žmogus gyvena jam per dideliame bute, tačiau jo neparduoda, nes bijo būti apgautas ir likti be pastogės. Būtų patikimas tarpininkas, jis padėtų žmogui ne tik parduoti turimą būstą, bet ir įsigyti kitą, labiau atitinkantį jo poreikius. Tikėtina, kad žmogui dar liktų pinigų, kuriuos jis galėtų investuoti į save. Būtina patikimai veikianti sistema, kurios Lietuvoje kol kas nėra.

Dar vienas momentas - mūsų kultūroje tėvai ir seneliai, kiek leidžia jų galimybės, rūpinasi savo atžalomis. Ar vaikai to nepamiršta? Ar atsilygina tuo pačiu? Juk tikrai nesunku apmokėti senolio elektros ar telefono sąskaitas. Išlaidos nebūtų didelės, bet žmogus pajaustų, kad jis reikalingas, kad juo rūpinamasi. Kai pensininkai ima verkti, kad sunkiai gyvena, visada norisi paklausti - o kur jūsų vaikai? Žinoma, gyvenime pasitaiko visko ir ne visi susilaukia palikuonių. Norint, kad tokie asmenys senatvę nugyventų oriai, labiau turėtų pasistengti valstybė. Kitais atvejais pareiga tenka vaikams. Mylėk vaikus, kol maži, gerbk tėvus, kol gyvi.

B.Gruževskio idėja


Tikslinga reformuoti SODROS sistemą taip, kad dalis vaikų įmokų eitų tiesiai į tėvų pensijinius fondus. Praverstų ir tarptautiniai susitarimai, kad įmokos ateitų iš kitų šalių. Paskaičiuota, kad išauginti vaiką iki pilnametystės kainuoja apie 50 000 eurų. Vaikų neturintis asmuo šią sumą „sutaupo“ ir gali investuoti į save. Vaikus auginę tėvai pinigus išleidžia. Įvedus tokią sistemą, vaikas dengtų dalį SODROS įmokų ir tai garantuotų tėvams ramesnę senatvę.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s