respublika.lt

Lietuvos europarlamentarai: reikia labai aiškiai ženklinti, kurie atvežami produktai prastesnės kokybės

(0)
Publikuota: 2018 kovo 23 11:23:24, Rūta Grigolytė, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Europos namuose - diskusija apie produktų sudėties ir kokybės skirtumus Europos Sąjungos šalyse. (Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.)

Europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Bronis Ropė teigia, kad skirtingos kokybės gaminiai skirtingose šalyse, parduodant jas tokiose pačiose pakuotėse ir specialiai nežymint, yra nesąžiningos verslo elgsenos apraiška.

 

Europos Parlamento (EP) Informacijos biuras Lietuvoje penktadienį surengė diskusiją dėl šiuo metu Europos Sąjungos (ES) institucijose ir valstybėse aktyviai svarstomo dvejopos produktų kokybės klausimo.

Diskusijoje Europos Komisijos nario Vytenio Andriukaičio, atsakingo už visuomenės sveikatą ir maisto saugą, kabineto vadovas Arūnas Vinčiūnas, EP nariai V. Mazuronis ir B. Ropė pasakojo, koks yra jų požiūris į „dvejopos kokybės produktų“ klausimą.

V. Mazuronio teigimu, EP vyksta aktyvi diskusija įvairiuose komitetuose.

„Manau, kad reikia apsispręsti, kaip vertiname tuos dalykus. Jeigu žiūrime į skirtingų sudėčių produktus ir jų pateikimą į rinką, gali atrodyti logiškas paaiškinimas, kad verslas turi teisę gaminti tokius produktus, kokie atitinka reikalavimus, ir kokie jam parankūs. Bet taip vertinama žiūrint atskirai į kiekvieną produktą.

Tačiau žiūrint sistemiškai, vaizdas kitas. Kalbame ir apie kosmetiką, vaikų prekes, kitus dalykus“, - kalbėjo V. Mazuronis.

Pasak jo, akivaizdu, kad gamintojai kartu su prekybininkais įžūliai apgaudinėja valstybių ir ištisų regionų vartotojus.

„Iš esmės, pasinaudodami žymėjimo dalykais, jie gamina pigesnę produkciją nei originalus. Tai vadinu mūsų visų apvaginėjimu“, - sakė V. Mazuronis.

Europarlamentaro teigimu, valstybės, ir Lietuva, pačios pirmiausiai turi apginti savo vartotojus.

„Reikia daryti tyrimus ir skelbti, kokie gamintojai atvežė prastesnės kokybės gaminius, ir skelbti, kokie prakybos centrai prekiauja tokiomis prekėmis. Manau, tada vartotojai nustotų pirkti tokias prekes, ir priverstų verslą keisti elgesį“, - siūlymus vardijo V. Mazuronis.

B. Ropės teigimu, Lietuvos vartotojai nenori būti „antrarūšiai“, tačiau visų gaminių sudėčių išanalizuoti ir palyginti vartotojams neįmanoma, informaciją reikia skelbti labai aiškiai.

„Produktai, kurie yra Lietuvoje, yra blogesni nei senojoje Europoje - tokia yra tendencija. Man labai keista, kai aiškinama, kad mūsų vartotojų skoniai kitokie, todėl ir vežami tokie gaminiai.

Mes mėgstame mažiau naudingų medžiagų produktuose? Mėgstame prastesnius ingredientus? Mėgstame palmių aliejų, o ne palmių branduolių aliejų? Mūsų katės mėgsta 30 proc. vištienos konservuose, o Briuselio - 57 proc. vištienos tokiuose pačiuose konservuose?“ - piktinosi B. Ropė.

B. Ropės manymu, visa tai reikia įvardyti kaip nesąžiningos prekybos praktiką. Įmonės būtų paskelbtos kaip nesąžiningos, o į šį sąrašą niekas nenorėtų patekti.

„Taip pat reikia nustatyti specialų, labai aiškų ženklinimą. Aišku, kad verslas visa tai daro dėl didesnio pelno“, - teigė europarlamentaras.

A. Vinčiūno teigimu skirtingos kokybės produktų problema kai kuriose šalyse aptariama jau dvejus metus.

„Rengiama vieninga metodologija, kaip vertinti produktus, ji bus baigta balandį, ir po atliktų tyrimų turėsime rezultatus. Aiškinsimės, ar skirtingose rinkose skirtumai padaryti dėl naudos, ar prisitaikant prie vartotojų poreikių. Jeigu tai daroma dėl naudos, tai išties galima vertinti kaip vartotojų klaidinimą“, - sakė A. Vinčiūnas.

Pasak jo, balandį Europos Komisija išleis direktyvas vartotojų teisių apsaugos tarnyboms, aiškiau reglamentuojančias, kaip atskirti produktų sudėties skirtumus.

ELTA primena, kad ES šalyse, taip pat Lietuvoje, kai kurių produktų tyrimai parodė, jog to paties ženklo ir analogiškai supakuotų produktų sudėtis įvairiose šalyse gali skirtis. Gamintojai argumentuoja, kad produktai saugūs vartoti, o skirtumai atsiranda atsižvelgus į vietinių gyventojų skonio preferencijas, perkamąją galią bei vietinės žaliavos naudojimą.

Institucijose keliamas klausimas, ar tokie skirtumai nepažeidžia sąžiningos konkurencijos ES bendrojoje rinkoje.

Skundų dėl skirtingos kokybės prekių nesulaukia ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

Vartotojų skundų dėl to, kad Lietuvoje nusipirkta prekė yra kitokios kokybės nei gamintojo šalyje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pastaraisiais metais nėra gavusi, Eltai sakė tarnybos specialistė Rima Tuganauskaitė.

„Tyrimą atlikome tik tada, kai iškilo šis klausimas pakankamai garsiai. Buvo lyginamas Lietuvoje ir ne gamintojų šalyse parduodamų prekių ne tik ženklinimas, bet ir daromi prekių bandymai.

Prekės buvo įsigytos, lyginamas ženklinimas, laboratorijoje tikrinama, ar sutampa savybės. Bandyti septyni gaminiai, po du iš skirtingų pardavėjų: šampūnai, plaukų priežiūros priemonės, skalbimo milteliai, gelinės skalbimo priemonės“, - pasakojo R. Tuganauskaitė.

Pasak tarnybos atstovės, nors prekės atrodė identiškos, ant pakuočių įvardyti tam tikri skirtumai, dėl to negalima sakyti, kad tai tapačios prekės, kokios parduodamos gamintojo šalyje.

„Vis dėlto turiu pažymėti, kad bandymų metodai nestandartizuoti, neakredituoti, pirkti apklausos būdu. Tyrimas ginčitinas ir dėl to, kad nėra tikrai žinoma, ar prekės vežtos ne iš tų pačių sandėlių“, - pabrėžė specialistė.

Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose parduodamų ne maisto produktų ženklinimas skyrėsi nuo įsigytų tiesiogiai iš užsienio. Tačiau 14-os prekių fizikinės savybės esą neišsiskyrė.

Tarnyba prižiūri, kad į Lietuvos rinką tiekiami ne maisto produktai atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pernai tarnybos iš viso buvo atlikti 2729 patikrinimai, 27,6 proc. jų nustatyti reikalavimų neatitikimai. Dažniausiai tai buvo ženklinimo reikalavimų neatitikimas, informacijos nepateikimas lietuvių kalba, Europos Sąjungos (ES) rinkoje neleidžiamų medžiagų naudojimas sudėtyje ir kiti.

ELTA primena, kad Europos Parlamento (EP) Informacijos biuras Lietuvoje penktadienį surengė diskusiją dėl šiuo metu ES institucijose ir valstybėse aktyviai svarstomo dvejopos produktų kokybės klausimo.

Diskusijoje dalyvavo ir europarlamentarai Valentinas Mazuronis bei Bronis Ropė, Europos Komisijos nario Vytenio Andriukaičio, atsakingo už visuomenės sveikatą ir maisto saugą, kabineto vadovas Arūnas Vinčiūnas.

ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, kai kurių produktų tyrimai parodė, kad to paties ženklo ir analogiškai supakuotų produktų sudėtis įvairiose šalyse gali skirtis. Gamintojai argumentuoja, kad produktai saugūs vartoti, o skirtumai atsiranda atsižvelgus į vietinių gyventojų skonio preferencijas, perkamąją galią bei vietinės žaliavos naudojimą.

Institucijose keliamas klausimas, ar tokie skirtumai nepažeidžia sąžiningos konkurencijos ES bendrojoje rinkoje.

Specialistė: Lietuvos vartotojai nesiskundžia dėl skirtingos kokybės produktų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Bakasėnienė sako, kad Lietuvos vartotojai tarnybai nesiskundžia dėl skirtingos produktų kokybės Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Pasak J. Bakasėnienės, pastaruosius dvejus metus vartotojai tarnybai dažniausiai skundų pateikė dėl produktų kokybės, pasibaigusios produktų galiojimo datos, produktų laikymo higienos taisyklių pažeidimų.

„Tačiau tokių skundų, kad vienoje šalyje produktas vienos kokybės, o Lietuvoje jis yra kitos, tarnyba tokių skundų nėra gavusi“, - Eltai komentavo J. Bakasėnienė.

Diskusijoje dėl šiuo metu ES svarstomo dvejopos produktų kokybės klausimo J. Bakasėnienė teigė, kad tarnybai pernai atlikus tyrimą rinkoje ir paskelbus, jog kai kurie produktai Lietuvoje yra kitokios sudėties nei referenciniai, gamintojai buvo nepatenkinti. Tačiau, pasak J. Bakasėnienės, tarnybos tikslas buvo ne konfliktuoti su verslu, bet sužinoti, ar ši problema aktuali ir Lietuvai, nes kitose ES šalyse ši problema gvildenama jau seniau.

Anot tarnybos specialistės, poreikis, kad būtų specialiai ženklinami skirtingos kokybės produktai, yra tik viena problemos medalio pusė.

„Atsiranda produktų klastojimo problema. Blogiausia, kad neturime apibrėžtų produktų klastojimo sąvokų, kas tas klastojimas, ar tai tik brangesnių ingredientų pakeitimas pigesniais, ar ir tam tikrų dokumentų nepateikimas. Tai diskusinis klausimas. Sankcijos už klastojimą irgi nelabai atgrasančios, palieka terpę bandyti rizikuoti ir bandyti tai daryti“, - teigė tarnybos atstovė.

J. Bakasėnienės teigimu, pastarųjų metų garsiausios produktų klastojimo bylos Europoje buvo arklienos pardavimo kaip jautienos skandalas, metanoliu užteršti alkoholiniai gėrimai Čekijoje, melamino pieno produktuose skandalas Kinijoje, klaidinančiai ženklinami žuvininkystės produktai JAV, ES.

Pasak J. Bakasėnienės, ES veikia kelios IT sistemos, padedančios operatyviai keistis duomenimis apie produktus skirtingose rinkose. Viena IT sistema padeda išvengti biurokratinių trukdžių, jeigu rinkoje įtariama, kad įvežtas produktas gali būti ne tokios kokybės, kokios nurodoma. Įvežusios šalies apie jį užklausiama, ir jeigu gaunamas atitinkamas atsakymas, pradedamas tyrimas.

Į kitą ES sistemą registruojami visi nesaugūs produktai, nustatyti ES šalyse. Tada Europos Komisija apie juos nedelsiant informuoja šalis nares.

Dar viena sistema jungia pasienio postus ir trečiųjų šalių įmones. Ji nuolat atnaujinama, ir šiemet pasipildė nauju moduliu dėl ekologiškų produktų.

ELTA primena, kad Europos Parlamento (EP) Informacijos biuras Lietuvoje penktadienį surengė diskusiją dėl šiuo metu ES institucijose ir valstybėse aktyviai svarstomo dvejopos produktų kokybės klausimo.

Diskusijoje dalyvavo ir europarlamentarai Valentinas Mazuronis bei Bronis Ropė, Europos Komisijos nario Vytenio Andriukaičio, atsakingo už visuomenės sveikatą ir maisto saugą, kabineto vadovas Arūnas Vinčiūnas.

ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, kai kurių produktų tyrimai parodė, kad to paties ženklo ir analogiškai supakuotų produktų sudėtis įvairiose šalyse gali skirtis. Gamintojai argumentuoja, kad produktai saugūs vartoti, o skirtumai atsiranda atsižvelgus į vietinių gyventojų skonio preferencijas, perkamąją galią bei vietinės žaliavos naudojimą.

Institucijose keliamas klausimas, ar tokie skirtumai nepažeidžia sąžiningos konkurencijos ES bendrojoje rinkoje.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s