Taip gerai gyventi, kaip per krizę, dar niekada nebuvo. Valstybės tarnautojų atlyginimas sumažėjo 10 proc. Užtat darbo laikas sutrumpėjo 20 proc. Mat atsižvelgiant į sunkmetį valstybės ir savivaldybės įstaigose galima 1 valanda sutrumpinti darbo dieną arba dirbti tik 4 dienas per savaitę. Vadinasi, viena biurokrato darbo valanda mokesčių mokėtojams nė kiek neatpigo. Atvirkščiai - už ją visuomenė dabar moka daugiau nei ekonomikos klestėjimo laikais.

Jokio sunkmečio valstybės tarnyboje. Statistikos departamento duomenimis, 2009 metų trečią ketvirtį, palyginti su 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu, privačiame sektoriuje dirbančių žmonių vidutinis atlyginimas sumažėjo - 10 proc., o valstybės sektoriuje - tik 4,9 proc.

2009 metais valstybės sektoriaus vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 2282,6 lito, privačiame sektoriuje su individualiomis įmonėmis - 1912,6. Yra skirtumas.

Yra ir darbo trukmės skirtumas. Valdininkijos, pašauktos teikti piliečiams paslaugas, darbo laikas sutrumpėjo penktadaliu, o privatus sektorius tik tada trumpina darbo valandas, kai neturi užsakymų. Skirtumas tik toks, kad pastarajame uždarbis nedidinamas už poilsį.

Stengiasi taupyti

Tai kas iš tiesų lanksčiai reagavo į ekonominę krizę? Mūsų pinigais išlaikoma biurokratų armija ar įvairiais mokesčiais smaugiami verslininkai?

Įmonių grupėje “Kauno grūdai” dabar dirba netoli 3000 žmonių. Kaune, Kaišiadoryse, Alytuje ir kitur. Įmonių grupės “Kauno grūdai” valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys neslepia, kad reaguojant į sunkmetį teko sumažinti darbuotojų algas ir atleisti apie 10 proc. žmonių.

“Stengiamės, kad būtų efektyviau išnaudojamas darbo laikas, mažėtų gamybos kaštai ir sąnaudos, - paaiškino T.Barštys. - Žmonės, patikėkite, labai gerai mus supranta. Jei darbininkas, tarkime, valytoja, gaudavo 1500 litų atlyginimą, tokių algų visai nemažinome. Administracijos darbuotojų algos daugiau sumažėjo. Jei žmogus uždirba 8000 litų, juk mažiau pajunta, kai alga sumažėja apie 10 proc. Be to, stengiamės išsaugoti kolektyvą ir elgtis socialiai atsakingai. Žmonės buvo prisiėmę paskolų. Jei liktų be darbo, būtų tragedija. Be to, juk nepasakysi vaikui, kad tėvas neteko darbo ir nebus už ką valgyti”.

“Čia Marijos žemė!”

Panašiai į sunkmetį sureagavo ir kiti verslininkai. Jei žmogus skęsta, jis ima greičiau judinti rankas bei kojas, kad išsikapanotų. Taip elgiasi ir privatus sektorius. Dirba daugiau. Kad greičiau įveiktų krizę. Efektyviau išnaudoja darbo valandas. Jei jau negali efektyviau išnaudoti, didina darbo valandų skaičių. Tokiu atveju 1 valandos darbo atlygis privačiame sektoriuje dar labiau pinga.

O kaip valstybės sektoriuje? O čia - visiška mistika. Jokio ekonominės krizės alsavimo. Čia vyksta atvirkštinis procesas. Valdininkija skatinama mažiau dirbti. Valdininkija turi daugiau laiko poilsiauti.

T.Barštys, tai išgirdęs, tik nusijuokė: “Matote, Lietuva - Marijos žemė. Tie, kurie skirsto, niekada nejaučia tokių padarinių, kokius jaučia dirbantys verslininkai. O skirstytojai yra žmonės vienadieniai. Gyvena su lozungais. Totalus gebėjimų neturėjimas”.

Jie turi maitinimosi šaltinį

Anot Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Tarptautinės ekonomikos ir prekybos katedros profesoriaus Vytauto Snieškos, natūralu, kad verslas į krizę reaguoja greičiau.

“Verslas neturi išeities. Pinigai baigsis - ir susitrauks. O valstybinio sektoriaus pragyvenimo šaltinis yra valstybės pasiskolintos lėšos ir mokesčių mokėtojų pinigai, - paaiškino profesorius V.Snieška. - Teisingiau būtų, kad čia algos mažėtų proporcingai šalies ekonomikai. Tai sumažintų ateities problemas, nes dabar didinamas valstybės įsiskolinimas. Didėja skolų aptarnavimo išlaidos”.

Gal sumažinkime biurokratų skaičių? Mažiau pridarysime skolų savo vaikaičiams? Atrodo, toks uždavinys sunkokai įmanomas.

Mat, kaip paaiškino profesorius V.Snieška, ekonominio augimo laikais, kai surenkama daugiau mokesčių, ir formuojasi tam tikras biurokratų aparatas. Tai ne gamybos sfera. Kai ateina sunkmetis, to aparato staiga sumažinti nebeįmanoma.

Kreivi veidrodžiai

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas nė kiek nenustebęs, kad privatus sektorius greičiau pakoregavo darbininkų skaičių ir jų atlyginimus. Tačiau biurokratų algos mažėjo vos pastebimai, o jų armijos mažėjimo pastebėti taip ir nepavyko.

“Jei viešajame sektoriuje sumažėja darbo trukmė ir sektorius sugeba atlikti savo užduotis per trumpesnį laiką, be jokios abejonės, anksčiau mes tam sektoriui mokėdavome ir už tinginiavimą, - net pyktelėjo G.Kadziauskas. - Per krizę reikėtų daugiau dirbti, bet čia atvirkščių veidrodžių karalystė. Galbūt nori įveikti valdininkijos pasipriešinimą dėl mažėjančių atlyginimų. Leis jiems dirbti mažiau. Yra konkrečių įstaigų, kurių klientams reikia. Todėl klientai pajus, kad sumažėjo tarnautojų darbo trukmė. Bet yra įstaigų, kurių nedarbo visai nepajustume. Tik mažiau pridirbtų”.

Anot instituto viceprezidento, lanksčių biurokratinių aparatų nebūna. Aparatas yra lankstumo paneigimas. Biurokratai nenori matyti sunkmečio.

“Jei institucija nereformuojama, tas krizės pajautimas pasiekia valstybės tarnautoją vėluodamas, - lietuviškos gerovės priežastį regi G.Kadziauskas. - Iš kur ta krizė, jei iš tiesų viskas gerai? Jis nepastebi, kiek aplinkui bedarbių (300 tūkstančių - red. past.). Valstybės tarnautojai nepripratę prie atlyginimų svyravimo. Jiems 5 proc. sumažintas atlyginimas - jau blogai”.

Solidarumo - nė per nago juodymą

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas irgi neabejoja, kad žmonėms ant sprando jau per sunki našta.

“Tie, kurie uždirba pinigus, negali mokėti tokių algų, kokias gauna neuždirbantys pinigų, - skaičiavo D.Arlauskas. - Manau, kad viešajame sektoriuje turėtų dirbti aukštos kvalifikacijos, gerai uždirbantys specialistai. Reikia mažinti biurokratų skaičių, bet nemažinti jų atlyginimų. Automatiškai mažėtų biurokratizmo. Jei valstybės sektoriuje būtų mažiau darbuotojų, jie daugiau dirbtų. Būtų daugiau apsisukimų. O turint tokį skaičių biurokratų, kiek jų yra dabar, neįmanoma jų sumažinti net 20 proc., nes priešinsis. Dabar jų alga didelė, didelis jų skaičius ir didelis biurokratizmas. Nenormali situacija. Nėra solidarumo su kitais piliečiais. Viešojo sektoriaus vidutinio atlyginimo dydis turėtų tiesiogiai priklausyti nuo privataus sektoriaus atlyginimų vidurkio. Vienodai tuos diržus susiveržkime. Per 3-4 skylutes”.

Apie šią taupymo mistiką “Respublika” kalbasi su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesoriumi, socialinių mokslų daktaru Romu LAZUTKA:

- Kaip paaiškinti, kad sunkmetį biurokrato darbo valandos įkainis padidėjo?

- Jei biurokratas sugeba atlikti darbus per trumpesnę darbo savaitę, tarkime, per 4 dienas, vadinasi, tada, kai dirba 5 darbo dienas, mokesčių mokėtojai jam moka nepagrįstai didelį atlyginimą. Nes vieną darbo dieną šis biurokratas faktiškai pratinginiauja. Tik imituoja veiklą. Keturių dienų darbo savaitė savaime juos demaskuoja. Kam mokesčių mokėtojams išlaikyti tinginius? Juolab per sunkmetį, kai visi veržiamės diržus...

Bet gali būti, kad tie biurokratai, kurie per 4 dienas turi atlikti darbus, turės neštis visokius dokumentus namo ir dirbti po darbo.

- Ar tikrai manote, kad biurokratija taip pluša? Jei taip plušėtų, gal per 20 metų Lietuvos valstybė būtų tapusi žemės rojumi. O tapo pragaru.

- Darbas turi būti prasmingas. Gali būti, kad daro neprasmingų darbų. Bet žuvis pūna nuo galvos. Nesu nusiteikęs prieš eilinius tarnautojus, nes nesu jų kailyje. Eiliniams darbuotojams jų vadai nuleidžia darbus, o šie pluša. Biurokratai patys skundžiasi, kad dirba po 12 valandų per parą, bet nežino, kiek tas darbas prasmingas, jei darbo rezultatų niekam nereikia. Atsargiai vertinčiau biurokratus. Kai kurie yra prispausti gerokai. Aukštesnio lygio vadovų.

- Bet kam sunkmečiu šaliai iš viso reikalingas toks didžiulis biurokratijos antstatas? Gal kaip tik puiki proga šiek tiek nuo jo apsivalyti?

- Čia jau yra marksizmas (juokiasi - red. past.). Esą valstybės aparatas tarsi kraugerys siurbia darbininkų pridėtinę vertę...

- Bet kai kurie šiuolaikiniai Vakarų sociologai taip pat pastebi, jog per didelis biurokratijos išvešėjimas tarsi kalkės užkemša demokratijos veikimo kanalus...

- Bet šiek tiek jų reikia. Toje pačioje “Sodroje” kiek reikia patikrinti dokumentų, perskaičiuoti pensijų.

- Šiek tiek reikia, bet ne visur? O kur nereikia, net nežinome. Niekas šio valstybės biurokratėjimo proceso nekontroliuoja...

- Valdžia palaiko didelį kiekį biurokratų, nes jie yra daugelio politikų tarnai. O opozicinės partijos iš tikrųjų miega, laukia rinkimų. Todėl niekam nėra noro kontroliuoti.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"