Lietuviški milijonai prigyja ir Afganistane

Nebe gauname, o duodame

Nors politikai per sukąstus dantis nusprendė pagaliau pradėti kompensuoti per krizę nusavintas pensijas, per vargus skyrė papildomą finansavimą krašto gynybai, iki šiol neranda pinigų iki krizės buvusioms mokytojų algoms atkurti ir kitoms problemoms išspręsti (motyvas - nėra lėšų), pasirodo, pinigų yra kitoms valstybėms remti. Ne tik teikti humanitarinę pagalbą ar prisidėti prie labdaros per tarptautinius fondus, bet ir tiesiogiai - per Vystomojo bendradarbiavimo programą.

„Vystomasis bendradarbiavimas - tai visų išsivysčiusių šalių neatskiriama užsienio politikos dalis, kuria siekiama taikos, skatinti ekonominį augimą ir socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių bei integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką. Lietuva, tapusi ES nare 2004 m. gegužės 1 d., kartu su kitomis naujosiomis narėmis tapo tarptautinės donorų bendruomenės dalimi. Lietuva iš šalies pagalbos gavėjos tapo šalimi donore“, - pasigyrė Užsienio reikalų ministerija (URM), kuri minėtą programą ir vykdo.

Ąžuoliukų skandalas

Pasak URM, Lietuva dvišaliu pagrindu teikia pagalbą Afganistanui, Baltarusijai, Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai. Daugiašaliu pagrindu ir atsižvelgiant į ES prioritetus, dvišalė ir trišalė parama pagal galimybes teikiama ir kitų regionų šalims. Tačiau vis dėlto didžiausia pinigų suma išleidžiama Afganistanui, kuriame ta pati Lietuva ir kariavo, ir vien karas mums kainavo daugiau nei 400 mln. litų. Dar apie 17 mln. litų iki praėjusių metų pradžios Afganistane išleido URM, vykdydama minėtą programą. Kaip informavo Finansų ministerija, pernai Vystomojo bendradarbiavimo programai buvo skirta dar apie 18 mln. litų. Iš jų Afganistanui - apie 250 tūkst. litų.

Deja, taip ir nėra aišku, ar šie pinigai tiesiog neištaškomi. Pavyzdžiui, Afganistane buvo statomos mokyklos, bibliotekos, sodinami parkai, tiesiami keliai, net atliekami archeologiniai tyrinėjimai. Dažniausiai - be jokių konkursų. 2009-aisiais net kilo skandalas žiniasklaidai paskelbus, kad Lietuva tūkstančio litų vertės rankdarbių aukcioną Afganistane surengė už 100 tūkst. litų ir dar ten kuria ąžuoliukų parką - už 243,5 tūkst. litų. Būtent ąžuoliukai ir sukėlė didžiausią skandalą, nes skelbta, kad jie bus sodinami Goro provincijos mieste Čagčarane, aptvertoje dykynėje dviejų kilometrų aukštyje. Parką kurti be jokio konkurso buvo pasirinktas Afganistano verslininkas Hajatas. Nors savo paslaugas daug pigiau siūlė ir viena Afganistano nevyriausybinė organizacija, mūsų politikai ir valdininkai nusprendė, kad ąžuoliukai užaugs tvirtesni, jei bus pasodinti pono Hajato rankomis.

Nematomi medžiai

Jau tada Lietuvos botanikai neslėpė šypsenų išgirdę apie šį projektą. Anot jų, ąžuolai yra kone lepiausi Lietuvos augalai, todėl Afganistane, kur vyrauja sausros, būna didelių šalčių, prigyti jie turi ne daugiau šansų nei, tarkim, orchidėjos, ryžiai ar lelijos. Arba ne daugiau šansų, nei kad Lietuvoje prigis palmės ar baobabai. Botanikų teigimu, ir kiti lietuviški medžiai vargu ar prigytų Afganistane.

Tuo susidomėjo net Seimas. Kadangi Seimo Audito komitetas dėl įtartinų projektų iš URM negavo visų prašytų dokumentų, į Goro provinciją 2009-aisiais išvyko parlamentarų desantas su tuometine Audito komiteto pirmininke Loreta Graužiniene priešakyje. Dabartinė parlamento pirmininkė, grįžusi iš kelionės, pareiškė, kad delegacija parke pasodino pirmąsias 18 tujų, nors URM anksčiau buvo pranešusi, kad dar 2008-aisiais parke buvo pasodinta tujų, pušų, obelų, abrikosų, migdolų. Delegacija apie juos kažkodėl neužsiminė. Delegacijos nariai paprašė baigti eskaluoti Čagčarano parko temą, kad tarp afganistaniečių neatsirastų nepasitikėjimas lietuviais, kaip galimai švaistančiais pinigus, skirtus Afganistanui atstatyti.

Tąkart kelionėje dalyvavo ir Audronius Ažubalis. „Vakaro žinių“ paklaustas, ar Afganistane matė prigijusius medžius iš Lietuvos, politikas dabar jau nenori kalbėti.

„Tikrai nieko nepasakysiu. Viso gero“, - nedaugžodžiavo A.Ažubalis.

Įsislaptino

Užsienio reikalų ministerijoje yra įkurtas netgi atskiras Vystomojo bendradarbiavimo departamentas, tačiau ir ten negavome atsakymų, ar pinigai išmesti į balą, ar vis dėlto lietuviški medžiai Afganistane prigijo. O gal net ir nebuvo pasodinti. Neprisistačiusi moteris, atsiliepusi departamento vadovės Laimos Jurevičienės telefonu, pasakė, kad departamentas jokių komentarų neteikia. O pašnekovės pavardės sužinoti nepavyko dėl labai paprastos priežasties: URM jau kurį laiką dirba užsislaptinusi - internete pateikiama tik po vieną departamento telefoną ir nurodoma jo vadovo pavardė. Kas iš klerkų ten dirba, neskelbiama.

„Mat ministerija ima gerąjį pavyzdį iš Vokietijos ir kitų šalių, kur irgi neskelbiamos darbuotojų pavardės, nes tai yra asmens duomenų apsauga“, - įdomią, bet keistą naujieną pranešė kita neprisistačiusi departamento darbuotoja. Pasirodo, net nebeturime teisės žinoti, kokiems žmonėms mokesčių mokėtojai moka algas.

Nesidomėjo

Užsienio reikalų viceministras Neris Germanas prisipažino nesidomėjęs, ar lietuviškas parkas Afganistane žaliuoja.

„Tikrai nežinau, tik prisimenu, kad dėl to buvo kilę problemų“, - sakė N.Germanas.

Krūva pažeidimų

Beje, Valstybės kontrolė 2009-aisiais atliko URM 2008 metų veiklos auditą. Būtent 2008-aisiais ir buvo arba esą buvo sodinamas parkas Afganistane. Deja, iš visų tų metų Vystomojo bendradarbiavimo programų auditoriai pasirinko tik tris kitus Afganistane vykdytus projektus, parkas tarp jų nepateko. Bet ir tikrintuose projektuose nustatyta nemažai pažeidimų. Pavyzdžiui, kad URM nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymu. Arba, pavyzdžiui, nustatyta, kad už 33,4 tūkst. litų sudarytas Čagčarano topografinių tyrimų planas 15,4 ha plote.

„Vieno hektaro ploto topografiniai tyrimai Lietuvoje kainuoja nuo 700 iki 1200 litų. Taigi 15,4 ha ploto topografiniai tyrimai pagal maksimalius įkainius Lietuvoje kainuotų apie 18,48 tūkst. litų, t.y. 1,8 karto mažiau, nei buvo sumokėta už Čagčarano gatvių topografinius tyrimus“, - dar vieną lėšų švaistymo atvejį atskleidė auditoriai.

Kai patogu - tiki, kai nepatogu - netiki

Tiesa, Valstybės kontrolės darbuotojai „Vakaro žinioms“ atskleidė, kad užsienyje vykdytų projektų auditai atliekami per atstumą, Valstybės kontrolė neturi tiek pinigų, jog galėtų leisti darbuotojams vykti į Afganistaną, kad šie pasižiūrėtų, ar finansinėse ataskaitose išvardyti darbai tikrai yra atlikti. Tiesa, A.Ažubalis „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad auditus atlieka ir vietinė valdžia. Tačiau, remiantis organizacijos „Transparency International“ kasmet atliekamų tyrimų rezultatais, Afganistanas kartu su Somaliu ir Šiaurės Korėja yra pačios korumpuočiausios šalys pasaulyje. Tiesa, tie tyrimai yra įtartino patikimumo, nes ir Lietuva vienais metais būna įvardinama kaip viena skaidriausių, o kitais - jau kaip korumpuočiausia visoje ES. Bet juk, remiantis būtent šios organizacijos tyrimais, STT rengia savo ataskaitas, Seimas tvirtina kovos su korupcija programas ir t.t. Kitaip tariant, tiki rezultatais tada, kai yra patogu, ir netiki tada, kai nepatogu.

Projektus tebevykdo

Lietuviški projektai Afganistane tebetęsiami. Užsienio reikalų ministerijoje pavyko sužinoti, kad 2014-2015 metams 170 tūkst. litų skirta kenksmingų medžiagų liekanų kontrolei stiprinti gyvūnuose, maiste ir pašaruose. Tiesa, projektą VšĮ Baltijos agroverslo institutas už šiuos pinigus vykdo ne tik Afganistane, bet ir Tadžikistane, Pakistane ir Kirgizijoje. Pernai 93 tūkst. litų skirta maisto aprūpinimo pažeidžiamoms bendruomenėms Goro provincijoje programai, o dar už 100 tūkst. litų buvo vykdoma verslo įmonių vystymo bedarbiams vyrams Goro provincijoje programa: apmokyti 25 jaunuoliai, kuriantys ar vykdantys savo verslą. Bent jau pastarasis projektas abejonių dėl savo išpūstumo nesukelia, nes, pasirodo, Lietuvoje už tokią sumą būtų galima apmokyti vos 10 bedarbių. Nebent kaip tik atvirkščiai: gali būti, kad pinigai išleisti, o apmokyti afganistaniečiai nieko labai ir neišmoko.

„Pavyzdžiui, profesinio mokymo kursai vienam žmogui Lietuvoje kainuoja apie 9-10 tūkst. litų. Vadinasi, Lietuvoje už 25 asmenims Afganistane išleistą sumą būtų galima apmokyti tik 10 bedarbių. Afganistane, vadinasi, mažai kainavo, bet gal ten didelio raštingumo ir nebuvo suteikta“, - svarstė „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Alvydas Puodžiukas. Anot jo, Lietuvoje apmokant bedarbį pinigai skiriami instruktorių algoms, bedarbio kelionėms arba apgyvendinimo išlaidoms ir stipendijoms.


Andrius MAZURONIS, parlamentaras, 2009-aisiais dirbęs Seimo Audito komitete

Prisimenu, kad Audito komitetas domėjosi tiek ąžuoliukų parku, tiek kitais projektais Afganistane.

Tačiau rezultatas tik toks, kad, kai buvo susidomėta, tiems projektams pradėta skirti mažiau lėšų.

O ar yra ten parkas, ar nėra - nesužinojome. Projektai, kurie vykdomi užsienyje, iš tikrųjų turėtų sukelti daugiau abejonių, nes Valstybės kontrolė, atlikdama auditą Lietuvoje, gali tik patikrinti dokumentus.

O į juos galima įrašyti ir neatliktus darbus. Bet juk nesiųsi žmogaus dėl kelių tūkstančių litų vertės projekto į Afganistaną patikrinti, ar ten auga ąžuolai.

Todėl lieka tik pasitikėti Lietuvos institucijomis, vykdančiomis tuos projektus, ir tenykščiais kontrolieriais.

Bet pastaraisiais tikėti yra labai sunku, kai tokia korupcija. Tik noriu pasakyti: jei buvo išleisti pinigai, o parkas neauga, medžiai neprigijo - tai jau pinigų švaistymas ir tuo turi domėtis jau nebe Valstybės kontrolė, o prokurorai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“