respublika.lt

2017 balandžio 23, sekmadienis

Lietuviai nepageidaujami net kosmosenuotraukos (7)

2012 liepos mėn. 16 d. 12:04:17
Rūta JUKNEVIČIŪTĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Kol kas lietuviai - pastumdėliai ir kosmoso erdvėje. Aukštųjų technologijų srityje mus lenkia net kaimynai latviai ir estai. Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius dr. Domantas BRUČAS įsitikinęs, kad Lietuvos mokslininkai, verslininkai ne ką prastesni, tačiau į kosmoso technologijų rinką mūsų nenori įsileisti didžiosios šalys. Naudojasi į ES biudžetą plaukiančiais pinigais, tačiau mūsų projektų nefinansuoja.


- Lietuva ratifikavo bendradarbiavimo sutartį su Europos kosmoso agentūra. Narystės mokestis joje kainuotų apie 1 mln. eurų (3,45 mln. litų) per metus. Ar tikrai mums to reikia?

- Tiesą sakant, įstoti mes privalėsime. Niekas neklausia mūsų - reikės tą padaryti. Matote, situacija tokia, kad ši agentūra iš dalies finansuojama ES lėšomis. Situacija kiek nesąžininga, nes naujosios Bendrijos narės moka į ES biudžetą - vadinasi, iš dalies finansuoja ir agentūrą, tačiau pinigai joms negrįžta. Agentūra skiria finansavimą, dalijasi projektais tik su savo narėmis. Bendrijos pozicija, kad Kosmoso agentūra į savo gretas priimtų ir daugiau narių, nes taip būtų teisinga. Apie 95 proc. narystės mokesčio sugrįžta į šalį narę projektų, užsakymų pavidalu. Maždaug 5 proc. to mokesčio skiriami agentūrai administruoti. Jeigu nesi jos narys, tuos užsakymus gauti labai sudėtinga, beveik neįmanoma. Geriausiu atveju gali būti šalies narės partneris, bet kaip pareiškėjas dalyvauti projektuose negali.

- Gal tos rinkos dalies Europos kosmoso agentūra su naujomis narėmis dalytis nenori?..

- Na, ji bus priversta. Jei tapsime nare ir skirsime tam milijoną eurų, tos investicijos turės grįžti į Lietuvos universitetus, verslo įmones. Čia dar klausimas, ar tie pinigai liks mums, ar mes darysime, kursime ką nors patys, ar pirksime produktą iš vokiečių, italų, prancūzų. Be abejo, didžiosios šalys visiškai nesuinteresuotos, kad mes išvis ką nors darytume. Europiečių požiūris į mus, deja, yra toks: jūs, lietuviai, užsiimkite kaimo turizmu, kelius tvarkykite, auginkite, šienaukite žolę - jums bus gerai. Ir kosmoso technologijų srityje į Lietuvą taip žiūrima. Dabar net per įvairias konferencijas atvirai sakoma: jūs mums duokite pinigų, o mes už jus viską padarysime, palydovą sukonstruosime. Lietuvai reikia įrodyti, kad mes ir patys galime, mokame. Kodėl turėtume kokiems nors vokiečiams, britams atiduoti savo rinkos dalį? Bet kokiu atveju būsime agentūros  nare ir turėsime mokėti tą narystės mokestį. Kodėl tie pinigai turėtų nueiti per aplinkui - į senąsias ES nares - ir neateiti į Lietuvą? Turime kurti produktą čia.

- Ar iš tiesų lietuviai galėtų paleisti į kosmosą palydovą?

- Dabar yra toks Europos Sąjungos projektas (QB50 programa - red. past.), kurio esmė - į vieną raketą sutalpinti 50 mažųjų nanopalydovų ir juos paleisti į kosmosą. Palydovus iškeltų Rusijos balistinė raketa. Lietuva šiai programai teikia dvi paraiškas: vieną - Kauno technologijos universitetas, ketinantis konstruoti 3 kubų dydžio nanopalydovą, o kitą - Kosmoso mokslo ir technologijų institutas su mažesniu, 2 kubų dydžio, palydovu.
Atranka palydovams iškelti buvo tam tikra prasme savotiška. Iš pradžių buvo deklaruojama, kad už palydovų paleidimą išvis nereikės mokėti, kad bus paleista 50 palydovų, tačiau dabar iš dalyvaujančių programoje sugalvota surinkti po 20, 40, 60 ar 80 tūkst. eurų (69, 132, 207, 276 tūkst. litų), atsižvelgiant į palydovo dydį.

- Ar tai ne apgavystė?

- Tie, kas laimėjo pakėlimo projektą, deklaruoja, kad apsiskaičiavo. Esą jiems neužtenka lėšų. Kiek čia teisybės - sunku pasakyti. Dalis Europos universitetų nelabai patenkinti tokiomis sąlygomis. Ne visi dalyvauja. Dabar priimta 70 paraiškų - akivaizdu, kad tikimasi, jog ne visi parengs projektus, sugebės sukonstruoti palydovus. Mums 2 kubų dydžio palydovo iškėlimas kainuotų 20 tūkst. eurų, o 3 kubų dydžio - 40 tūkst. eurų. Palyginti tai nėra didelė suma. Už tokį paleidimą su kita raketa reikėtų pakloti 100 tūkst. eurų.

- O konstruotume jau už savo lėšas?

- Šitos programos lėšomis iš dalies finansuojamas tik paleidimas. O dėl konstravimo - kai kurias dalis galima konstruoti patiems, kai kurias nusipirkti. Šiaip palydovo paleidimas kur kas brangesnis nei sukonstravimas. Šiuo metu finansavimas kabo ant plauko, nes kai kurios dalys finansuojamos iš ES projektų, bet ne visos. Bandysime ieškoti lėšų, kaip tikslus įgyvendinti, nes tikėtis didelės iniciatyvos iš verslo, ko gero, būtų naivu. Manau, kad mūsų verslas labiau domisi tuo, kas duoda naudos po pusmečio, daugiausia po metų. O palydovą konstruojant, matyt, teks prisidėti ir iš privačių lėšų.

- O kam to išvis reikia? Kokios naudos tai duos?

- Pirmiausia tai reikalinga studentų mokymui, praktikai. Kita nauda - moksliniai eksperimentai, bandymai. Dabar su nanopalydovais leidžiamos ir bakterijos, stebima Žemė, žvaigždės. O kita svarbi sritis - technologijų demonstravimas, mat kosminės technologijos prideda labai didelę vertę. Į nanopalydovus įmontuojama įvairi įranga, kad būtų išbandytas jos galingumas, įrodytas patikimumas, saugumas. Jei sukonstruotas daiktas - pavyzdžiui, kompiuteris, telefonas - gali veikti kosmose, atlikti savo funkcijas, jo kaina išauga dešimteriopai.

- O kokią įrangą mes galėtume tokiu būdu išbandyti?

- Viena iš mūsų „vinių“ - palydovo orientavimo įranga. Yra idėja kitame palydove sukonstruoti mikroraketinį variklį, kuris galėtų pagreitinti ar palėtinti palydovą. Iki šio to nebuvo - palydovai skraido laisvi ir savo orbitos pakeisti negali.

- Ar turime potencialo konkuruoti kosmoso technologijų srityje?

- Mūsų mokslininkai, inžinieriai, verslo įmonės tikrai nėra iš kelmo spirti. Bandome pritraukti mokslininkus, įmones, inžinierius, kurie galėtų panaudoti tą finansavimą. Kol kas kitos ES šalys dar nėra tiek išsivysčiusios kosmoso technologijų srityje, kad jų nebūtų įmanoma pavyti.

Olandai, belgai, danai - jie lygiai taip pat nieko neturėjo, o dabar palyginti sėkmingai kuria verslą. Olandų kompanija atidarinėja savo atstovybę Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso agentūroje (NASA). Kodėl jie gali ir kuo mes prastesni, kad negalėtume padaryti kažko panašaus? Pagrindinis kosmoso technologijų vystymasis vyko per porą pastarųjų metų. Jei mes nieko nedarysime, tas traukinys paprasčiausiai nuvažiuos (kaip dažniausiai ir būna). Atsidursime tokioje vietoje, kai jau prisivyti nebebus įmanoma.

Be to, kosmoso technologijos - tai aukštosios technologijos. Jos turi realų panaudojimą ir tai nėra mokslas vien dėl mokslo. Žinoma, tai ne tas pats, kas kepti bandeles, reikia aukštos kvalifikacijos specialistų. Tokios technologijos galėtų būti viena iš Lietuvos stipriųjų pusių. Mes turime potencialą, bet jo nepanaudojame. Kartais susidaro įspūdis, kad Lietuvoje daugiausia finansuojamas tik pats mokslas, o jo rezultatai iškeliauja kitur. Jie išeina, o į Lietuvą grįžtantis galutinis produktas mums dešimteriopai brangesnis. Mes savo mokslo rezultatus atiduodame kitiems.

- Kam? Gal Lietuvos mokslininkus pavilioja NASA?

- Daug lietuvių yra dirbę NASA. Kolega, Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius plėtrai Saulius Lapienis, yra suskaičiavęs per keletą tūkstančių lietuviškų pavardžių tarp NASA darbuotojų. Žinoma, tiek jų dirbo per 50 metų. Tačiau patys žmonės iš NASA pripažino, kad jie bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais, inžinieriais todėl, kad esame pigūs. Tebūnie - svarbu, kad bendradarbiavimas mums patiems būtų naudingas. Nėra gerai, kad jie pritraukia didžiąją dalį talentingiausių mokslininkų iš visų ES šalių. Tačiau tai suprantama, nes mokslininkams ten sąlygos geresnės.

- Ar kaimynai estai, latviai mus jau pranoko kurdami kosmoso technologijas?

- Latviai jau nuo seno stiprūs astrofizikai, artimiausiu metu jie turėtų paleisti savo pirmąjį palydovą. Tiesa, jie palydovą konstravo ne patys, už juos tai padarė vokiečiai - latviai finansavo. Estai konstruodami palydovą bendradarbiavo su suomiais. Jis taip pat artimiausiu metu turėtų būti paleistas, jau konstruojamas antras. Taigi mes šioje srityje atsiliekame. Žinoma, svarbu ne tik paleisti, bet kad tai duotų realios naudos, kad šioje srityje būtų kuriamas verslas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (7)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUGALĖJO: Lietuvos moterų rankinio čempionato rungtynėse sekmadienį Kauno rajono „Garliava SM-Cascada“ svečiuose 35:34 įveikė Kauno „Acme-Žalgirio“ ekipą.
  • PRISIEKĖ: prezidentė Dalia Grybauskaitė Kauno Vienybės aikštėje, priėmė Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokinių priesaikas ir juos pasveikino, šiemet kadetų priesaiką davė 96 jaunuoliai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar reikia alkoholio ribojimo įstatymo?

balsuoti rezultatai

Ar dažnai naudojatės pašto paslaugomis?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2    +1 C

   -1    +3 C

 

   +2   +6 C

   +2    +7 C

  +5   +8 C

 

   +8  +12 C

    1-6 m/s

     1-5 m/s

 

      2-7 m/s

USD - 1.0698 PLN - 4.2727
RUB - 60.2565 CHF - 1.0680
GBP - 0.8372 NOK - 9.2478
reklama
pirtis