Seimui iki šiol nepriėmus visų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimų, reikalingų Europos Sąjungos direktyvoms perkelti į nacionalinę teisę, Lietuva sulaukė dar vieno Europos Komisijos įspėjimo. Jei per du mėnesius nebus imtasi visų būtinų priemonių įsipareigojimams įvykdyti, EK gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl baudos Lietuvai skyrimo.
"Apie tai Seimo narius įspėjau dar prieš keletą mėnesių, kai buvo gautas pirmasis įspėjimas dėl vėlavimo perkelti į nacionalinę teisę vieną iš direktyvų. Po ilgų diskusijų direktyva, dėl kurios grėsė baudos, buvo perkelta į nacionalinę teisę. Kitos direktyvos nebuvo perkeltos, nors Vyriausybė jų nuostatas įtvirtinantį įstatymo projektą Seimui pateikė dar rudenį - taigi EK tęsia pažeidimų procedūras", - ketvirtadienį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) išplatintame pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
Pasak jo, vėlavimą priimti reikalingą įstatymą lemia Seimo nenoras perimti ES teisės nuostatas, apibrėžiančias imigrantų iš trečiųjų šalių padėtį.
Pažeidimų procedūra, apie kurią informuota VRM ir Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, pradėta dėl netinkamai perkeltos direktyvos, susijusios su ES piliečių ir jų šeimos narių teise laisvai judėti ir gyventi valstybių teritorijoje. EK teigimu, Lietuva neperkėlė direktyvos nuostatų, reglamentuojančių apsaugos priemones, susijusias su apribojimais dėl viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo priežasčių - jos nustato, kad teisė įvažiuoti į šalį ar gyventi joje gali būti ribojama remiantis vien tik atitinkamo asmens elgesiu, ir tokio ribojimo priežastis negali būti vien tik anksčiau padaryti kriminaliniai nusikaltimai. Trečiadienį apie pažeidimo procedūrą ministras R. Palaitis informavo Seimo Užsienio reikalų komitetą.
Lietuva per du mėnesius turi atsakyti EK, kokių priemonių ketinama imtis, kad būtų pašalinti pažeidimai. Priklausomai nuo šalies veiksmų, EK spręs, ar kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl baudos skyrimo.
Gavus EK perspėjimus, vieną iš direktyvų (dėl trečiųjų šalių piliečių grąžinimo) į nacionalinę teisę Seimas perkėlė 2011 m. gruodį - jos nuostatas įtvirtinantys Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai įsigaliojo nuo 2012 m. vasario 1 d., informuoja VRM.
Jei Seimas rudenį priimtų Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą, į nacionalinę teisę perkeliantį su užsieniečių teisine padėtimi susijusias ES direktyvas, būtų sudarytos lankstesnės sąlygos užsienio šalių piliečiams gyventi ir dirbti Lietuvoje.
Įstatymas atvertų kelią į Lietuvą aukštos kvalifikacijos specialistams, praplėstų piliečių, turinčių teisę gauti leidimus gyventi Lietuvoje, ratą, taip pat sutrumpintų užsieniečių prašymų išduoti leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje nagrinėjimo terminus. Maksimalus leidimų gyventi Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistams, aukštųjų mokyklų dėstytojams ir mokslininkams išdavimo terminas sutrumpėtų nuo 6 iki 2, kitiems - nuo 6 iki 4 mėnesių.
