Lietuva išsirinko 11 europarlamentarų

Išankstiniais duomenimis, konservatoriams ir krikščionims demokratams atstovaus Gabrielius Landsbergis ir Algirdas Saudargas, socialdemokratams - Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis, Liberalų sąjūdžiui - Antanas Guoga ir Petras Auštrevičius, partijai Tvarka ir teisingumas - Rolandas Paksas ir Valentinas Mazuronis, Darbo partijai - Viktoras Uspaskichas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai ir Rusų aljansui - Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai - Ramūnas Karbauskis.

Tokias žinias pirmadienį spaudos konferencijoje Seime pranešęs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas neatmetė galimybės, kad gavus visus balsavimo rezultatus iš užsienio gali pasikeisti pagal konservatorių sąrašą į Europos Parlamentą išrinkti politikai, tai yra vietoj A. Saudargo gali patekti nedaug nuo jo atsilikusi šiuo metu trečioje vietoje esanti Laima Andrikienė.

"TS-LKD antrą ir trečią kandidatą skiria labai nedidelis skaičius - 69 reitingo balai. Jis galėtų keistis, nes visų pirma dar skaičiuojami užsienyje atiduoti rinkėjų balsai. Taip pat pagal įstatymą numatyta, kad savivaldybių rinkimų komisijos turėtų atlikti patikrinimus, perskaičiuojant kai kurių kandidatų sąrašų reitingo balus", - sakė Z. Vaigauskas.

Išankstiniais rinkimų į Europos Parlamentą Lietuvoje rezultatais, Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai gavo 17,39 proc. balsų, Socialdemokratų partija - 17,27 proc., trečiojoje vietoje atsidūrė Liberalų sąjūdis, sulaukęs 16,52 proc. rinkėjų palaikymo. Toliau rikiuojasi partija "Tvarka ir teisingumas", pelniusi 14,27 proc. balsų, Darbo partija gavo mažiau - 12,83 proc. palaikymą, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija "Valdemaro Tomaševskio blokas" pelnė 8,06 proc. rinkėjų balsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 6,62 proc. balsų.

Trys rinkimuose dalyvavusios partijos - Lietuvos žaliųjų partija (3,55 proc.), Tautininkų sąjunga (1,99 proc.), Liberalų ir centro sąjunga (1,49 proc.). Europos Parlamento nario mandatų negavo.

VRK pirmininko Z. Vaigausko teigimu, mandatų skirstymo kvota yra gana didelė - 96 tūkstančiai 497 balsų, nes pakankamai daug (47,28 proc.) rinkėjų dalyvavo rinkimuose.

Pasak VRK vadovo, nemažas buvo procentas negaliojančių biuletenių. "Jeigu prezidento rinkimuose netoli 2 proc. rasta negaliojančių biuletenių, tai EP rinkimuose - 5, 55 proc.", - sakė Z. Vaigauskas.

Galutinius rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus VRK tvirtins ateinantį sekmadienį.

Į pirmuosius posėdžius naujasis Europos Parlamentas rinksis liepos 1-3 dienomis. Tada bus išrinktas Parlamento pirmininkas ir 14 jo pavaduotojų.

Liepos 14-17 dienomis turėtų paaiškėti, kas taps naujuoju Europos Komisijos vadovu.

J. Panka: Europoje prasidėjo tautų pavasaris

Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka džiaugiasi Europoje prasidėjusiu nauju "tautų pavasariu” ir tikisi, jog pavėlavęs šis reiškinys atkeliaus ir į Lietuvą.

Anot partijos lyderio, rinkimų rezultatai nėra labai džiuginantys, bet partijai pavyko padvigubinti rezultatus, lyginant su paskutiniaisiais Seimo rinkimais.

"Tada už mus balsavo maždaug dvylika tūkstančių, dabar turime beveik dvidešimt tris tūkstančius. Tai rodo elektorato augimą, bet norėtųsi, kad jis augtų greičiau. Matyt, kad mūsų elektoratas bręsta po truputį", - teigė J. Panka.

Pasak jo, maloniausia yra stebėti Europos Parlamento rezultatus kitose šalyse, kadangi po šių rinkimų parlamente bus kaip niekad daug tautinių jėgų.

"Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje tie procesai jau išjudėjo, galima sakyti, prasidėjo naujas Europos tautų pavasaris. Šie dalykai turbūt neaplenks ir Lietuvos", - vylėsi Tautininkų sąjungos lyderis, vėluojančias tendencijas mūsų šalyse aiškinantis lietuvių lėtumu ir atsargumu.

Pasak jo, jei partijos elektorato augimo tendencijos išliks tokios pat, 2016-ųjų Seimo rinkimų tautininkai turės savo frakciją.

Partijai sukliudė ir didelis rinkėjų aktyvumas. J. Pankos manymu, jeigu būtų pasikartojęs 2009-ųjų scenarijus, kai prie balsadėžių atėjo vos daugiau kaip 20 proc. rinkėjų, tautininkų palaikymas siektų bent 4 proc. Šiuose rinkimuose Tautininkų sąjungą parėmė 1,99 proc. šalies rinkėjų. Partija rinkimų kampanijai išleido nuo 40 iki 50 tūkst. litų.

Anot J. Pankos, kur kas svarbiau už Europos Parlamento rinkimų rezultatus yra sėkmingas referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams surengimas šių metų birželį.

Labiausiai buvo reitinguojamas Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašas

Per sekmadienį Lietuvoje vykusius Europos Parlamento rinkimus daugiausia buvo reitinguojamas Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašas, mažiausiai - Darbo partijos.

Tokią statistiką pirmadienį spaudos konferencijoje pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

VRK skaičiavimais, vidutiniškai buvo reitinguota 61,45 proc. biuletenių.

Labiausiai buvo reitinguotas Liberalų sąjūdžio sąrašas - 71,85 proc., taip pat buvo aktyviai reitinguoti Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai - 69,74 proc., Lietuvos socialdemokratų partijos - 66,76 proc.

Mažiausiai buvo reitinguojamas Darbo partijos kandidatų į EP sąrašas - 46,04 proc.

"Mūsų rinkėjams reitingavimas daugeliu atvejų yra labai svarbus dalykas", - mano VRK pirmininkas Z. Vaigauskas.

R. Paksas: V. Mazuronis turi apsispręsti dėl EP savarankiškai

Sprendimą, ar vykti dirbti į Europos Parlamentą aplinkos ministras Valentinas Mazuronis turi priimti savarankiškai, teigia partijos Tvarka ir teisingumas lyderis Rolandas Paksas.

"Tvarkiečiai" EP gavo du mandatus, o V. Mazuronis buvo antroje vietoje. Jeigu politikas nuspręstų likti dirbti Lietuvoje, vietoj jo į Briuselį galimai vyktų Petras Gražulis.

"V. Mazuronis gali ir sugeba dirbti bet kurioje pozicijoje. (...) Aš nepasakysiu, nedalyvaujant V. Mazuroniui ar P. Gražuliui, koks būtų geras sprendimas. Tai yra savarankiškas sprendimas. (...) V. Mazuronis naudingas visur, kur tik jis yra", - sakė R. Paksas.

Kalbos su V. Mazuroniu apie jo politinę ateitį partijos būstinėje prasidės jau pirmadienį, 11 val.

"Tvarkiečiai" rinkimuose į EP surinko 14,27 proc. balsų. Jiems teks du europarlamentarų mandatai. Pirmuoju numeriu į EP patenka partijos pirmininkas R. Paksas.

Premjeras: žmonės EP rinkimuose pasirinko populistines partijas

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, Premjeras Algirdas Butkevičius, vertindamas preliminarius rinkimų į EP rezultatus, teigia, kad rinkėjai pasidavė populizmui. Šie EP rinkimai socdemams buvo ne itin sėkmingi - kol kas jie tegauna du mandatus.

Prezidento rinkimų rezultatus A. Butkevičius įvertino teigiamai.

„Per tokį trumpą laiką Z. Balčytis parodė savo pasitikėjimą rinkėjams gana didelį ir, jeigu žiūrėtume, koks balsų skirtumas buvo pirmajame ture, tai, manau, jisai tą skirtumą antrajame ture yra sumažinęs", - pirmadienio naktį žurnalistams sakė jis.

Premjeras pripažino nustebęs EP rinkimų rezultatais.

„Matyti, kad EP rinkimams žmonės, kurie dalyvauja, dar vis dėlto pasirenka gal kai kada tam tikras ir populistines partijas. Nenorėčiau nieko įvardinti, bet jeigu žiūrėtume Prancūzijoje, už kokią partiją buvo balsuoja, mane truputį kaip pragmatišką žmogų stebina", - teigė jis.

A.Butkevičius pripažino, kad LSDP europarlamente tikėjosi 4 vietų. A. Butkevičius negalėjo įvardinti priežasčių, dėl ko socialdemokratai EP rinkimuose pasirodė kukliai. Tai, kaip pripažino A. Butkevičius, jam staigmena.

„Gal EP rinkimuose žmonės balsuoja kitaip. Gal protesto balsai daugiau lemia ir t.t.. Arba tie, kurie yra valdžioje, ir pagrindinė partija valdžioje yra, tikriausiai...",- svarstė jis.

Tiesa, kol kas A. Butkevičius, kaip partijos vadovas, neteigė esąs nusivylęs rezultatais, nors pripažino tikėjęs geresnių. A. Balčyčio nesėkmę Ministras Pirmininkas siejo su tuo, kad jis dalyvavo ir Prezidento, ir EP rinkimuose. A. Butkevičius tiesiai neatsakė, ar Z. Balčyčio dalyvavimas dvejuose rinkimuose buvo klaida.

Kalbėdamas apie pokyčius Ministrų Kabinete, A. Butkevičius teigė pokyčių kol kas nenumatęs.

„Tai priklausys nuo koalicijos partnerių. Esu pasakęs, kad jie įvertintų savo ministrus, kaip jie vertina juos ir ką galvoja. O aš manau, kad jie per pirmininkavimą ES Tarybai įgavo gana didelę patirtį", - kalbėjo A. Butkevičius ir nebuvo linkęs įvardinti, kuriais ministrais yra mažiausiai patenkintas.

A.Butkevičius pripažino, kad kol kas nėra pasiryžęs „aukoti" nė vieno ministro, įskaitant finansų, krašto apsaugos ministrus, apie kurių veiklą Prezidentė D. Grybauskaitė atsiliepia kritiškai.

„Visi klausimai dialogo būdu bus išspręsti", - patikino jis.

V. Mazuronis nėra apsisprendęs, ar liks Lietuvoje, ar vyks į EP

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis kol kas nežino, kaip klostysis tolesnė jo politinė karjera. Europos Parlamento rinkimuose užėmęs antrąją vietą Tvarkos ir teisingumo partijos sąraše, jis gali rinktis - ar važiuoti į Briuselį, ar likti Lietuvoje.

Pats ministras savo būsimo apsisprendimo kol kas nekomentuoja.

"Dar nieko nežinau, nereikia skubėti, palaukime galutinių rinkimų rezultatų", - sakė V. Mazuronis.

Tvarkos ir teisingumo partijos vadovas Rolandas Paksas, taip pat gavęs EP nario mandatą, spaudos konferencijos metu teigė, jog kalbėsis su V. Mazuroniu ir aptars, kurią poziciją jam pasirinkti.

ELTA jau skelbė, kad "tvarkiečiai" EP gavo du mandatus, o V. Mazuronis buvo antroje vietoje. Jeigu politikas nuspręstų likti dirbti Lietuvoje, vietoj jo į Briuselį galimai vyktų Petras Gražulis.

"V. Mazuronis gali ir sugeba dirbti bet kurioje pozicijoje. (...) Aš nepasakysiu, nedalyvaujant V. Mazuroniui ar P. Gražuliui, koks būtų geras sprendimas. Tai yra savarankiškas sprendimas. (...) V. Mazuronis naudingas visur, kur tik jis yra", - sakė R. Paksas.

Tvarkos ir teisingumo partija rinkimuose į EP surinko 14,27 proc. balsų. Pirmuoju numeriu į EP patenka partijos pirmininkas R. Paksas.

V. Tomaševskis: Išsaugojome koalicijos garbę

Lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio teigimu, jo vadovaujamas politinis judėjimas kartu su partija "Tvarka ir teisingumas" išsaugojo koalicijos garbę, kadangi surinko daugiau balsų nei praėjusiuose rinkimuose.

"Skaičiai įspūdingi - 92 tūkst. rinkėjų. Lyginant su praeitais rinkimais, mes padidinimo savo rinkėjų skaičių trečdaliu. Kartu su "Tvarka ir teisingumu" iš koalicijos ryškiai pagerinome savo rezultatus", - džiaugėsi V. Tomaševskis, pasak kurio, vis daugiau lietuvių tautybės žmonių taip pat palaiko Lenkų rinkimų akciją.

Anot jo, partija pergalę šventė maždaug 10 proc. visų šalies apylinkių.

"Tokio didelio palaikymo seniai pas mus Lietuvoje nebuvo. Kai kuriose apylinkėse gavome per 90 proc. balsų. Nemažiau svarbu, kad esame koalicijos partneriai", - teigė V. Tomaševskis.

Į Europos Parlamentą vyksiančio politiko teigimu, jei bus būtinybė, jis ir toliau ketina kelti tautinių mažumų klausimus šioje institucijoje.

"Tam ir yra parlamentas, kad viešai skelbtume savo nuomonę. Parlamentaras turi ne tik teisę, bet ir pareigą kelti tas problemas ir klausimus, kurie yra aktualūs", - tvirtino V. Tomaševskis.

Rinkimuose į Europos Parlamentą Lenkų rinkimų akcija surinko 8,06 proc. rinkėjų balsų ir pelnė vieną mandatą. Partija rinkimų kampanijai išleido apie keturis šimtus tūkstančių litų.

Vykti į Briuselį siūlys B. Ropei

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kuri Europos Parlamento rinkimuose gavo vieną vietą, pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlys į Briuselį vykti Ignalinos merui Broniui Ropei.

"Turime du aiškius lyderius sąraše - tai yra B. Ropė ir aš. (...) Tai rodo, kad kažkuris iš mūsų turės spręsti dalyvauti EP, ir aš siūlysiu B. Ropei tą daryti", - sakė R. Karbauskis.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas nemato galimybės prisijungti prie EP žaliųjų frakcijos, nes jų ir šios frakcijos požiūris į šeimos vertybes skiriasi.

"Mes žaliųjų frakcijoje dirbti negalėsime dėl jos požiūrio EP į šeimos vertybes. Tai yra nesutaikomi dalykai, todėl mes turėsime spręsti dirbti kitoje frakcijoje. (...) Jūs tikriausiai žinote, kad EP žaliųjų frakcija teikia pasiūlymus dėl to, kad ES valstybėse reikia registruoti tos pačios lyties atstovų santuokas. Mūsų požiūriu tas nepriimtina", - sakė R. Karbauskis.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga būtų linkusi dirbti Europos liaudies partijos frakcijoje, jeigu jiems būtų sudaryta galimybė turėti savo atstovą Kaimo reikalų ir žemės ūkio komitete.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungą džiugina tai, kad partija balsų gavo ir miestuose. Šiaulių mieste jai teko 12 proc., Kaune ir Panevėžyje - po maždaug 6 proc. balsų.

"Tai yra rezultatai, kurie rodo, kad mums reikia toliau dirbti kryptingai tą, ką mes darome, kurį laiką, ir tai duos rezultatą, nepriklausomai nuo to, ar yra žodis "valstiečiai" mūsų pavadinime", - sakė R. Karbauskis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose į EP surinko 6,62 proc. balsų.

L. Balsys: Valstiečių ir žaliųjų sąjunga turėtų keisti savo pavadinimą

Žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio manymu, jeigu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Europos Parlamente nesijungs prie Europos žaliųjų grupės, ši partija turėtų keisti savo pavadinimą.

„Teko girdėti iš viešų pareiškimų, kad jie neketina jungtis prie šios partijos Europos Parlamente. Tada man kyla klausimas, ar iš tikrųjų ši partija turi teisę vadintis Žaliųjų sąjunga, ar tikrai šiai partijai nereikėtų atsisakyti žaliųjų pavadinimo, kuris, mano nuomone, yra pasirinktas tik populistiniais sumetimais gauti vieną ar kitą papildomą balsą", - teigė L. Balsys.

Partijos pirmininkas teigiamai įvertino pasiektą rezultatą Europos Parlamento rinkimuose, kur ją palaikė 3,55 proc. šalies rinkėjų. Anot jo, norėjosi laimėti ir vieną mandatą bei surinkti daugiau balsų, tačiau partija yra jauna, dinamiška ir realiai veikianti tik nuo 2012-ųjų, tad ir šiandienos rezultatas yra teigiamas.

L. Balsio teigimu, svarbu ir tai, jog Žaliųjų partija buvo vienintelė politinė jėga, kuri rinkimuose dalyvavo be jokios valstybės paramos.

Anot Žaliųjų partijos lyderio, partija neketina jungtis su kitomis politinėmis jėgomis ir žada savarankiškai dalyvauti būsimuose savivaldos rinkimuose.