respublika.lt
 

Liečiami turi būti ir Seimo nariainuotraukos (5)

2019 liepos mėn. 13 d. 07:01:37
Danas NAGELĖ

45 Seimo narių grupė siūlo keisti Konstituciją, kad Seimo nariai, teisėjai, ministrai bei premjeras nebeturėtų teisinės neliečiamybės, jei jiems yra pareikšti įtarimai apysunkiais ar sunkiais nusikaltimais. Jie kartu būgštauja, kad nebebūtų užtikrinta minėtų asmenų apsauga nuo nepagrįsto politinio persekiojimo, tačiau kartu ir sako, kad dabartinė situacija tokiems ponams leidžia išsisukti nuo atsakomybės.

×
nuotr. 4 nuotr.
Teisininkas prof. Alfonsas Vaišvila sako, kad Seimo narių neliečiamybę naikinti reikia. Arūno Bernacko koliažas.

 

Parlamentarai aiškinamajame rašte nė neslepia, kad pataisas siūlo visų pirma dėl Petro Gražulio, kurio neliečiamybės atimti Seimas nesutiko, atvejo.

„Kaip rodo pastarieji Petro Gražulio, Viktoro Uspaskicho ir kai kurių kitų Seimo narių atvejai, dabartinis parlamentinio imuniteto modelis, taikomas Lietuvoje, kur kas dažniau naudojamas apsunkinti ir vilkinti teisinius procesus ar išvis juos sustabdyti, o ne užtikrinti parlamentarų apsaugą nuo nepagrįsto politinio persekiojimo“, - tvirtina seimūnai.

Jie pripažįsta, kad teisinės neliečiamybės principas yra problematiškas, nes iš dalies pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą: už tą patį nusikaltimą piliečiui, neuturinčiam teisinės neliečiamybės, gali būti taikomos tokios prievartos priemonės ir sankcijos, nuo kurių parlamento narys yra papildomai apsaugotas.

„Tačiau imuniteto sukuriama diskriminacija padeda užtikrinti parlamento, per kurį tauta išreiškia ir vykdo savo suverenias galias, darbą. Galima pagrįstai teigti, jog minėta diskriminacija siekiamas tikslas atsveria jos daromą žalą - tačiau tik tol, kol neliečiamybė saugo Seimo narį nuo nepagrįsto politinio persekiojimo, o ne nuo atsakomybės už padarytus nusikaltimus“, - dėsto pataisų iniciatoriai.

Teisininkas prof. Alfonsas Vaišvila sako, kad neliečiamybę naikinti reikia.

„Garantas, kad, panaikinus imunitetą, neprasidės politinis persekiojimas, yra teisinės valstybės sistema. Aišku, bylos gali būti keliamos, tačiau bylos iškėlimas nieko nereiškia, kol nepriimamas teismo sprendimas.

Totalitariniuose režimuose, kur teisinė sistema veikia tik dėl valdžios tikslų, neliečiamybė yra būtina. Bet pas mus ji visiškai nereikalinga.

Aišku, būna atvejų, kaip buvo su Rolandu Paksu, kai Seimas tik dėl politinių priežasčių nesugrąžina jam teisių. Tačiau tokios nemalonios išimtys yra itin retos, daug daugiau pavyzdžių yra rodančių, kad pas mus teisinė sistema veikia gerai“, - tvirtino A.Vaišvila.

Profesorius priminė vieną pagrindinių demokratinės valstybės nuostatų: prieš įstatymus visi yra lygūs.

„O dabar asmenys, turintys teisinę neliečiamybę, turi privilegiją išvengti atsakomybės. Aišku, pakeitus įstatymą gali kilti šiokių tokių pavojų, nes teisinė sistema veikia per žmones, o žmonės mėgsta savo ambicijas iškelti aukščiau teisės. Tačiau pats principas būtų teisingas, nes Konstitucija draudžia teikti prioritetus socialinės padėties atžvilgiu. O Seimo nariai yra viršesni už kitus tik dėl socialinės padėties.

Bet abejoju, ar parlamentarai pataisoms pritars, nes kiekvienas turi įtarimą dėl savęs - ar kartais jam nebus iškelta byla“, - akcentavo teisininkas.

Tiesa, A.Vaišvila svarsto, ar neliečiamybės nereikėtų naikinti ir už lengvus nusikaltimus.

„Viena vertus, gal dėl mažareikšmiškumo ir nevertėtų atimti neliečiamybės. Tačiau, kita vertus, ar teisinga, kai eilinis žmogus, ką nors pavogęs, stoja prieš teismą, o Seimo narys už tą patį gali išvengti atsakomybės?“ - retoriškai klausė A.Vaišvila.

Faktai

  •     Pasaulinėje praktikoje egzistuoja keli parlamentinio imuniteto modeliai. Vadinamojoje Vestminsterio sistemoje parlamentarams yra suteikiamas imunitetas nuo persekiojimo už įvairių su parlamentaro darbu susijusių pareigų vykdymo bei suėmimo civilinės atsakomybės bylose, tačiau baudžiamojon atsakomybėn parlamentaras gali būti traukiamas taip pat, kaip ir eilinis pilietis.
  •     Kontinentinėje imuniteto sistemoje parlamentarui yra suteikiamas imunitetas ir nuo persekiojimo už kalbas bei darbą parlamente, ir nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Didžiojoje dalyje valstybių šis imunitetas gali būti panaikinamas tik paties parlamento sutikimu. Vienintelė išimtis yra Olandija, kurioje buvimas parlamentaru nesuteikia jokios papildomos teisinės apsaugos.
  •     Kai kuriose iš imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo suteikiančių teisinių sistemų jis nėra absoliutus, ir yra susietas su galimai įvykdyto nusikaltimo sunkumu ir sankcija. Pavyzdžiui, Suomijoje ir Švedijoje, esant įtarimams, jog parlamentaras galimai įvykdė nusikaltimą, už kurį skiriama minimali laisvės atėmimo bausmė yra atitinkamai 6 mėn. ir 2 metai, imunitetas nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn negalioja.
Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • FUTBOLAS: Lietuvos futbolo A lygos 21-ojo turo rungtynėse sekmadienį Klaipėdos „Atlantas“ išvykoje 2:0 (0:0) įveikė „Palangos“ futbolininkus.
  • IŠSIVERŽĖ: Jau antrą kartą šį mėnesį išsiveržė Asamos ugnikalnis, kuris yra Japonijos Honšiū saloje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar teisinga, kad vienas asmuo negalės įsigyti daugiau nei 1500 ha miško?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +16 C

 +14 +16 C

 

 +12 +14 C

+25 +27 C

 +26 +28 C

 

 +24 +26 C

1-2 m/s

 1-2 m/s

 

2 m/s

 

reklama
Ūkis