1 nuotr.Liberalų sąjūdis stengėsi sudaryti itin skaidrios partijos įvaizdį, kuri labai mėgdavo moralizuoti konkurentams. Deja, net ir aptikus (be abejo, galimai) pas pabėgusį iš partijos vadovo posto Eligijų Masiulį 250 tūkst. teisėsaugos žymėtų eurų, politiką aukštesnės jėgos bando parodyti kaip didvyrį.
„Vakaro žinios“ aiškinosi, į kokias drumzles ilgokai dėmesio nekreipė šią politinę partiją mėgstanti S.Daukanto aikštė, STT, FNTT, prokuratūra.
Kai liberalai užimdavo vadovaujančius postus, džiaugtis galėdavo bent jau įmonės, jų partiją rėmusios finansiškai. Dabar legaliai jos to daryti nebegali. O kai galėdavo tą daryti legaliai, sulaukdavo padėkos. Štai vien per pirmus trejus (nuo 2008-ųjų) liberalų-konservatorių Vyriausybės valdymo metus įmonės, parėmusios Liberalų sąjūdį finansiškai, per viešuosius pirkimus sudarė sutarčių už maždaug 2 mlrd. ir 200 mln. litų.
O dosniausiai užsakymais žarstėsi būtent tos įstaigos bei valstybės įmonės, kurias kontroliavo liberalai: Lietuvos automobilių kelių direkcija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, ŠMM pavaldžios įstaigos ir t.t. Pavyzdžiui, vien koncerno „MG Baltic“ (kurio pinigais, įtariama, dabar susigundė E.Masiulis) bendrovė „Mitnija“ 2009-2011 m. sudarė sutarčių už maždaug 300 mln. litų, „Fegda“ - už daugiau nei 450 mln., o „Hidrostatyba“ - už 510 mln.
Itin įdomi istorija nutiko 2012-aisiais, kai buvo paskelbtas viešasis konkursas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškeldinimo ir naujo kalėjimo statybos Pravieniškėse.
Mažiausią kainą pasiūlęs konkurso dalyvis buvo pašalintas iš konkurso kaip neatitinkantis sąlygų, nors, „Vakaro žinių“ ekspertų teigimu, buvo rasta formali priežastis - ne taip surašytas vienas dokumentas. Toliau derybos buvo vedamos su dviem net 40-50 mln. litų didesnę už mažiausią statybų kainą pasiūliusiomis bendrovėmis - „Hanner“ (273,2 mln. litų) ir įmonės „MG Valda“ antrine bendrove „Pilies projektai“ (289,4 mln. litų).
Deja, konkursas pernai galutinai žlugo dėl per didelių apetitų - mūsų valstybė kartu su Norvegijos skirtomis lėšomis šiam projektui buvo numačiusios per pusę mažesnę sumą. Konkursą rengė Kalėjimų departamentas, kuriam tuo metu vadovavo Artūras Norkevičius, jį į šį postą 2012 m. pradžioje paskyrė liberalų teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Štai 2012 m. Valstybės kontrolė kreipėsi į prokurorus dėl galimo turto švaistymo, piktnaudžiavimo ir kitų galimų nusikaltimų Švietimo ir mokslo ministerijoje (kuriai tuomet vadovavo Gintaras Steponavičius) bei jai pavaldžiose įstaigose. Prokurorai buvo pradėję tyrimą dėl galimo sukčiavimo, didelės vertės turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo ir pareigų neatlikimo ŠMM.
Skandalinga buvo ir Šventosios uosto atstatymo istorija, prasidėjusi 2010-aisiais, kai Susisiekimo ministerijai vadovavo šių dienų STT herojus Eligijus Masiulis, o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai - liberalas Eugenijus Gentvilas.
Šventosios uosto pirmojo etapo rekonstrukcijai išleisti 9 mln. litų, tačiau praėjus po atidarymo šventės vos 10 dienų, jis buvo užneštas smėliu ir tapo pajuokos objektu. Dėl netinkamo stichijai atremti projekto niekam atsakyti nereikėjo.
Nebent praradimais galima įvertinti tai, kad E.Gentvilas neteko Klaipėdos jūrų uosto vadovo posto, o Šventosios uosto direktorės vietą teko palikti Airidai Čėsnienei. E.Gentvilą išrinkus šią kadenciją į Seimą, A.Čėsnienė tapo jo padėjėja.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
