Lapkričio 28 d. šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis

Apie tokį Seimo valdybos sprendimą ketvirtadienį pranešė Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.

Pagrindiniai darbotvarkės klausimai - Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir juos lydintys dokumentai.


2018 m. valstybės biudžetas grąžintas tobulinti Vyriausybei

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs Seimo komitetų, komisijų išvadas, Seimo narių pasiūlymus, atskirų institucijų ir savivaldybių raštus, pasiūlė Vyriausybei tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės, Seimo komitetų, komisijų pasiūlymus. Remiantis Seimo statutu, po pirmojo svarstymo dėl biudžeto projekto Seimas nebalsuoja.

Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, Europos Komisija mano, kad Lietuvos biudžeto projektas, kuris dabar yra svarstomas, atitinka visus reikalavimus ir visas Stabilumo ir augimo pakto sąlygas.

„Svarstant valstybės biudžetą gauti Seimo komitetų ir komisijų bei Seimo narių prašymai padidinti valstybės biudžeto asignavimus 847 mln. eurų. Komitetai, komisijos pateikė pasiūlymus padidinti asignavimus 199 mln. eurų, Seimo nariai - 648 mln. eurų“, - išvadą dėl kitų metų biudžeto pristatęs teigė S. Jakeliūnas. Pasak jo, komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams.

Vyriausybei pasiūlyta apsvarstyti šiuos Seimo komitetų pasiūlymus: įvertinti ir įstatyminiu lygmeniu nustatyti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti arba nustatyti kriterijus, pagal kuriuos toks rezervas turėtų būti apskaičiuojamas; stebėti ne tik ES ir bendrojo finansavimo lėšų įsisavinimo tempus, bet ir vertinti ES lėšų panaudojimo efektyvumą; lėšas neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui finansuoti skirti iš valstybės biudžeto; padidinti vaiko priežiūros išmoką 4 bazinėmis socialinėmis išmokomis; nuo 2019 m. padidinti Kaimo plėtros programai skirtą bendrojo finansavimo lygį iki 25 proc. Taip pat pasiūlyta įvertinus finansines galimybes skirti papildomus asignavimus melioracijos įrenginių priežiūrai ir rekonstravimui Šilutės r. polderių sistemos priežiūrai ir eksploatacijai, atkreiptas dėmesys į teismų ir Generalinės prokuratūros finansavimą.

Radus realių išlaidų finansavimo šaltinių, Vyriausybei pasiūlyta priimti sprendimus dėl papildomų asignavimų skyrimo įvairiose srityse. Pavyzdžiui, socialinėje srityje pasiūlyta skirti papildomų lėšų remti socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse, nuo 38 iki 40 eurų padidinti bazinės socialinės išmokos dydį, paremti jaunas šeimas, įsigyjančias pirmąjį būstą ne didmiesčiuose, įsteigti papildomas pareigybes Gestų vertėjų centruose ir kt.

Vyriausybei apsvarsčius pasiūlymus ir patobulinus įstatymo projektą, Seimo posėdyje gruodžio 7 d. numatoma rengti antrąjį valstybės biudžeto svarstymą.

Kitų metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus pajamos sieks beveik 16,082 mlrd. eurų, išlaidos - beveik 15,839 mlrd. eurų.

Projektu siūloma patvirtinti daugiau kaip 9,074 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir beveik 9,542 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 467,3 mln. eurų).

2018 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc.


Opozicija įvertino biudžeto projektą: S.Skvernelis ruošiasi prezidento rinkimams

Ketvirtadienį Seimui svarstant kitų metų valstybės biudžetą opozicijoje esantys politikai pareiškė, kad valstiečiai nepasinaudojo puikia proga reformuoti mokesčių sistemą. Anot jų, siūlomo biudžeto projekto negalima vertinti gerai, nes jis yra labai paviršutiniškas, nesubalansuotas, neorientuotas į ateitį ir socialinės atskirties mažinimą.

Konservatorius Jurgis Razma samprotavo, kad siūlomas biudžeto projektas patvirtina, jog S. Skvernelis orientuojasi į 2019 metais vyksiančius Prezidento rinkimus, o ne į darbą Vyriausybėje. Anot parlamentaro, S. Skvernelis vengia natūralaus visuomenės nepasitenkinimo, kylančio dėl struktūrinių reformų, todėl nusprendė nieko nedaryti.

Kitas konservatorius, Edmundas Pupinis, įvertindamas Ministro Pirmininko panegiriką biudžetui, teigė, kad S. Skvernelis, tarsi stebukladarys, su maišu pinigų, vaizduojasi dalinąs dovanas visiems. Seimo narys pabrėžė, kad Premjeras visiškai nekreipia dėmesio į tai, kas buvo padaryta anksčiau dirbusių vyriausybių. E. Pupinis taip pat įspėjo, kad neatsakingas pinigų skirstymas gali būti pavojingas.

Kita vertus, E. Pupinis pabrėžė, kad švietimui skiriamos pajamos, atsižvelgiant į bendrąjį vidaus produktą (BVP), net mažėjo. Labai skeptiškai parlamentaras įvertino siekius kelti akcizus dyzelinui. Anot jo, valdantieji turėtų nekartoti anksčiau padarytų klaidų ir biudžeto neįgyvendinti „buldozerio“ principu.

Liberalas Simonas Gentvilas, vertindamas valstiečių stumiamą biudžeto projektą, teigė, kad artėja finansinis „ledynmetis“, o dabartiniame biudžete tam visiškai nepasiruošta. Jis nesutiko su Premjero kalbomis apie perteklinį biudžetą. Anot S. Gentvilo, biudžetas yra deficitinis ir jo išlaidos viršys gaunamas pajamas 459 milijonais eurų. Politikas kalbėjo, kad valdančioji dauguma, inicijuodama kosmetinius mokesčių pakeitimus, tik parodo, jog konservatorių „naktinėms reformoms“, kurias taip mėgsta kritikuoti, tik pritaria. Liberalas akcentavo, kad Vyriausybė ruošdama biudžeto projektą neįvertina nei „Brexito, nei to, kad Europos Sąjungos parama greitai baigsis.

Socialdemokratas Algirdas Sysas apgailestavo, kad valstiečiai nepasinaudojo galimybėmis iš esmės reformuoti mokesčius. Anot jo, valstiečiai nepasinaudojo proga nušluostyti nosis socialdemokratams ir konservatoriams grąžinant sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus.

Socialdemokratas akcentavo, kad priimamas biudžetas galbūt truputį ir sumažins skurdą, tačiau socialinę atskirtį tik padidins. Anot politiko, dabar vykdoma valdžios politika yra palanki turtingiausiems žmonėms.

Vyriausybei apsvarsčius pasiūlymus ir patobulinus įstatymo projektą, Seimo posėdyje gruodžio 7 d. numatoma rengti antrąjį valstybės biudžeto svarstymą.

Kitų metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus pajamos sieks beveik 16,082 mlrd. eurų, išlaidos - beveik 15,839 mlrd. eurų.


Biudžeto svarstymą lydi aršios diskusijos, kaltinimai melagystėmis

Seime užvirė aršios diskusijos dėl teikiamo kitų metų biudžeto. Seimo nariai nesutarė ar būsimas biudžetas yra socialiai atsakingas, šiuolaikiškas ir ar prisidės patenkinant įvairių visuomenės grupių lūkesčius. Diskutuojant pasipylė opozicijos kaltinimai valdančiajai daugumai.

Tradiciškai daugybė strėlių tiek iš Premjero, tiek iš buvusio socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus, teko buvusiai konservatorių vyriausybei.

Savo ruožtu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis apkaltino Premjerą Saulių Skvernelį melu. Konservatorius teigė, kad Premjero kalbos apie biudžetą, kuris neva kovos su socialine nelygybe ir skurdu, yra iš piršto laužtos.

G. Landsbergis teigė, kad tai yra nepamatuotų lūkesčių biudžetas. „Jūs pasakote žmonėms tai, ko kitais metais žmonės nepajus“, - teigė konservatorių pirmininkas. Iš tų milijonų eurų, kurie bus perskirstyti valstybės, pripažino G. Landsbergis, dalis žmonių pajus, bet ne visa Lietuva, - akcentavo konservatorius.

„Reikia aiškiai pasakyti, - pabrėžė G. Landsbergis. - kad šis biudžetas niekuo nesiskirs nuo praėjusio biudžeto.“ Jis tai pat priekaištavo, kad dabartinė valdžia išsikėlusi daugybę tikslų ir neišskyrusi vienos grupės, apgaus visus žmones. Prioritetų neturėjimas, apibendrino G. Landsbergis, yra didžiausia šios Vyriausybės trūkumas.

Aušra Maldeikienė, apšaukusi S. Jakeliūną melagiu, pabrėžė, dabar socialiai jautriausių padėties gerinimas yra įgyvendinamas Lietuvoje silpnos viduriniosios klasės sąskaita, ir biudžetą pavadino „emigracijos biudžetu“.

Kritiką biudžetui išsakė liberalas Kęstutis Glaveckas. Jis teigė, kad siūlomas biudžetas nėra grįstas nei programos, nei efektyvumo standartais. Parlamentaras taip pat pasigedo politinės valios. Anot jo, nei mokesčiai, nei fiskalinė politika nėra keičiama ir korekcijos biudžete minimalios. „Biudžete mes paliekame tą pačią situaciją“, - teigė K. Glaveckas ir pabrėžė, kad dabar einama blogiausiu keliu, nes valdžioje nėra jokio vizijonieriškumo ir šiuolaikiškumo. Liberalas išsakė kritikos ir opozicijos atžvilgiu, nes ši nėra pasiūliusi alternatyvaus biudžeto.

Iš socialdemokratų pasitraukęs A. Butkevičius, komentuodamas kilusius ginčus Seime, kalbėjo apie buvusios konservatorių vyriausybės sprendimus. Buvęs Premjeras paskaičiavo, kad konservatorių vyriausybė ekonominio sunkmečio metais Lietuvai kainavo apie 600 mln. eurų.

Anot Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, 2018 metų biudžetas yra formuojamas atsižvelgiant į šylančią ekonomiką, augančius atlyginimus, valstybės įsipareigojimus gyventojams, generuojant rezervą. S. Skvernelis teigė, kad biudžetas neišspręs skurdo problemos, prie kurios, anot Premjero, prisidėjo ankstesnės valdžios, bet tai bus atsparos taškas, brendant iš skurdo. Anot Ministro Pirmininko, tam skirta apie 600 mln. eurų.

Ministras Pirmininkas vardijo sritis, kuriose gyvenimas gerės: švietimo sistema, sveikatos sistema, viešasis sektorius, pensininkai ir t. t. Tad, apibendrino S. Skvernelis, pasakyti, kad šitas biudžetas nėra skirtas žmonėms, gali tik didžiausias cinikas. Taip pat pridėjo, kad biudžetą pajus visi žmonės.


Seimas svarstys kitų metų valstybės biudžetą

Ketvirtadienį Seimas pradės svarstyti kitų metų valstybės biudžetą. Ketvirtadienį bus svarstomi parlamentarų ir komitetų siūlymai, ką reikėtų taisyti biudžeto projekte. Kai kurie parlamentarai jau įregistravo siūlymus, kaip tą padaryti.

Po pateikimo valstybės biudžetas buvo svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti buvo paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais - visi Seimo komitetai. Preliminari antrojo biudžeto svarstymo - gruodžio 7 d.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad yra išskirtos aiškios prioritetinės sritys ir mano, kad pavyks išlaikyti subalansuotą biudžetą.

2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus pajamos sieks beveik 16,082 mlrd. eurų, išlaidos - beveik 15,839 mlrd. eurų. Projekte siūloma patvirtinti daugiau kaip 9,074 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir beveik 9,542 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 467,3 mln. eurų). Prognozuojami 2018 metų asignavimai iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sieks 2 116,3 mln. eurų, ir, palyginti su 2017 metais, didės nedaug, t. y., apie 15 mln. eurų.

Asignavimai bendroms valstybės paslaugoms sieks beveik 1,527 mlrd. eurų, gynybai - apie 963,2 mln. eurų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai - beveik 738,5 mln. eurų, ekonomikos sričiai - beveik 2,286 mlrd. eurų, aplinkos apsaugai - beveik 185,6 mln. eurų, būstui ir komunaliniam ūkiui - apie 74,2 mln. eurų, sveikatos apsaugai - apie 697,9 mln. eurų, poilsiui, kultūrai ir religijai - beveik 305,1 mln. eurų, švietimui - beveik 1,314 mlrd. eurų, socialinei apsaugai - apie 1,449 mlrd. eurų.

Palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 10,2 proc., tai sudarys 256 mln. eurų. Iš visų pajamų šaltinių 2018 m. savivaldybių biudžeto bendra suma sieks 2 762 mln. eurų. Savivaldybės turės daugiau finansinio savarankiškumo, todėl tikimasi, kad kuriama ekonominė gerovė pasieks kiekvieną savivaldybės gyventoją.

Trečiadienį Europos Komisija (EK) paskelbė, kad 2018 m. biudžeto projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakte keliamus fiskalinius reikalavimus - laikomasi išlaidų ribojimo taisyklės limito, o struktūrinis balanso rodiklis yra mažesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas. EK prognozuoja, kad 2017 ir 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks 0,9 proc. BVP.

„Europos Komisija patvirtino, kad rengdami 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, laikėmės visų Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų fiskalinių apribojimų. Jame dera mokesčių sistemos pokyčiai ir dėmesys socialinei apsaugai“, - teigė finansų ministras V. Šapoka.

Tapusi euro zonos nare, Lietuva jau trečią kartą teikia savo biudžeto projektą EK ir Euro grupės vertinimui - tai pirmieji metai, kai EK biudžeto projektą įvertino kaip visiškai atitinkantį fiskalines drausmės taisykles.

Europos Komisija teigiamai vertina Lietuvos siekį plėsti surenkamų mokesčių bazę naudojantis naujomis išmaniomis mokesčių administravimo informacinėmis sistemomis. Pabrėžiama, kad geresnis mokesčių surinkimas bei socialinio draudimo įmokų grindų nustatymas yra tinkamas šaltinis socialinės srities išlaidoms didinti. Pateikiama išvada, kad struktūrinė reforma - socialinis modelis turi teigiamą įtaką šalies viešųjų finansų ir valdžios sektoriaus skolos stabilumui.

S. Skvernelis paradoksu pavadino priešinimąsi planuojamam biudžetui

Premjeras Saulius Skvernelis, vardindamas planuojamo biudžeto privalumus, stebėjosi, kad visuomenės grupės priešinasi ir reiškia nepasitenkinimą.

„Tai paradoksas, - „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovas.

Biudžeto projektas, anot jo, yra sudarytas griežtai laikantis fiskalinės drausmės ir makroekonomikos rodiklių. Tai, teigė S. Skvernelis, įvertino Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas.

S. Skvernelis pabrėžė, kad siūlomas biudžetas yra saugantis nuo ekonomikos perkaitimo, infliacijos didėjimo ir kartu orientuotas į socialiai jautriausias visuomenės grupes.

Vyriausybės vadovo teigimu, šiame biudžete gydytojų atlyginimams numatyta daugiau nei 120 mln. eurų, mokslininkų ir dėstytojų, kurių atlyginimai nesikeitė daugiau nei 10 metų - beveik 33 mln. Biudžetas, anot S. Skvernelio, bus labai palankus tiek pensininkams, kuriems pensijos kils daugiau nei 60 eurų, tiek mokytojams. Vyriausybės vadovas džiaugėsi, kad jo vadovavimo metu „Sodros“ skola mažėja ir sausio 1-ąją nesieks milijardo eurų.

Premjeras taip pat užsiminė, kad yra įregistruota pataisa, raginanti grąžinti valstybės tarnautojų atlyginimą į prieškrizinį lygį. Tiesa, tam, teigė S. Skvernelis, reikėtų apie 100 mln. eurų, kurių dabar nėra. S. Skvernelis, kalbėdamas apie tarnautojų algų didinimą, pažymėjo, kad tokios sumos nukreipimas atlyginimų didinimui keltų vartojimą ir didintų infliaciją.

„Mes visus šiuos žingsnius darome ir, atrodo, susilaukėme paradokso - pasipriešinimo ir sakymo, kad mes esame nepatenkinti arba pasipiktinę, jog Vyriausybė numatė pagrindinėms socialinėms grupėms ekonominio potencialo ir gerovės padidinimą,“ - kalbėjo S. Skvernelis.

Ketvirtadienį Seimas pradės svarstyti kitų metų valstybės biudžetą. Bus svarstomi parlamentarų ir komitetų siūlymai, ką reikėtų taisyti biudžeto projekte. Kai kurie parlamentarai jau įregistravo siūlymus, kaip tą reikėtų padaryti.

S. Jekeliūnas siūlo kaupti valstybės rezervą ir leisti savivaldybėms daugiau skolintis

Seime prasidėjo biudžeto svarstymas. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (BFK) Stasys Jakeliūnas pristatė BFK ir kitų Seimo komitetų svarbiausius siūlymus dėl būsimo biudžeto.

S. Jakeliūnas teigė, kad bendra reikalavimų biudžetui suma yra apie 850 mln. eurų. Konkrečiai komitetai ir komisijos nariai prašė 200 mln. eurų. Tuo tarpu Seimo nariai siūlė padidinti asignavimus 650 mln. eurų. S. Jakeliūnas teigė, kad net nedidelės dalies šios prašomos sumos integruoti į planuojamą biudžetą negalėjo.

Nurodydami papildomo finansavimo šaltinius Seimo nariai dažniausiai skatino didinti valstybės biudžeto pajamas iš valstybės įmonių į valstybę sumokamų dividendų. Taip pat mažinti valstybės skolos valdymui skirtus asignavimus.

„Įsivaizduojat kas būtų, jei mes nustotume mokėti palūkanas už paskolas, paimtas iš bankų?“, - neigiamai įvertindamas šį siūlymą, klausė S. Jakeliūnas.

BFK pirmininkas teigė, kad taip pat buvo papildomai siūloma Seimo narių siūlomas išlaidas finansuoti viršplaninėmis biudžeto pajamomis. S. Jakeliūnas pažymėjo, kad tokių pajamų nėra, o pagal fiskalinės drausmės įstatymą viršplaninės pajamos turi būti naudojamos biudžeto deficitui mažinti. Valstybės biudžetas, akcentavo S. Jakeliūnas, tiek šiemet, tiek kitąmet yra planuojamas deficitinis.

Įvadiniame S. Jakeliūno pasisakyme buvo pateikti siūlymai: pirmiausia ekonomistas pabrėžė būtinybę nustatyti minimalų fiskalinį rezervą, kurį reikėtų valstybei sukaupti, arba nustatyti tokio rezervo apskaičiavimo kriterijus. S. Jakeliūnas pabrėžė, kad biudžetas yra labai menkas ir ateityje turėtų būti didinamas, siekiant išvengti didelių krizių.

Taip pat pateiktas pasiūlymas įvertinti Europos Sąjungos (ES) lėšų įsisavinimo tempus ir didinti šių lėšų efektyvumą. Anot S. Jakeliūno, būtina mažinti viešojo ir kai kurių privataus sektoriaus sričių priklausomybę nuo ES lėšų. Šiuo metu, pažymėjo BFK pirmininkas, Lietuvos biudžetas yra 20 proc. priklausomas nuo ES fondų. Tai, anot S. Jakeliūno, labai ydinga priklausomybė, ypač įvertinant tai, jog ši parama ateityje baigsis.

Taip pat pasiūlyta, siekiant pagerinti savivaldybių investicijų projektus, pakeisti nuostatas skolintis tik ankstesnėms paskoloms gražinti. Anot jo, siūloma leisti savivaldybėms skolintis siekiant investuoti į projektus, bet neviršijant jau esamos skolos lygio.