respublika.lt
 

Laisvės varpų valdžia vis dar nemėgstanuotraukos (12)

2019 rugpjūčio mėn. 14 d. 14:00:00
Justina GAFUROVA

Gyvenimas demokratinėje valstybėje, pažvelgus iš arčiau, gali pasirodyti ne toks jau ir demokratiškas. Teisė kritikuoti valdžią dažnai virsta spaudimu ar net susidorojimu. Dažnai girdime, esą mūsų pilietiškoji visuomenėje ne itin aktyvi, vis snaudžia, o protestuose ir įvairiose iniciatyvose dalyvavę piliečiai po to dar ilgai už tai moka didelę kainą.

×
nuotr. 14 nuotr.
014 m. nepriklausomybės Atkūrimo akto signatarai ir kiti piliečiai ėmėsi iniciatyvos, kad aukuras su Lietuvos laisvės ugnimi degtų iki kovo 25 dienos - kol Seimas paskelbs referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

UŽ protestus - bylos teismuose

Šiaulietį pensininką Joną Milerį jo mieste žino ne tik kaimynai, bet ir institucijų darbuotojai. Lietuva apie šį žmogų sužinojo, kai 2015 m. atvykęs į SEB banką išsigryninti 12,5 tūkst. eurų ir sužinoję, kad tokia paslauga atsieis daugiau kaip 100 eurų, pensininkas taip įsiuto, kad iškūlė banko durų stiklą. Už tai šiauliečiui su banko atstovais vėliau teko susitikti teisme, kur jis buvo kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu.

Tai toli gražu ne pirmas atvejis, kai šiaulietis viešai reiškė nepasitenkinimą institucijų darbu, valdžios politika. Kiek anksčiau J.Mileris pastatė paminklą prezidento šlepetėms, blogu vietos savivaldybės darbu piktinosi atėjęs į ją su šakėmis, buvo grandinėmis prisirakinęs prie prezidentūros. Šiauliuose žinomu protestuotoju vadinamas J.Mileris „Vakaro žinioms“ sakė visą gyvenimą kovojęs prieš neteisybę, nes taip buvo auklėjamas. Tiesa, šiandien, skaičiuodamas jam iškeltų bylų skaičių ir prisimindamas kitokį spaudimą, sako, kad ir už 100 tūkst. eurų nebekartotų savo nueito kelio. „Daug protestavau, todėl turėjau daug bylų, po kritikos politikams netgi buvau patyręs šantažą. Lietuvoje valdžią kritikuoti galima tik tiems, kurie nebijo savęs pasmerkti pražūčiai. Niekada nebuvau abejingas, matydamas neteisybę. Dėl to jau mokykloje turbūt buvau nepatogus vaikas. Deja, dabar prieš valdžią ar didesnį verslininką žodžio negali pasakyti, iš karto susidoroja. Tai baisi situacija. Sąjūdžio laikais vykdavo didžiausi mitingai ir jiems nereikėjo jokių leidimų. Dabar, norint susirinkti 15 žmonių, reikalingi ypatingi leidimai su iš anksto suderinta rezoliucija ir pasisakymais“, - sako J.Mileris, tačiau tuojau pat priduria, kad išgirdęs apie neteisybę negali net naktimis miegoti.

„Kovoju ne dėl savęs, o dėl jaunų žmonių, nes jeigu visuomenė bus pasyvi, valstybėje situacija darysis vis blogesnė. Mes vis ieškome kaltų, kas kišasi į mūsų valstybę ar neva kiršina visuomenę. Nei rusai, nei kiti nekalti, tai mūsų valdžia kalta dėl to, kad valstybėje netvarka“, - sako J.Mileris ir neslepia, kad užčiaupti jo net ir labai piktai valdžiai jau nepavyks ir, kad apie jį artimu metu dar gali tekti išgirsti.

Policija išvaikė signatarus

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius Rudys įsitikinęs, kad valdžios kerštas pilietiškiems visuomenės nariams tik dar labiau paskatina kovoti už teisybę. 2014 m. jis, kartu su signataru Romualdu Ozolu, prie Seimo sukūrė laužą, kuris turėjo būti taikiu protesto simboliu prieš tuometį Seimą. Buvo planuota, kad prie besikūrenančio laužo pasikeisdami budės žmonės, tol, kol Seimas gegužės 25 d. paskelbs referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams datą. Tačiau greitai taikius protestuotojus išvaikė policija. Šiandien A.Rudys sako, kad tas vakaras buvo viena maža detalė, parodanti valdžios požiūrį į tuo metu visuomenėje kilusią referendumo iniciatyvą: „Visa valdžia buvo vieningai priešiškai nusiteikusi dėl referendumo. Todėl buvo bandoma šį visuomenės pilietiškumo pasireiškimą sumenkinti. Dėl to referendumas buvo atskirtas nuo kitų rinkimų, buvo „išbrokuota“ dalis surinktų parašų, kai kuriuos organizatorius aplankė policija.“

Pasak signataro, kai pilietiškai nusiteikę aktyvūs žmonės už kritiką valdžiai ar teisę išsakyti savo nuomonę „gauna per nagus“, kartais pilietiškumas tik sustiprėja. „Kartais nesinorės veltis, tačiau ne visada. Jeigu žmogus buvo iškviestas į policiją ar patyrė spaudimą, jis pasipasakoja savo aplinkai. Tuomet ir jam, ir jo aplinkiniams kyla pyktis ir taip tik prasiplečia kritiškai nusiteikusių žmonių ratas. Pavyzdžiui, sprendimas nukabinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą tik paskatino politinį pilietiškumą. Tiek ginančių vieną, tiek kitą, pusę. Aš netgi matau, kad pilietiškumo situacija Lietuvoje kinta, ypač tarp jaunimo. Ateityje šis aktyvumas taps politiniu pilietiškumu, kurio Lietuvai dar trūksta.

Situaciją komentuojaLietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus MILEŠINAS:

- Ar aktyviai Lietuvos žmonės ryžtasi ginti savo teises arba protestuoti, matydami neteisybę?

- Manau, mums dar labai trūksta pilietiškumo. Lietuviai kol kas mieliau linkę tarpusavyje bumbėti, kad valdžia bloga, mokesčiai dideli, o algos mažos, tačiau pakvietus juos į pilietinę akciją, tuojau pat atsiranda reikalų. Didesnio susidomėjimo sulaukia vienas kitas renginys, o didžioji dalis iniciatyvų - ne.

Stebuklingo recepto, kaip pakeisti situaciją, nežinau. Man atrodo, kad tai turi įaugti žmogui į kraują. Jau ugdymo įstaigose vaikai turi būti mokomi ginti savo teises ir padėti kitam. Galėtų atsirasti ir socialinių reklamų, formuojančių kritišką visuomenės požiūrį. Žinoma, tai nelabai palanku valdžiai, tuomet apie finansavimą nėra ko ir galvoti. O dažnai viskas atsiremia į pinigus.

- Stebint Prancūzijoje vykstančius protestus, atrodo, nereikia nei pinigų, nei organizuotumo - vos valdžiai priėmus visuomenės netenkinančius sprendimus, į gatves išeina dešimtys tūkstančių protestuotojų...

- Tai yra puikus pavyzdys, kaip žmonėms yra savaime suprantama pareiga kovoti už save ir savo kolegas. Kartais pagalvoju, ar Lietuvoje tikrai viskas taip blogai, kaip mes kalbame. Daug žmonių galvoja, kad pakanka parašyti piktą komentarą ar kažkam paskambinti ir paskųsti.

Lietuvoje nuolat deklaruojama socialinio dialogo svarba, visa tai yra tik popieriuje. O kai prasideda derybos, aiškiai pasimato, kad savikritiškumo trūksta. Derybose gali kalbėti argumentais ir skaičiais, o vis tiek išgirsti neigiamą atsakymą. Gerai tik tai, kad po kiek laiko kitame posėdyje gali pamatyti, kad kita pusė tas pačias idėjas pateikia savo mintimis, apsimesdami, kad tai jie sugalvojo. Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kaip prieš įgyvendinant svarbias reformas valstybinės institucijos praveda tikras derybas. Pas mus „pravažiuojama buldozeriu“, o paskui sakoma, kad taip visos šalys susitarė.

- Dalis visuomenės bijo kritikuoti valdžią, tapti profesinės sąjungos nariu, nes neva užsitraukiamas nepatogaus darbuotojo statusas?

- Taip, tarp mokytojų matau, kad dalis jų yra įsibaiminę. Vis dar yra senos kartos vadovų, kurie išgirdę žodį „profsąjunga“ pradeda purtytis, įsivaizduodami, kad tai didelis baubas. Tačiau ir profesinės sąjungos turi problemų, nes viduje yra narių, kurie labai stipriai įsijaučia į veiklą, tačiau mano, kad pakanka rėkti, nei realiai dėl kažko kovoti.

Prie to prisidėjo ir naujasis Darbo kodeksas, apkarpęs profesinių sąjungų galias. Iki naujosios kodekso redakcijos Europos Sąjungoje atrodėme labai prastai darbuotojų atstovavimo srityje. Tačiau keičiant Darbo kodeksą, vietoj to, kad būtų profesinėms sąjungoms suteikta daugiau galių, jos buvo dar labiau apribotos, priverstinai įpareigota kurti darbo tarybas įmonėse. Tačiau jos realybėje taip ir liko popierinės. Dabar Europoje atrodysime gerai, tačiau tai nėra tikri darbuotojų atstovai, jeigu jie yra tik popieriuje. Dabar realus atstovavimas nuo statistikos, manau, skiriasi dešimtimis kartų.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (12)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tikite, jog Punios šilą reikia kirsti?

balsuoti rezultatai

Ar žinotumėte, kaip elgtis atominės avarijos atveju?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +10 C

 +10 +11 C

 

 +12 +14 C

+22 +24 C

 +24 +25 C

 

 +23 +25 C

0-2 m/s

 0-3 m/s

 

0-5 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis