respublika.lt

Laikas pagalvoti apie pensiją

(0)
Publikuota: 2019 birželio 11 18:59:34, Vidmantas Misevičius
×
nuotr. 9 nuotr.
Eltos nuotr.

Liko vos kelios savaitės apsispręsti, kaip norite kaupti pensijai ir ar apskritai norite tai daryti.

 

Nuo sausio papildomą pensijos kaupimą sustabdė jau 100 tūkst. žmonių, o iš viso jį nutraukė 25 tūkst. gyventojų. Iki liepos pradžios dar galite be vargo sugrįžti į „Sodrą“, pranešus apie tai savo pensijos kaupimo bendrovei. Tai kaipgi elgtis?

Reformos esmė

Per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusį naujosios sistemos pristatymą buvo akcentuojama, kad valstybė, panaudodama biudžeto lėšas, sudaro dirbantiesiems sąlygas daugiau skirti kaupimui ir net gauti skatinamąją įmoką. Pastaroji priklauso nuo to, kiek asmuo pats perveda į pensijų kaupimo sąskaitą.

Jeigu gyventojas moka 3 proc. įmokas, kurios taikomos žmonėms ir iki 2019 m. mokėjusiems dalį iš savo darbo užmokesčio (buvęs modelis 2+2+2), tuomet valstybė prideda dar 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio - iš viso beveik 200 eurų per metus.

Tie gyventojai, kurie kaupime dalyvavo, bet patys įmokų nemokėjo ir negaudavo valstybės paskatos, nuo šiol moka 1,8 proc. dydžio įmokas nuo darbo užmokesčio, o valstybė prideda 0,3 proc. Bet savo įmoką galima padidinti iki liepos mėnesio pabaigos. Tuomet padidėja ir valstybės paskata.

Taip pat asmuo, priklausomai nuo amžiaus, senatvės pensiją galės kaupti gyvenimo ciklo fonduose - jaunesni gali rinktis rizikingesnes investicijas, vyresnių žmonių sukauptos lėšos bus pervedamos į mažesnės rizikos grupes.

Papildomą kaupimą skatino tai, kad kaupiant II-ojoje pensijų pakopoje, buvo užtikrinta, jog nemažės ir „Sodroje“ kaupiama pensija.

Be to, nuo šių metų, į pensijų kaupimą automatiškai įtraukiami visi, iki šiol jame nedalyvavę, dirbantys ar savarankišką veiklą vykdantys asmenys, kuriems dar nesukako 40 metų.

Tiesa, apsispręsti dėl to, kuriame fonde ir kokioje pakopoje bus kaupiama senatvės pensija bei kiek tam norima skirti ar neskirti lėšų, gyventojai privalo iki 2019-ųjų liepos pirmosios. To nepadariusieji bus priskirti II-ajai pakopai ir išskirstyti po bendroves.

Diegiama sistema, kurios pasaulis atsisako

Situaciją „Vakaro žinioms“ pakomentavęs ekonomistas Romas Lazutka pajuokavo, kad žmonėms reikėtų ne rinktis, kur kaupti, o išrinkti valdžią, kuri jų neapgaudinėtų. „Tuomet nereikės rinktis ten, kur nėra jokio pasirinkimo, nes nėra prasmės dėti pinigus ten, iš kur jų niekas negrąžins“, - teigė pašnekovas.

Pasak ekonomisto, žmonės turėtų daugiau domėtis, kodėl tokios reformos daromos ir atidžiau skaityti pasirašomas sutartis. „Gal tuomet pasiduodantieji valdžios „viliotiniui“ suprastų, jog pensijų niekas jiems nemokės“, - perspėjo R.Lazutka.

Pašnekovas priminė, kad kaupimų vajus Rytų Europoje, kiek vėluodamas, prasidėjo 2004-aisiais. Tuomet tokias sistemas, kuri dabar diegiama Lietuvoje, pasirinko Vengrija, Lenkija, Estija ir Čekija, nors išsivysčiusiose Vakarų šalyse tokios sistemos niekada nebuvo naudojamos.

„Vengrai ir čekai savo kaupiamuosius fondus uždarė, Estijos valdžia žmonėms pažadėjo, kad leis įneštus pinigus atsiimti nelaukiant pensinio amžiaus, lenkai nusprendė taikyti vakarietišką profesinių sąjungų tipo modelį. Tokiu būdu į pensijų kaupimą įtraukiamos didelės įmonės ar net atskiros ūkio šakos. Viskam vadovauja patikėtiniai, kurie užtikrina, kad bus investuojama protingai ir apskaičiuotai.

Be to, pensijų klausimus kuruojančios įmonės yra nesiekiančios pelno, todėl jų administracinės išlaidos, lyginant su veikiančiųjų Lietuvoje, yra gerokai mažesnės“, - situaciją kaimyninėse šalyse nušvietė specialistas.

„Kaimynams prireikė 15-18 metų įsitikinti, kad fondų „rėmimas“ pinigais yra beprasmis dalykas. Lietuvos valdžia, panašu, nusprendė tai išbandyti „savo kailiu“. Nors sistema nėra gyvybinga, nepaisant to, jai skiriamos didžiulės sumos iš „Sodros“ ir biudžeto. Ir niekam neįdomu, kad didžioji dalis lėšų išvežama į užsienį, nes ne tik Lietuva, bet ir visos Baltijos šalys, ekonomine prasme yra per mažos ir pensijų fondai neturi kur investuoti.

Užuot pinigus panaudojus krašto žmonių gerovei kelti, jie iškeliauja į užsienį, o paskui kalbama, kad būtina į šalį pritraukti investicijas. Tuos pačius pinigus išdalinus Lietuvos žmonėms jie duotų daugiau naudos“, - įsitikinęs R.Lazutka.

Negarbingas biznis

Ekonomisto įsitikinimu, valdžios noras remti visus, yra „negarbingas biznis“.

„Tarkim, mes su kolega vienodai uždirbame ir sumokame vienodai mokesčių. Tik aš kaupiu, o jis - ne. Nepaisant to, valdžia iš bendrai suneštų pinigų man dar papildomai duoda, o jam - ne. Kodėl skatinama tokia nelygybė? Kodėl žmonėms nepaliekama teisė pasirinkti?

Vakaruose taip nedaroma. Ten žmonės patys sprendžia - kaupti jiems ar ne. Dažniausiai į rizikingiausią - trečiąją pakopą - investuoja tie, kurie daugiau uždirba ir turi atliekamų pinigų. Bet tai - jų asmeninis pasirinkimas. Valdžia jų niekaip neremia. Žmonės patys prisiima visas rizikas ir atsakomybes“, - skirtumus vardino ekonomistas, neigiamai įvertinęs ir gyvenimo ciklo fondus. Pasak jo, prisidengiant vyresnių žmonių lėšų apsauga, perkami valstybiniai vertybiniai popieriai, kurių palūkanos šiandien siekia 0-0,2 proc.

Palyginimui, pastarojo meto infliacija siekia 2 proc., darbo užmokestis auga 5 proc., tad, jeigu fondas investuoja tik į obligacijas, žmonių sunešti pinigai nuvertėja.

„Dabartinė sistema yra neteisinga ir aišku, kad prie jos tobulinimo dar teks grįžti. Tie, kurie nesigilina į niuansus arba sprendžia, kuriame fonde kaupti, turėtų suprasti, jog šis klausimas artimiausiu metu iki galo išspręstas nebus. Buvo pensijų reforma 2004-aisiais, dar viena 2013-aisiais. Galiausiai - šiemet. Tai, kad jie keičiami kas keletą metų, aiškiai rodo, jog vis nepasirenkamas tinkamas variantas. Dabartiniai pakeitimai irgi nėra geri, tad šiųmetė reforma tikrai nebus paskutinė“, - pesimistine gaidele pokalbį užbaigė pašnekovas.

Kalba skaičiai

* Nuo 2019-ųjų bazinė pensija siekia 164,59 euro. Nuo metų pradžios sudaryta beveik 20 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių. Dažniausiai buvo renkamasi kaupti didesniu - 3 proc. - tarifu.
* Per tą patį laikotarpį apie 25 tūkst. asmenų nutraukė papildomo kaupimo sutartis ir grąžino lėšas „Sodrai“.
* Apie 100 tūkst. pensijų kaupimo dalyvių pensijų kaupimą sustabdė palikdami lėšas pensijų kaupimo fonde, tačiau pasilikdami galimybę bet kada atnaujinti įmokų mokėjimą.
* 120 tūkst. iš 152 tūkst. naujai į pensijų kaupimą įtrauktų asmenų nuo liepos 1-osios greičiausiai pradės mokėti 1,8 proc. pensijų kaupimo įmokas.
* Priminsime, kad nuo 2012-ųjų senatvės pensijos amžius Lietuvoje kasmet didinamas. Planuojama, kad iki 2026-ųjų jis pasieks vienodą tiek moterims, tiek vyrams 65 metų ribą. 2018-aisiais senatvės pensijos amžius moterims buvo 62 metai 4 mėn., vyrams - 63 metai 8 mėn.

Kaip gauti savo sukauptus pinigus?

Nuo kitų metų centralizuotu anuitetų mokėtoju taps „Sodra“.

Gyventojas mokės įmokas ir kaups lėšas fonde, kuris pinigus investuos. Iki sulauks senatvės pensijos amžiaus pasiimti pinigų iš fondo nebus galima; nesulaukus pensijos visi pinigai bus paveldimi.

Sulaukus pensinio amžiaus ir žmogui paprašius, jo sukaupti pinigai bus pradėti išmokėti panašiu principu, kaip pensija - išmoka kiekvieną mėnesį, kurios dydis priklausys nuo sukauptos sumos.

Gyventojas galės pasirinkti, ar jis nori standartinio anuiteto - garantuotai iki gyvos galvos mokamų išmokų, kurių dydis bus paskaičiuojamas įvertinus vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę - jeigu žmogus gyvens ilgiau nei vidutiniškai, jis per visą laiką gaus daugiau pinigų, jeigu trumpiau - mažiau.

Kitas pasirinkimas - atidėtasis anuitetas, kai didžioji dalis sukauptos sumos - 90 proc. - išmokama iki 85 metų amžiaus, o kiek neišmokėta, tiek paveldima. Likę 10 proc. pradedami žmogui mokėti sulaukus 85 metų ir mokami tiek, kiek žmogus gyvens, tačiau nebepaveldimi.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s