respublika.lt

Kur link suka „Lietuvos geležinkeliai“?

(0)
Publikuota: 2018 kovo 26 06:43:11, Gediminas JAKAVONIS
×
nuotr. 3 nuotr.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška

Pastaruoju metu antra didžiausių valstybės valdomų bendrovių išgyvena neramų metą. Senieji vadovai, kaltinti abejotinais sandoriais ir neskaidria veikla, atleisti, o naujieji kuria tokius bendrovės pertvarkos planus, kurie kelia rimtų abejonių, ar tai atneš valstybei apčiuopiamos naudos.

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ilgametis susisiekimo ministro, vėliau „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Jono Biržiškio patarėjas Algimantas NORVILAS, Seimo narys, buvęs europarlamentaras, buvęs Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas ir filosofas Vytautas Rubavičius. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Pakalbėkime apie tai, kas vyksta „Lietuvos geležinkeliuose“. Stebint viešąją erdvę, žiniasklaidą, susidaro įspūdis, jog linkstama prie „Lietuvos geležinkelių“ privatizavimo. Lietuva, atgavus Nepriklausomybę, turėjo daug stambių įmonių, kurios buvo privatizuotos. Ir štai liko dar du tokie objektai - urėdijos ir geležinkeliai. Tad, gerbiamas Algimantai, kas gi, jūsų nuomone, vyksta „Lietuvos geležinkeliuose“?


A.NORVILAS: Noriu pasakyti, kad „Lietuvos geležinkeliams“ labai nesiseka su „masiuliais“. Kaip tik Masiulis ir dar iš Klaipėdos, taip geležinkeliams jau reikia kelti juodą vėliavą. Vienas, Eligijus Masiulis, buvęs susisiekimo ministras, iš karto pradėjo nuo privatizacijos. Metus laiko tos kalbos sklido ir jie labai rimtai įrodinėjo, kol su didelėmis pastangomis pavyko „atsimušti“. Atėjo kitas ministras, Rokas Masiulis, taip pat iš Klaipėdos, ir vėl matome tą patį. Tik, atrodo, kad šis Masiulis tą darbą pabaigs „sėkmingai“. Vyksta labai blogi dalykai: geležinkelis yra tiesiog žudomas visomis prasmėmis, o naujasis ministras, nauja geležinkelių valdžia atėjo su šūkiu pagerinti situaciją. „Lietuvos geležinkeliai“ buvo vieni geriausių Europoje pagal visus rodiklius: techninius, ekonominius ir t.t. Tai yra faktas. Aš sakau, kad buvo. O naujoji komanda atėjo pagerinti ir praskaidrinti. Visi laukiame to gerumo, to skaidrumo. Su dideliu triukšmu naujoji komanda pristato du projektus, vienas projektas - 160 km greitis iš Klaipėdos į Vilnių. Lakstysime tuoj kaip vėjas. Bet bent šiek tiek techniškai išprususiam žmogui buvo aišku, kad tai blefų blefas, nieko panašaus nebus. 100 mln. eurų įdėjus į kai kuriuos ruožus, galbūt po kokių penkerių metų infrastruktūrą galima būtų pritaikyti šitokiam greičiui, bet ne anksčiau ir ne mažesnėmis lėšomis. Bet ar apsimokės siekti tokio greičio dėl esamo keleivių srauto? Kada atsipirks? Tikriausiai - niekada. Tai yra vienas blefas. Antras blefas - dujomis varomas šilumvežis. Su didele pompastika, dalyvaujant ministrui, kerpama juostelė, demonstruojamas šilumvežis. Visa spauda mirga, televizijos rodo: „Lietuvos geležinkeliai“ - pirmieji pasaulyje, niekur to nėra. Tačiau nors truputį išsilavinęs žmogus žino, kad to padaryti neįmanoma. Tokio variklio nėra gamtoje. Yra dyzeliniai varikliai, elektros generatorius suka ir pan. Kalbėjau su žmonėmis, pasirodo, kad po juostelės perkirpimo tas šilumvežis nustumtas į šoną ir sėkmingai ilsisi. Kolektyve taip pat vyksta labai blogi dalykai. Visi žmonės, turintys bent šiokį tokį geležinkelietišką išsilavinimą, yra praktiškai „iššluoti“ iš sistemos. Ką reiškia paruošti bent vieną vidutinės grandies geležinkelio specialistą? Tai yra baisūs pinigai. O kad jis užaugtų nuo meistro, inžinieriaus iki vadovo - dar ir ilgo laiko klausimas. Dabar visa tai keičiama į vadybininkus, priimamus nežinia kokiais pagrindais. Paminami tam tikri techniniai reglamentai ir pan.

J.IMBRASAS: Klausydamas kolegos, kas dabar vyksta geležinkeliuose, aš prisiminiau, kas visai neseniai, maždaug prieš metus, vyko „Vilniaus vandenyse“. Ten buvo ateita irgi su tokiais pačiais šūkiais: pertvarkyti visą šį ūkį, sutvarkyti finansus, optimizuoti ir t.t. Vyko totalus specialistų „šlavimas“. Ir kuo jis pasibaigė? Pamenat dideles avarijas, kurių nebuvo nuo pokario laikų Vilniuje? Tai buvo tokio specialistų „šlavimo“ rezultatas. Aišku, vadovai išsisuko, kad jie dėl to nekalti. Bet lygiai tas pats vyksta dabar „Lietuvos geležinkeliuose“. Nesistebiu, kad kai kurie piliečiai jau bijo važiuoti traukiniais. Teisingai sako, kad kur Masiulio pavardė, ten turėtų būti kas nors ne taip. Dabar aš supratau, kad prie to, ką mes tuos penkerius metus nuo 2009 iki 2014 m. europarlamente Briuselyje bandėme apginti, pasikeitus valdžiai jau prilindo lobistai. Jau dabar „Lietuvos geležinkelius“ išskaidys, liberalizuos ir pan. Vertindamas tai, kas dabar vyksta „Lietuvos geležinkeliuose“, aš pasakysiu aiškiai: valstybės pamatų griovimas tęsiasi. Galime prisiminti „n“ projektų, kurie buvo sužlugdyti, o valstybė dėl to turėjo didžiausius nuostolius. Dirbant Briuselyje, mums buvo pavykę kažkiek pristabdyti visą šį procesą. Briuselis sutiko, kad reikėtų atskirti tris veiklas įmonės viduje: keleivių vežimą, infrastruktūrą ir krovinių pervežimą. Kad visos apskaitos būtų vykdomos atskirai ir būtų matyti rezultatai. Mūsų valstybė yra vienintelė Europoje, kuri pati dotuoja keleivius iš savo pajamų, gaunamų iš tranzito. Mūsų pervežimo tarifai yra vieni mažiausių Europoje. Tai ko norima? Išdraskyti, išardyti.

G.JAKAVONIS: Taigi, turime du puikius objektus, kuriais galima tiesiog džiaugtis ir didžiuotis Europoje, bet būtinai atsiranda „tobulintojų“, kurie bando prikišti nagus. Labiausiai gaila, kad trūksta politinės valios, kuri sustabdytų visus šiuos procesus. Koks jūsų požiūris, Vytautai?


V.RUBAVIČIUS: „Lietuvos geležinkeliai“ yra labai geras kąsnis. Valstybė valdė, turėjo ir dabar dar kol kas tebeturi savo priežiūros dalykus, kurie yra labai riebus kąsnis žmonėms, galintiems jį paimti. Tie kąsniai buvo ir anksčiau. Buvo ir politikų, kurie leido žmonėms tuos kąsnius pasiimti. Ir čia nebuvo jokia klaida. Gavo tie, kas turėjo gauti. O valstybė paskui sumoka tuos socialinius, privatizavimo kaštus, nes jie jau eina iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Toks yra vyksmas. Mes turėjome ir patirtį su energetika, jau buvo galima paskaičiuoti, kokie buvo nuostoliai, kas iš to pasipelnė. Žinomi ir herojai, ir politiniai sluoksniai. Ir kas iš to? Nieko. Mes galėjome pasimokyti ir iš „Snoro“ bankrotinimo, tačiau klausimas taip ir liko neatsakytas, kodėl. Juk žinoma, kad ir koks bankas būtų bankrotinamas, jame yra tiek turto, kad kiekvienas gali tą turtą išskaidyti, pasidalinti. Aišku, nevengiant įkišti rankos į valstybės biudžetą. Ir šis dalykas visuomet yra neišsemiamas. Kodėl neišsemiamas? Todėl, kad valstybė visada gali skolintis visoms skylėms užkaišioti. Net ir tokiems išvogtiems bankrotams. Moka mokesčius visi, bet pelną gauna tik tie, kurie atlieka pagrindinius veiksmus.

Mes dar turime tą didelį turtą. „Lietuvos geležinkeliai“ yra labai didelis ir riebus kąsnis. Kai kalbame apie techninius dalykus, juos būtų galima išspręsti perleidžiant Minske jau dirbantiems kinams. Bet mes juk to nedarysime. Mes negirdime kalbų iš politikų apie geopolitinius aspektus.

G.JAKAVONIS: Žiniasklaidoje nuolat matau, kad štai atėjo tokie strategai, simpatiški vyrai, kurie viską daro gerai. Stasys Dailydka esą buvo susikompromitavęs, o dabar atėjo jaunas žmogus - M.Bartuška. Pažiūrėkime, kaip jam kuriamas puikus įvaizdis: Vasario 16-ąją gražiai sustatyti garvežiai, diriguoja Donatas Katkus, groja Lietuvos himną, vyksta pratybos, dalyvauja „Aras“. Atrodo, kad anksčiau viskas buvo juoda ir štai atėjo gelbėtojas. Ką čia bandoma užmaskuoti?

A. NORVILAS:
Stengiamasi apjuodinti buvusią valdžią bandant parodyti, kad jeigu jau mes norime privatizuoti, tai, vadinasi, buvusieji viską padarė blogai. Esmė yra tokia - centrinis „geležinkelių“ pastatas, kuriam jau 150 metų, matyt, yra ruošiamas greitam pardavimui, nes jau kai kurie nekilnojamojo turto „vilkai“ žino ir laukia, kada jis bus parduodamas. Skyriai iš pastato yra išmesti, pastatas šiek tiek ištuštintas. Tai čia tik vienas iš skanesnių kąsnių. Kaip jau buvo minėta, taip jau buvo su „Vilniaus vandenimis“, kai buvo parduotas pastatas. Čia yra lygiai toks pats atvejis. Nieko kito iš viso to negalima laukti. M.Bartuška yra geras vyras, perėjęs gerą „kadrų kalvę“. Buvo „Klaipėdos naftos“ vadovu, dabar jau čia priimtas. Baisiausia, kad visa tai prasidėjo su „valstiečių“ atėjimu. Ten, atrodo, yra daug neblogų žmonių, tačiau po jų vėliava vyksta dviejų didžiausių kompleksų „išparceliavimas“. Prasidėjo labai greitai ir labai aiškiai. Tai ką, ar tie žmogiukai, kilnojantys rankas, visą gyvenimą vaikščios su „geležinkelių“ žyme ant kaktos? Ar konservatoriai vaikšto su žyme ant kaktos dėl parduotos „Mažeikių naftos“? Skaudžiausia, kad buvusių vadovų ilgametis darbas, ilgametis triūsas tiesiog paverčiamas niekais.

G.JAKAVONIS: Žmonės, kurie ten dirbo, daugiausia patyrę specialistai, yra nebereikalingi Lietuvai. Ateina vyrai, kurie nori privatizuoti. Beje, ir rezultatai prognozuojami ne kokie. Gal greičiausiai tai vyksta ne atsitiktinai, nes atrodo, kad skatinamos tokios nuotaikos, jog kam čia stengtis, ką nors kurti, jeigu viskas bus privatizuota.

J.IMBRASAS: Man kyla klausimas, nejaugi mes Lietuvoje neturime sveikų žmonių, besirūpinančių valstybės šiandiena ir ateitimi, kad vyksta tokios vis besikartojančios nesąmonės. Kitų valstybių veikėjams prastumti juodus reikalus Estijoje nesiseka, Latvijoje jau lengviau, o Lietuvoje lengviausia. Žlugdant valstybę, bet sau prisigrobiant pinigų. Bet kodėl mūsų valstybėje nėra figūrų, kurios matytų ir įvertintų visus šiuos reikalus? Aukščiausi valstybės pareigūnai nieko nemato, nors jiems privalu viską matyti. Kaip jau buvo minėta, visuomenei pateiktas M.Bartuškos gražus paveikslas, tačiau jis vykdo griovimo darbą, jis yra „raktas santechniko rankose“, o juk santechnikas stovi už nugaros, jis yra nematomas. O klausinėjimams, kodėl jis taip daro, manau, nereikia gaišti laiko. Juk ministras R.Masiulis irgi yra tam skirtas, jau žinome, ką jis padarė su energetika. Aš žiūriu į mūsų premjerą. Atrodo, šis žmogus turi puikią reakciją, greitai susigaudo situacijoje, bet nejaugi jam visiškai tai nerūpi ir jis nenorėtų likti istorijoje minimas teigiamame kontekste. Tačiau po tokio sprendimo jam paminklo tikrai niekas nepastatys. Nežinau, kokios jėgos mūsų valstybei diriguoja: ar čia pinigai, ar čia geopolitiniai dalykai, bet atrodo, kad elgiamasi taip, jog Lietuvėlę reikia nutrinti, kad čia nieko neliktų. Reikia atvirai apie tai kalbėti, kad piliečiai susiorientuotų per rinkimus, kad įvertintų tuos darbus. Juk jeigu pilietis nekontroliuoja valdžios, tuomet valdžia ir vaikšto iškėlusi galvą. Reikia atverti žmonėms akis, kad jie matytų, kas yra kas.

G.JAKAVONIS: Lietuvoje nebūtų tų privatizavimų, urėdijų reformos, jei nebūtų politinės valios. Urėdijų reforma buvo stumiama per tris Seimo kadencijas. Prieš tai buvusios kadencijos parlamentarai atsilaikė ir neleido vykdyti. O štai atėjo „valstiečiai“, su jais ir šio verslo plano sumanytojai, kurie iš viso to nori pasipelnyti. Nežinau mechanizmo, ar tie „valstiečiai“ buvo finansuoti, tik bandau spėlioti, kas įvyko. Juk „valstiečiai“ rinkimuose turėjo daug simpatijų: Lietuvos žemių nepardavimas užsieniečiams, pasisakymai už lietuvių kalbą, už tautiškumą. Dabar jau matome, į ką pavirto tautiškumas ir tie sprendimai, kalbant apie skaidrumą.

V.RUBAVIČIUS: Manau, kad čia nuo rinkimų ne daug kas priklauso, nes tie „kąsniai“, kurie yra daugelyje valstybių, vis tiek anksčiau ar vėliau masina, bandoma vienaip ar kitaip atsikąsti tam tikrą dalį. Ypač tai atsiskleidė dabar, kai atėjo finansinių vadybininkų mentalitetas. O jų mentalitetas yra gana paprastas, čia specialistų nereikia: visa, ką mes galime įkainoti, reikia suvesti į finansinius srautus ir tuos srautus valdyti. Finansų srautų valdytojams ateina tokia paprasta ir aiški mintis: iš kur mes, valdantieji, galime pasipelnyti? Ji gali kilti tik iš vieno dalyko - jeigu mes tą valstybinę pusę pervedame į privačią. Tai yra trumpas, bet galingas srautas. Šiam srautui nusipelnę žmonės pereis į privačias struktūras ir užsitikrins sau ateitį. Mes juk žinome, kad pinigai nebūna tik vienose rankose. Pinigai pagaminami ir paskleidžiami. Bet ne mūsų valioje yra viską susekti, kokios yra slaptos sąskaitos, kokiuose bankuose. Nuo kiekvieno tokio projekto labai daug „nubyra“. Mes gyvename tokios sistemos rėmuose. Čia yra viena pusė. Kita pusė yra susijusi su valstybės ideologija ir geopolitika. Dar vienas dalykas - mes „Lietuvos geležinkelių“ nevertinome valstybės saugumo, infrastruktūriniu požiūriu. Tas infrastruktūrinis darinys vienaip ar kitaip yra nacionalinio saugumo objektas. Ar kokie nors nacionalinio saugumo dalykai čia buvo svarstyti ar yra svarstomi? Manau, kad ne. Mes neturime kapitalo sekėjų, kurie galėtų tuos kapitalus atsekti. Mano nuomone, toks pagreitintas bandymas projektą įgyvendinti yra susijęs su Europos Sąjungos federalizacijos idėja, kuri paspartėjo dėl dabartinių įvykių Vengrijoje, Lenkijoje ir pan. resuverenizacijos bangos. Valstybės pradeda galvoti, ar jos ne per daug suvereniteto atidavė eurobiurokratiniam sluoksniui. Čia yra ta esminė problema. Pardavus, privatizavus paskutinius objektus, valstybės pamatų nebelieka ir tada mes einame, kaip lietuviai labai mėgsta, pirmose federalizacijos gretose.

G.JAKAVONIS: Prie šios temos labai tiktų žodžiai, kad bėgame prieš traukinį, kuris gali mus suvažinėti. Tai kokia išeitis?

A.NORVILAS: Išeitis yra tik viena: kiek įmanoma, visą šį vyksmą kuo daugiau viešinti. Kai kur jau pasirodo vienas kitas straipsnis. Kitas dalykas - patys „Lietuvos geležinkelių“ žmonės. Juk jie nekvaili, bet kažkodėl tyli ir yra sutrikę. O tie, kurie liko, bijo kalbėti. Pas J.Biržiškį, pas S.Dailydką buvo galima labai lengvai patekti, o dabar... Pas prezidentę lengviau patekti nei pas „Lietuvos geležinkelių“ vadovą“.

J.IMBRASAS: Aš jau „n“ pavyzdžių turiu, kaip tik savivaldybės ar valstybės įmonės patenka į privačias rankas, taip visos durys užsidaro, atsiranda geležinės durys su trim spynom. Geriausiu atveju, gali prieiti prie sekretorės, bet prie jokio vadovo neprieisi. Vienintelis mūsų siekis turėtų būti šviesti visuomenę. Ji turi suprasti, kad senosios valstybės šitaip nedaro, kad jos pasimokė iš savo klaidų ir jų nebekartoja. O mums primeta kartoti tas klaidas, kurias jie darė prieš šimtą metų. Ne mes patys taip sugalvojame, gudručiai iš Europos mums primeta, o mūsų aukščiausio lygio klapčiukai pasiduoda. Tiesiai šviesiai galiu įvardyti, kad mes griauname valstybę.

A.NORVILAS:
Svarbiausia yra pasakyti, kad ši įmonė yra geriausia Europoje. Visuomenė to nežino, nes sudarytas toks įspūdis, kad ten „Lietuvos geležinkeliuose“ taip baisu buvo, o dabar atėjo vyrai, pasiraitoję rankoves ir kažką daro.

V.RUBAVIČIUS: Nepamirškime to, kad daugelio žmonių sąmonėje yra įdiegta tai, jog mąstymas apie valstybę yra atgyvenęs dalykas, nes mes gyvename jau kitomis sąlygomis, mes esame pasaulio piliečiai ir t.t. Čia pradedame kalbėti, kad Vilnių reiktų nulietuvinti, iškeldami tik lenkiškąjį ir žydiškąjį paveldą, tuomet Vilnių padarysime laisvą. Mums reikia nuspręsti, ar mes dar norime išsaugoti valstybės pagrindinius ramsčius ir stiprinti valstybę.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s