Kultūros ministras Š.Birutis: Aktoriai tegu vaidina

Vakar Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su Kultūros ministerija surengė apskritąjį stalą, kuriame buvo diskutuojama, kokią naudą atneša ir pridėtinę vertę šalies ekonomikai sukuria kūrybinės industrijos, kiek valstybė skiria dėmesio šiam sektoriui. Po renginio duodamas išskirtinį interviu „Respublikai“ kultūros ministras Šarūnas BIRUTIS džiaugėsi, kad verslas pradėjo domėtis kultūros padėtimi. O atsakydamas į Lietuvos režisierių atvirame laiške išsakytą kritiką, kad teatrams turi vadovauti menininkai, o ne vadybininkai, ministras tvirtino, kad toks požiūris yra pasenęs.

- Lietuvos režisierių asociacija atsiuntė jums skirtą viešą laišką apie teatrų padėtį, kuriuo bandoma atkreipti dėmesį į klaidas. Ar atkreipsite?

- Kalbėti, kas turi vadovauti teatrams, - tas pats, kaip kalbėti, kas turi vadovauti, pavyzdžiui, oro linijoms: lakūnas ar ne lakūnas. Aišku, tai yra diskusija. Mano supratimu, vadovauti turi vadovai, išmanantys vadybą, nes tai nėra tik kūrybinis procesas. Teatras - gyvas organizmas, turintis savo finansus, reklamą, savo rėmėjų, kadrų politiką, sutarčių politiką ir t.t. Be abejo, repertuaras yra vienas iš svarbiausių dalykų. Ir meninis lygis yra vienas svarbiausių dalykų. Tačiau tai, kas rašoma laiške, kad teatrui būtinai turi vadovauti menininkas, - diskutuotina. Juk, pavyzdžiui, Finansų ministerijai nebūtinai buhalteris vadovauja. Turi vadovauti žmogus, kuris sugeba vadovauti. Nesvarbu, ar tai menininkas, ar ekonomistas. Svarbu, kad būtų vadovas.

Profesija neturi būti labai svarbu. Aišku, apie kūrybą teatro vadovas turi nusimanyti. Tačiau būna ir taip, kai teatrui vadovauja labai geras vadovas, turintis pavaduotojus kūrybiniam procesui. Toks variantas irgi yra priimtinas ir sveikintinas. Todėl menininkus kviečiame išsakyti savo nuomonę ir diskutuoti. O ta nuomonė, išsakyta laiške, yra atėjusi iš sovietinių laikų.

- Bet negi kultūrą lemia vadyba?

- Pradėsiu nuo to, kad vakarykštis požiūris į kultūrą buvo visai kitoks. Tie 23 metai mūsų valstybės istorijos buvo materialėjimo metai. Ir įsivaizdavimas, kad Lietuva gali konkuruoti su kitomis šalimis gerai ir pigiai gamindama, daug dirbdama, turi pasikeisti. Šiandien globaliame pasaulyje mes nebegalime konkuruoti nei pigia darbo jėga, nors tai kol kas dar darome, nei paprastomis technologijomis. Šiandien galime konkuruoti tik mokslu, tyrimais ir kultūra. Daugiau stiprių pusių neturime.

Kalbu apie kultūrą plačiąja prasme. Deja, daug kas kultūrą supranta tik kaip meną, bet menas yra tik nedidelė kultūros dalis. Kultūra - tai viskas, ką kuria žmogus. Mūsų istorija, mūsų identitetas, religija, politika, žiniasklaida, sportas - visa tai yra kultūros dalykai.

Kad kultūra nėra išlaikytinė, parodė atlikti tyrimai tiek ES, tiek Lietuvoje. Kūrybinis sektorius Lietuvoje sukuria 5 proc. BVP. Dideli tai skaičiai ar ne - galima diskutuoti. Bet dėmesys yra tikrai mažesnis, nei turėtų būti.

Juk sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą susitvarkėme, mokyklų infrastruktūrą susitvarkėme, o kultūros infrastruktūros - ne. Dėl jos, galima sakyti, nieko nepadarėme. Nebijau pasakyti, kad 2014-2020 metai bus paskutinis laikotarpis, kai Lietuva gaus tokią svarią ES finansinę paramą. Jei mes dabar nesugebėsime susitvarkyti savo kultūros infrastruktūros, savo paveldo, neišplėtosime kūrybinių industrijų, tai ateityje - juo labiau.

- Kultūros ministerija skelbia, kad investicijų poreikis kultūros sektoriui 2014-2020 metais yra 2,25 mlrd. litų. O kiek numato skirti ES?

- ES nieko nenumato. Visi mano, kad kažkas numatyta. Tačiau iš tikrųjų ES skiria vieną didelį katilą, o paskui Lietuva pati išskirsto pinigus. Tai yra visiškai Lietuvos vidaus reikalas. Tačiau, kaip jau minėjau, kultūra nėra vien menas. Tai ir paveldo aktualizavimas, ir kultūros kūrybinės industrijos, ir visuomenės kūrybingumo skatinimas. Kai tam lėšų bus skiriama, tada bus juntama labai aiški tiek ekonominė, tiek socialinė nauda.

- Minėjote, kad kultūra sukuria 5 proc. BVP. Kaip konkrečiai?

- Kultūros kūrybinės industrijos apima labai platų sektorių. Teatrai, koncertinės įstaigos, muziejai, kinas, fotografija, leidyba, žiniasklaida, dizainas, architektūra - visa tai yra kultūros sektorius. Ir tą sektorių būtina plėtoti. Tik tada, kai tu sukursi kūrybišką dizainą, skonį, galėsi konkuruoti su užsieniu. Juk, pavyzdžiui, internetinis dizainas, mobiliųjų telefonų aplikacijos yra itin paklausūs produktai. Ir juos Lietuva gali brangiai parduoti. Jei mes tik susukame atsuktuvais baldus pagal užsieniečių užsakytą dizainą - nieko nelaimime, tik prarandame kūrybiškumą, nekuriame pridėtinės vertės. O jei dizainą parduotume - čia būtų didžiulė pridėtinė vertė.

- Bet kodėl mūsų verslininkai nesinaudoja lietuvių kūrybiškumu? Italai pradėjo masinę šviestuvo, kurio dizainą sukūrė Vilniaus dailės akademijos antro kurso studentė Živilė Lukšytė, gamybą. Kodėl to negalėjo padaryti mūsų verslininkai?

- Todėl, kad pas mus nėra tradicijų, nėra atitinkamos valstybės politikos. O ji neatsiranda per metus. Jei 23 metus nekūrėme šitos tradicijos, jei kūryba, kultūra nebuvo valstybės prioritetas, tai staigiai niekas ir neapsivers. Mes šiandien apie tai tik pradėjome kalbėti, tad duok Dieve, kad rezultatai imtų ryškėti po 5 metų. O galutinis rezultatas bus tik po 25-50 metų. Jei nieko nedarysime, mūsų, kaip valstybės, neliks, nes būsime nekonkurencingi.

- Ar kultūrai skiriamas adekvatus finansavimas?

- Pažiūrėkite vien į mūsų ministeriją. Kiti turi protokolo skyrius, komunikacijos departamentus, ES struktūrinių lėšų skyrius, o pas mus nieko nėra. Nėra nė vieno žmogaus, dirbančio tose srityse. Apskritai žiūrint, gal tai atrodytų ir normalu. Tačiau kodėl tada kitose ministerijose reikia viso to, ko Kultūros ministerija neturi? Ką, gal mūsų funkcijos ne tokios svarbios? Tačiau per 23 metus tokia tradicija jau susiformavo.

Pasakymas, kuris anksčiau skambėdavo, kad kultūra yra valstybės išlaikytinė - visiška netiesa. Kaip minėjau, visi tyrimai tai paneigė. Kultūra ne tik nėra išlaikytinė, tai didžiulis pliusas mūsų ekonomikai. Jau nekalbu apie kitus dalykus. Pavyzdžiui, mes pirmininkausime ES Tarybai. Jei mes save pristatysime tik kaip valstybę pagal dokumentus, kokie bus priimti, - nieko gero iš to nebus. Mes save visai Europai turėtume pristatyti per savo kultūrą. Tą ir bandysime daryti. Briuselyje bus du koncertai, kur dalyvaus mūsų žvaigždės, vyks atidarymo, uždarymo renginiai, vyks programos ir čia. Niekas priimtų dokumentų neprisimins, tik mūsų kultūrą. Tai kokį vaidmenį ji atlieka? Patį pagrindinį. Tai kam tada reikia dėmesį skirti? Juk tik pristačius kultūrą, pristačius tautą kaip turinčią savo identitetą, tapatybę, tradicijas ateina investicijos. Aišku, jokios statistikos to nerašo. Tačiau tai reikia įvertinti.

- Kiti ministrai į kultūrą žiūri su panieka?

- Taip. Sako: mes jau pasidalijome pinigus, mes jau ramūs. Aišku, į akis to niekas nesako, tačiau visada aiškina: nelieskite mūsų daržo. Tačiau iš kitur pinigai neatsiras, reikia juos iš kažkur paimti. Reikia politinės valios. Tačiau iš kur ta valia bus, kai esi vienas už tai, o kokių 10 ministrų prieš?

Atviras laiškas kultūros ministrui

Apsaugokime teatrą nuo klaidų

Gerbiamas ministre, kreipiamės į jus, norėdami padėti jums susigaudyti, apsaugoti nuo tolesnių klaidų, o gal net ir padėti ištaisyti kai kurias klaidas, kurios buvo padarytos per pastaruosius dešimtmečius.

Kalbant apie tai, kas turėtų vadovauti teatrams - menininkai ar vadybininkai, mūsų atsakymas yra menininkai, o jiems talkinti turėtų vadybininkai, o ne atvirkščiai. Žinoma, gali būti išimčių, bet tik išimčių... Europoje vadybininkų teatro modelis seniai jau įrodė savo bejėgystę; jis nepasiteisina net ir kviestinių dirigentų atveju, nes jeigu atvykstantis dirigentas nori dar kartą diriguoti tam pačiam orkestrui, tai jam tenka kartoti vieną ir tą pačią gerai išmoktą liaupsių frazę apie muzikantų išskirtinį talentą, o apie kritiką gali tik pasvajoti, todėl orkestrantų technikos lygis kas metai vis labiau smunka. Vadybininkų teatras Lietuvos teatrą nuvestų tik iki Lietuvos televizijos serialų lygio, jeigu ne dar blogiau. Be žalos, tai yra žiūrovų sąmonės tolesnės taršos, neduotų daugiau nieko. Jie ir toliau vogtų brangiausią žmogaus turtą - jo laiką; tą dabar ir daro Lietuvos televizijos serialai, taip pat daugelis mūsų valstybinių bei komercinių teatrų spektaklių ir už tą nuodingą „produktą“ dar prašo susimokėti.

Teatro spektakliai turėtų provokuoti žiūrovą, eiti dvasinio tobulėjimo keliu, ugdyti žiūrovo intuiciją, vaizduotę. Norint, kad teatras netaptų eiline komercine įmonėle, reikia išsaugoti repertuarinį teatrą, tokį, kur dirba įvairių kartų aktoriai, kur galima ugdyti aktorius ateities vaidmenims, kurti tą sudėtingą harmonijos pasaulį, kur aktoriaus energijos pasikeitimo su žiūrovu pagrindu būtų vedama į savąją Tylą - į dvasinių paieškų kelią...

Žmonija vystosi ta kryptimi, kai ji pereis prie bendravimo be žodžių, o teatro institutas ir turėtų būti vienas svarbiausių šiame žmonijos kelyje.

Naujosios Kultūros komisijos sudarymas - esamas kandidatų sąrašas - kelia dar didesnį nerimą. Pateiktame sąraše, iš kurio numatoma sudaryti tą komisiją, nėra nė vieno asmens, kuris būtų kompetentingas spręsti ar bent konsultuoti teatro klausimais būsimąjį komitetą.

Teatras yra gyvas tik su viena sąlyga - jeigu jame dirba įdomi kūrybinė asmenybė, galinti kurti vizijų pasaulį, tai yra jeigu jame dirba turintis tas savybes režisierius, o jeigu tokio režisieriaus nėra, tai nėra ir teatro... Ir kitaip būti negali... Teatre gali dirbti talentingiausi aktoriai, bet jeigu nebus režisieriaus, spektakliuose jie atrodys bejėgiai, kaip jie pasirodo Lietuvos televizijos serialuose; mus ir stebina tai, kad ministerijos darbuotojai nemato net reikalo pasikviesti režisierius į pašnekesį ar dalyvauti kultūros komisijos darbe, o juk nuo jų priklausys, kokį teatrą turėsime ateityje Lietuvoje.

Mes neabejojame kilniais Kultūros ministerijos darbuotojų ketinimais, bet mūsų požiūriai, matyt, yra šiek tiek skirtingi į tai, kas yra „gerai“ šiandieniniame Lietuvos teatre ir kaip jis turėtų būti formuojamas, todėl ir prašome, kad vienas iš mūsų deleguotų narių dalyvautų svarstymuose, priimant Lietuvos teatrui svarbius sprendimus.