respublika.lt

Krizės rykliai - komerciniai bankai

(0)
Publikuota: 2019 balandžio 27 12:00:33, Lina Vyšniauskienė
×
nuotr. 6 nuotr.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas teigia, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės veiksmai gerokai pagilino krizę. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto komisija, atliekanti parlamentinį krizės priežasčių tyrimą, vakar diskutavo apie pirmąsias šio tyrimo išvadas. Pasak komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, vien gerų valstybės finansų tvarkymo neužteko, kad būtų išvengta krizės - prie jos prisidėjo ir komerciniai bankai.

 

Pažymėtina, kad Vyriausybė 2006-2008 m. veikė mažumos sąlygomis, o tai iš dalies trukdė vertinti ir pasirengti krizei, taip pat krizę pagilino nesukauptas viešųjų finansų rezervas, tai patvirtina dvi Valstybės kontrolės išvados.

Vis dėlto vien gero finansų tvarkymo neužteko, kad būtų išvengta krizės. S.Jakeliūno teigimu, iš Lietuvos per skandinaviškus bankus krizės laikotarpiu išėjo apie 9 mlrd. eurų. Išvadose minimas ir „Snoro“ bankas, kaip turėjęs įtakos gilesnei krizei.

„Nuo Seimo ir Vyriausybės nedaug priklausė, priežiūros institucijų ir bankų veiksmai yra krizės esmė. O viešieji finansai pagilino krizės padarinius Lietuvoje“, - sakė S.Jakeliūnas.

Jis teigė, kad dabartinės prezidentės Dalios Grybauskaitės veiksmai prieš dešimtmetį taip pat turėjo įtakos gilesnei krizei Lietuvoje. „Prezidentė 2009 m. kovą pareiškė, dabar tiksliai nepacituosiu, kad Lietuva nėra impotentė ir pati susitvarkys su viešaisiais finansais. Kai viešojoje erdvėje autoritetingas asmuo - tuo metu ji buvo Europos Komisijos narė - taip pareiškia Vyriausybei, jai sunku jau ir kreiptis tos paramos. Akivaizdu, kad atsiranda diplomatinės problemos. Andrius Kubilius pripažino, kai aš paklausiau, ar turėjo įtakos tas viešas pareiškimas prezidentės, kad taip. Fiksuojame, kad prezidentė turėjo įtakos. Ar lemiamos, ar ne, atsakomybė vis tiek yra Vyriausybės“, - žurnalistams sakė S.Jakeliūnas.

S.Jakeliūnas teigia, jog Lietuvos bankas per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S.Jakeliūno, pernai komitetas kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką.

Vakar surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos bankas viešai paskelbė su tarpbankinių palūkanų pokyčių analize susijusius dokumentus, kuriuos pateikė parlamentinio tyrimo komisijai.

Banko atstovai teigia taip darantys, siekdami išvengti galimų interpretacijų dėl krizės metu vykusių tarpbankinių palūkanų VILIBOR pokyčių.

S.Jakeliūno reikalavimu bankas pateikė su VILIBOR rodiklio analize susijusias pažymas, studijas, vertinimus - iš viso 38 įvairaus pobūdžio ir apimties dokumentus. Taip pat pateikė duomenis apie 2008-2009 m. paskolas - bendrą būsto paskolų portfelį ir atskiras jo dalis, apskaičiuotą paskolų maržą, valiutos keitimus, paskolų pokyčius
pokriziniu laikotarpiu.

Situaciją komentuoja Europarlamento narys Valentinas MAZURONIS:

Kalbant apie skolinimąsi ir prezidentės Dalios Grybauskaitės poziciją, kai atsisakėme skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, už skolinimąsi tokiais aukštais procentais, mano nuomone, atsakinga po lygiai prezidentė, Andrius Kubilius, tuometis premjeras, ir Ingrida Šimonytė, krizės pradžioje buvusi finansų viceministre, vėliau - ministre. Jie turėjo, mano nuomone, nepamatuotų ambicijų: kaip mes kažką parodysim. Tačiau tą „kažką“ parodėme labiausiai socialiai pažeidžiamų žmonių sąskaita. Tai svarbiausia. Ir tik tam, kad vėliau kokioje nors konferencijoje galėtų pasakyti: dabar bus mažesni procentai ar pan. Tai neišperka kaltės už savo žmonių skriaudimą.

Tai, kad Seimo komisija imasi nagrinėti, vertinti ir išsako savo nuomonę, yra labai teigiama. Žinoma, būtų geriau, jei komisija išvadas būtų padariusi šiek tiek anksčiau. Kad tai nebūtų pretekstas to derinti prie rinkimų, kuriuose dalyvauja viena iš veikėjų - I.Šimonytė. Kai kam tai gali sukelti tam tikrų abejonių, atsiranda prielaidų tam tikram traktavimui. Bet kad imamasi analizės, imamasi neliečiamųjų, prie kurių priskirčiau Lietuvos banką ir jo vadovą Vitą Vasiliauską, galiu tik sveikinti.

Vertinant tokį nežabotą banko ir jo vadovų pasipūtimą, nesiskaitymą su komisija, reikia pasakyti, kad bankas turėtų atsiminti, kad tai yra Seimo komisija, kokia ji bebūtų, kuriai tiek bankas, tiek jo vadovas privalo padėti dirbti. Jų reakcija parodo daug ką. Būtent todėl manau, kad klausimų kėlimas ir reikalavimas atsakymų, analizė yra reikalingas ir netgi būtinas dalykas. Tik, kaip minėjau, būtų geriau, jei tai būtų vykę šiek tiek anksčiau.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s