respublika.lt

2018 rugsėjo 25, antradienis

Krizės galėjo ir nebūtinuotraukos (30)

2018 birželio mėn. 20 d. 13:12:01
Danas NAGELĖ

Biudžeto ir finansų komitetas Seimo pavedimu tik pradėjo aiškintis, kas kaltas dėl krizės, Lietuvą ištikusios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikais, tačiau jau nemažai kaltųjų ėmė aiškėti. Bent jau Švedijos atsakingos institucijos, besidomėjusios Lietuvos krize, nemažai kaltųjų išvardino. Tarp jų - ne tik skandinaviški bankai ir jų tinkamai nekontroliavęs Lietuvos bankas, bet ir mūsų institucijos, dirbusios A.Kubiliaus Vyriausybės laikais.


- Jūsų vadovaujamas komitetas atlieka parlamentinį tyrimą dėl aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizę, kodėl per krizę buvo taip brangiai skolinamasi, kas dėl to kaltas. Ką jau apklausė, ką išsiaiškino ir kokios bus pasekmės, kai bus nustatyti kaltieji? - „Vakaro žinios“ teiravosi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio JAKELIŪNO.

- Vyko tik du posėdžiai, susirinkome tik preliminarią informaciją, iš esmės kurią tik ir aptarėme. O tai yra Švedijos parlamento tyrimo medžiaga, kurią esame išsivertę. Tos medžiagos esmė - kaip Švedijos institucijos įvertino krizės Lietuvoje priežastis, aplinkybes, veiksnius, atsakingas institucijas. Tai yra labai vertinga medžiaga, kuri yra atskaitos taškas. Ją galima lyginti su Lietuvoje dominuojančiais vertinimais. Kitko mes dar nesvarstėme, todėl per anksti kalbėti apie padarinius, išvadas ir panašiai. Be to, dabar padarėme pertrauką, kadangi visą laiką skiriame mokesčių bei pensijų įstatymams.

- Kokias išvadas padarė Švedijos institucijos: kas nulėmė krizę Lietuvoje ir ar sėkmingai bandėme ją įveikti „diržų veržimo“ politika?

- Vienas iš vertinimų yra Švedijos centrinio banko vadovo Stefano Ingveso. Jo pranešimo esmė - kad dėl krizės Baltijos šalyse yra atsakingi čia veikiantys komerciniai bankai. Šiuo atveju mintyje jis turi švediškus bankus ir vietines valdžios institucijas. Todėl tas populiarus vertinimas, kad krizę nulėmė globali krizė, kad Lietuva nieko negalėjo padaryti, kad negalėjo jai pasiruošti, negalėjo kažko anksčiau daryti, yra, švelniai tariant, klaidingas.

Kitas vertinimas yra Švedijos Finansų inspekcijos, kuri prižiūri komercinius bankus. Jo esmė - prevencinių veiksmų, skatinančių skolinimo bumą, reikėjo imtis dar 2005-2006 metais (tada Lietuvos bankui vadovavo Reinoldijus Šarkinas, - aut. past.). Tai yra ilgalaikiai procesai ir juos reikėjo reguliuoti kitaip. Kitaip tariant, Lietuvos bankas didžiausią dėmesį iš esmės kreipė į komercinių bankų kapitalo pakankamumą, tačiau tai buvo nepakankamas būdas reguliuoti komercinius bankus.

Tokios yra preliminarios išvados ir svarbiausios jų detalės.

- Ar paminėta, kada esminės klaidos buvo padarytos - Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikais ar dar anksčiau - kai premjero pareigas ėjo Gediminas Kirkilas, o gal net dar kai Algirdas Brazauskas?


- Jei krizė iš esmės prasidėjo 2008 m. rugsėjį, po to tęsėsi 2009 m., akivaizdu, kad tai yra ne tik A.Kubiliaus Vyriausybės ir paties A.Kubiliaus asmeninė atsakomybė, bet ir ankstesnių vyriausybių ir ypač Lietuvos banko atsakomybė - kadangi būtent Lietuvos bankas atsakingas už kredito įstaigų priežiūrą.

Ir dar norėčiau atkreipti dėmesį į vieną detalę: nors Estija pakankamai atsakingai valdė savo finansus ir sukaupė nemažą rezervą, jos ekonomikos nuosmukis buvo panašaus gylio kaip Lietuvoje. Taip kad tos finansinės priemonės, mokesčių priemonės, biudžeto priemonės buvo būtinos, bet nepakankama sąlyga norint sušvelninti krizės padarinius. Kitaip sakant, komercinių bankų skolinimo politika buvo esminis veiksnys, nulėmęs krizę. Todėl didžioji atsakomybė atitenka Lietuvos bankui, netinkamai prižiūrėjusiam skolinimo politiką. Todėl kaltinimai vienai ar kitai vyriausybei yra siauras problemos matymas. Taip, A.Kubiliaus Vyriausybė skolinosi labai brangiai, bet tai yra atskira tema, prie kurios dar nepriėjome. Tiesa, preliminariai vertinant, buvo galimybė skolintis pigiau.

Bet sprendimai, kuriuos priimant dalyvavo Seimas 2007-2008 m., taip pat prisidėjo prie didesnio valstybės skolinimosi poreikio, todėl galima vertinti, kad atsakomybė tenka ir ankstesnės kadencijos Seimui bei Vyriausybei. Juk tada buvo priimti sprendimai dėl nepamatuoto pensijų didinimo, dėl mokesčių mažinimo. Reikia atskirai žiūrėti, kas kaip balsavo ir kokius sprendimus palaikė.

- Švedijos institucijų išvadose užsimenama, ar Lietuva tinkamai bandė įveikti krizę?


- Mūsų komiteto tyrimo tema yra vietiniai ir regioniniai veiksniai, prisidėję prie krizės reiškinių Lietuvoje. Apie patį krizės įveikimą mes nediskutuosime. Tai galėtų būti kitos diskusijos tema. Beje, į ją A.Kubilius ir nori nukreipti dėmesį per svarstymus komitete, nes sako: žiūrėkite, kaip mes gerai susitvarkėme, kokius gerus įvertinimus gavome iš tarptautinių institucijų. Tačiau tai nėra mūsų tyrimo objektas, išskyrus skolinimosi aspektus: kokiomis sąlygomis buvo skolinamasi, kokius padarinius tas skolinimasis turėjo.

***

Lietuvos ekonomika krizės ir pokriziniu laikotarpiu paliko daug klausimų

* Seimas šių metų kovo pabaigoje įpareigojo Biudžeto ir finansų komitetą atlikti parlamentinį tyrimą, nes iki šiol nėra sistemiškai įvertintos 2009-2010 metų krizės Lietuvoje priežastys. O skaudžiausios krizės pasekmės - beveik 15 proc. BVP nuosmukis (vienas didžiausių pasaulyje), iki 18 proc. išaugęs nedarbo lygis, daugiau kaip tris kartus padidėjusi valstybės skola, 20 proc. ir daugiau kritusios nekilnojamojo turto kainos, didelio masto įmonių bankrotai, gyventojų nemokumas ir emigracija.

* Tai pat Seimui kyla klausimai, kodėl 2009-2010 metais Lenkijos ekonomikos plėtra sulėtėjo, tačiau išliko teigiama, o Estija, patyrusi panašų ekonomikos nuosmukį kaip ir Lietuva, išvengė didesnio nei 3 proc. BVP viešojo sektoriaus deficito ir viešojo sektoriaus skolos didėjimo.

* Komitetas įpareigotas atsakyti į septynis klausimus. Vienas iš jų - kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Taip pat komitetas domėsis, ar A.Kubiliaus Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1-9,4 proc. Jei paaiškėtų, kad galėjo, už kokias palūkanas Vyriausybė galėjo skolintis ir kokią įtaką tai būtų turėję viešiesiems finansams - viešojo sektoriaus išlaidoms ir balansui, skolos dydžiui ir jos valdymo sąnaudoms.

* Bus aiškinamasi ir tai, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005-2008 metais, ar tinkamai atsižvelgė į bankų įtaką, priimdamas sprendimus dėl kredito įstaigų mokumo ir jų veiklos tęstinumo 2011-2017 metais. Ir paskutinis klausimas - kokią įtaką komercinių bankų sprendimams teikiant būsto paskolas, taip pat viešiesiems finansams Lietuvoje turėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ veikla 2005-2009 metais ir jos įsipareigojimų administravimas 2010-2017 metais.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (30)

  • < Donatui 2018 birželio mėn. 21 d. 20:50:58

    Fizikoje jis nebuvo. Buvo laborantas ,sako konkurso "nepraėjo" ?

  • Donatas 2018 birželio mėn. 21 d. 07:15:19

    LIETUVIŠKŲ „KONSERVATORIŲ“ MYLĖTOJAMS
    per A.Kubiliaus kadenciją (finansų ministrė buvo I.Šimonytė) LT
    valstybinė skola padidėjo trigubai - kodėl buvo brangiai skolintasi -
    todėl, kad šiltos kėdės buvo tik ką padalintos, o TVF mainais už
    pigius kreditus reikalavo labai ženkliai sumažinti valstybinį
    biurokratinį aparatą. Latviams garbė, nes jie tai padarė ir būtent nuo
    2009 m. pradėjo lenkti Lietuvą ir nepraskolino savo vaikų ir anūkų.
    Kaip Lietuvis ir Lietuvos Pilietis laikau A.Kubilių politiniu -
    kriminaliniu nusikaltėliu - geriau jis jau būtų likęs fizikoje.

  • O 2018 birželio mėn. 21 d. 01:17:06

    Kada Mafijos galvą - TULPĘ - teis???

  • Kodėl retadantės kutvelos niekas nemini? 2018 birželio mėn. 21 d. 01:12:14

    Šimonytė labai nusipelniusi-du bankus išvogė,kiek ubagais paleido-čia
    ne špokučius traiškyti.Oi konservams tada pazalatijo rankytes taip
    pazalatijo ,kad oi nu aišku ir savęs nenuskriaudė.Jo tik Lietuvoje
    galimi tokie dalykai.Kai matai ką prigyvenom šitoj neprigulmingoj,tai jau
    jokių žalių žmogeliukų nebebijai.Koks velnias mums liepė kišti
    vaikus po tankais,kad parazitai juodai apvogtų žmones ir tyčiotųsi iš
    jų kaip tik gali?...

  • Tiesiai 2018 birželio mėn. 21 d. 01:08:13

    Kubilui kaip minimum iki gyvos galvos.

  • Violius >Užtenka p...t tautą 2018 birželio mėn. 21 d. 01:07:21

    Pritariu tamstai. Manau vagis Vasiliauskas su liemene, bet be sąžinės ir
    moralės labai neramiai miega sužlugdęs SNORO banką. Taip neramiai
    miega, kaip ir žydšaudžiai ar jų vaikai... košmarai jiems
    sapnuojasi... Sako, kad ir vasiliauskas nuo tų stresų net sublogo, sako
    širdelė brudui vagiui nebelaiko...

  • Gėnė 2018 birželio mėn. 21 d. 01:02:01

    Kubilo dienos kaip politiko eina i pabaiga, jo niekas nebegerbia, kaip ir
    mėlyno chalato.

  • Tik faktai 2018 birželio mėn. 21 d. 01:01:03

    1. 2008-2012 m. konservatorių vyriausybė per krizę parklupdė Lietuvą.
    2. 2008-2012 m. konservatorių vyriausybė praskolino Lietuvą.
    3. 2008-2012 m. konservatorių vyriausybė išvarė emigracijon 1 min.
    gyventojų.
    4. 2008-2012 m. konservatorių vyriausybė užgrobė ir sužlugdė Snoro
    banką.
    5. 2008-2012 m. konservatorių vyriausybė užaugino MG Baltic monstrą.

  • voke 2018 birželio mėn. 21 d. 00:42:09

    kai kubilus sioautejo kodel tilejo visi seimo nariai visi ministrai
    patarejai padejejai ar jie bijojo kubilaus

  • sd 2018 birželio mėn. 20 d. 23:58:59

    O ar aiskinsites kiek nuostoliu pridare Kubilius krizes metu pardavinejes
    valstybes turta? visi krizes metu tik pirko ir praturtejo, taip pat ir
    suomijos vyriausybines imones pirkusios Lietuvoje

  • penisininkas 2018 birželio mėn. 20 d. 21:38:45

    Jei yra kubilius - krizė neišvegiama

  • Nebūtų konservatorių 2018 birželio mėn. 20 d. 20:10:58

    Nebūtų jokių krizių.

  • Užtenka p...t tautą 2018 birželio mėn. 20 d. 18:51:07

    Tris metus vITĄ vASILIAUSKĄ pažystantis žmogus komentaruose rašo apie
    šitą magnolijos užantyje tupintį vagį, sukūrusį kredito unijų
    tinklo, skurdinančio žmones, korupcinę schemą. Patį pirmą už
    kiaušių reikia kabinti. O kadangi bailys - išduos ir globėją ir
    kubiloidus su šimonyte ir kred.unijų ,,virtuozus"

  • uuuuuuo 2018 birželio mėn. 20 d. 17:14:23

    stai ugnies zenklo atstovas buves premjeras...jus taip mylejo,jus tokie
    turtingi ir dziaugsmingi patapot,o dar i prezidentus isirinksit ugnies
    zenklo prezidenta...dar laimingesnius ir turtingesnius padarys...ot
    dziaugsites ir dziaugsites turedami diktatoriu!

  • manau 2018 birželio mėn. 20 d. 16:47:23

    kad po krizės vėliava konservatorių valdžia, Lietuvos tautos sąskaita
    pasidarė didžiulius pinigus, jie net pensininkus sugebėjo apiplėšti

  • < < Esu 2018 birželio mėn. 20 d. 16:22:40

    Kubilius ,apart ,pasipūtimo ,savęs garbinimo ir kitų puolimo ,ypač per
    TV - nieko nesugeba ! Ir dar siūlote pasaulines krizių suvaldymo patirtis
    studijuoti ?! Jis gi giriasi,kad labai gerai moko Ukrainos valdžią dirbti
    - net "paleiti jo nenori" !
    Kodėl Kubiliui atlyginimą moka iš Lietuvos biudžeto ! Už viską jis
    nusipelnė tik apkaltos !

  • Prosenelis 2018 birželio mėn. 20 d. 16:18:32

    Pagyvensime ir pamatysime kam pasisekie gyventi ir valgiti valdiška
    duonelia iravizimiu kruopu koše bet faktas kad koncervams dumai rūksta
    kur matyta kiek kagebistu yra kuodiel pencininkus nuskurdino apvuogie
    neliudiekite ne vieni tupsite dar liberastai su socdemais bus prigriebti
    Kirkilas su visa hebra turietu jų tarpe Butkevičius už tautos
    nuskurdinimą lito sunaikinimą turietu su savimi draugelius pasiimti
    Vasiliauską su Šedžiumi tai visa trijulie kabino tautai makaronus
    reklamuojami eurą tai tautos budeliai tievynies išdavikai svetimu keusiu
    laizytojai.

  • Nuomonė 2018 birželio mėn. 20 d. 15:54:51

    S.Jakelūnas sako :
    1.BVP smuko Lietuvoje 15 % - diďžiausias pasaulyje !!!
    2.Nedarbo lygis šoktelėjo iki 18 % !!!
    3.TRIS kartus PADIDĖJO Valstybės skola !!!
    4.20 % krito NT kainos !!!
    5.Šimtai įmonių bankrotų - žmonės lauk ir be išeitinių !!!
    6.Padidėjo gyventojų NEMOKUMAS !!!
    7.Labai padidėjo EMIGRACIJA !!!
    Tai ką Jūs , p.S.Jakeliūnai , "vyniojate" į vatą dėl Kubiliaus
    ,Šimonytės ,Grybauskaitės "nuopelnų" Lietuvai ??
    Girdėjau,kaip žurnalistų paklausta per TV ,Grybauskaitė pasakė,
    kad iš TVF skolinasi tik impotentinės šalys,ar panašiai.
    Štai kokie Vadai ir ekonomistai "vedė" Lietuvą iš krizės !?
    Apkaltos, tik apkaltos jie nusipelnė ,o ne alia knygų rašymo !

  • Esu 2018 birželio mėn. 20 d. 15:47:47

    ekonomistė ir manau, kad Kubilius darė reformas neturėdamas supratimo
    nei apie ekonomiką, nei apie jos valdymą. Būtų bent pastudijavęs,
    kokias ekonomikos skatinimo priemones naudojo JAV prezidentas Ruzveltas
    Didžiosios depresijos metu, įsigilintų į DŽ. Keinso teoriją,
    pasidomėtų Azijos tigrų šalyse(buvusių skurdžių ir atsilikusių
    valstybių kaip P.Korėja, Taivanas, Singapūras, Honkongas) vykusiomis
    reformomis, kurių pasekmė- greitai praturtėjusio šalys ir žmonės. O
    jis, vargšelis, tvarkėsi kaip savo uošvienės kieme ir viskas. Turime,
    ką turime.

  • pensinininkai gelbejam kubiliu 2018 birželio mėn. 20 d. 15:31:12

    Kandidate i prezidentus Ingrida Šimonyte interviu radijuje atviravo
    nesigailinti sprendimu, konkreciai pensiju mažinimo, ir skuba priminti
    pensininkams, kad kai kam buvo dar blogiau. Kam? Ogi premjerui Andriui
    Kubiliui. Ponios Ingridos teigimu, jam, vargšui, alga buvo sumažinta 30
    procentu! O vidutine pensija - vos 10 proc. aptirpo. Žinome, kad ponia
    Ingrida skaiciais moka žongliruoti, todel kalbejo procentais, o ne
    konkreciomis sumomis. Taciau „Vakaro žinios“ negali palikti skaitytoju
    nežinioje. Todel primename, kad štai 2009 m. pradžioje vidutine pensija
    sieke „net“ 800 litu (232 eurus), o A.Kubiliaus alga po sumažinimo -
    „vos“ 9000 litu (2607 eurus). Išties, ponia Ingrida, stebimes, kaipgi
    jus, vargšai politikai, išgyvenote ta sunkmeti... Galetu žmones
    šiandien nesiaiškinti, kodel Lietuva praskolinote, lietuvos pensininkai
    padekite kubiliui , saskaita bus paskelpta,veliau.

  • Bedarbis 2018 birželio mėn. 20 d. 14:56:24

    Jei tai tisa tai kuo tolaiu tuo aiškiau matosi, kad TS-KP veikejai
    Lietuvos valstybingumo kenkėjai, nusikalstama partinê viršūnėlė....

  • Pensininkas 2018 birželio mėn. 20 d. 14:34:33

    Kur galima gauti ta knyga kuria parase Kubilius kaip lietuva paversti
    ubagynu gerai atsimenu kai jis gyresi kad ta knyga bus vadovelis visam
    pasauliui tai gal spaustuves nespeja ju spausdinti todel ju taip sunku
    gauti .

  • valdas 2018 birželio mėn. 20 d. 13:51:09

    >>Visa tai = 10+++,dar uzkrove skolas zmonem...

  • Šarkinas nedirbo, o gavo 2018 birželio mėn. 20 d. 13:46:48

    111000 litų į rankas išeitinę pašalpą. O kokia pašalpą gaus
    nusipenėjęs Vasiliauskas - tiek pat tik eurais. Kai sakoma - kas nedirba
    tas skaniai ir daug valgo. Tai va ir nusipeni lug bekonai.

  • Visa tai 2018 birželio mėn. 20 d. 13:46:46

    buvo aišku nuo pat pirmos dienos.Švedų bankai per krizės laikotarpį
    uždirbo ir išvežė iš Lietuvos kiekvienam savo piliečiui ar ne nuo 400
    iki 600 Lt pelno...Negaliu žiūrėti aš į tuos du snukius..Tik mūsų
    Lietuvoje gali būti taip kad nusikaltėliai ne tik nenubausti, bet ir iki
    šiol tebesėdi šiltose, Valstybei labai reikšmingose vietose.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PATEKO: Didžiojoje Britanijoje vykstančio Tarptautinės teniso federacijos (ITF) „Futures“ serijos turnyro vienetų atrankoje lietuvis Simonas Žukauskas 2:6, 1:6 pralaimėjo atrankos favoritui 20-mečiui amerikiečiui Roy'ui Smithui (1378-oji pasaulio raketė), tačiau pateko į pagrindines varžybas kaip „laimingas pralaimėjusysis“ (lucky loser).
  • VADOVAUS: Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų kuriamam Verslo kompetencijų ir paslaugų centrui nuo pirmadienio vadovauja ilgametę patirtį turinti Ramunė Vaičiūnienė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar savo akimis matėte popiežių Pranciškų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6   +9 C

   +3   +4 C

 

   0  +2 C

  +11  +12 C

   +8  +9 C

 

   +7  +9 C

  1-6 m/s

 4-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018