respublika.lt

Krizės galėjo ir nebūti

(0)
Publikuota: 2018 birželio 20 13:12:01, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 12 nuotr.
Finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir premjero Andriaus Kubiliaus tandemo priimtų sprendimų pasekmes žmonės jaučia iki šios dienos, nors po krizės praėjo ne vieneri metai. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Biudžeto ir finansų komitetas Seimo pavedimu tik pradėjo aiškintis, kas kaltas dėl krizės, Lietuvą ištikusios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikais, tačiau jau nemažai kaltųjų ėmė aiškėti. Bent jau Švedijos atsakingos institucijos, besidomėjusios Lietuvos krize, nemažai kaltųjų išvardino. Tarp jų - ne tik skandinaviški bankai ir jų tinkamai nekontroliavęs Lietuvos bankas, bet ir mūsų institucijos, dirbusios A.Kubiliaus Vyriausybės laikais.

 


- Jūsų vadovaujamas komitetas atlieka parlamentinį tyrimą dėl aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizę, kodėl per krizę buvo taip brangiai skolinamasi, kas dėl to kaltas. Ką jau apklausė, ką išsiaiškino ir kokios bus pasekmės, kai bus nustatyti kaltieji? - „Vakaro žinios“ teiravosi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio JAKELIŪNO.

- Vyko tik du posėdžiai, susirinkome tik preliminarią informaciją, iš esmės kurią tik ir aptarėme. O tai yra Švedijos parlamento tyrimo medžiaga, kurią esame išsivertę. Tos medžiagos esmė - kaip Švedijos institucijos įvertino krizės Lietuvoje priežastis, aplinkybes, veiksnius, atsakingas institucijas. Tai yra labai vertinga medžiaga, kuri yra atskaitos taškas. Ją galima lyginti su Lietuvoje dominuojančiais vertinimais. Kitko mes dar nesvarstėme, todėl per anksti kalbėti apie padarinius, išvadas ir panašiai. Be to, dabar padarėme pertrauką, kadangi visą laiką skiriame mokesčių bei pensijų įstatymams.

- Kokias išvadas padarė Švedijos institucijos: kas nulėmė krizę Lietuvoje ir ar sėkmingai bandėme ją įveikti „diržų veržimo“ politika?

- Vienas iš vertinimų yra Švedijos centrinio banko vadovo Stefano Ingveso. Jo pranešimo esmė - kad dėl krizės Baltijos šalyse yra atsakingi čia veikiantys komerciniai bankai. Šiuo atveju mintyje jis turi švediškus bankus ir vietines valdžios institucijas. Todėl tas populiarus vertinimas, kad krizę nulėmė globali krizė, kad Lietuva nieko negalėjo padaryti, kad negalėjo jai pasiruošti, negalėjo kažko anksčiau daryti, yra, švelniai tariant, klaidingas.

Kitas vertinimas yra Švedijos Finansų inspekcijos, kuri prižiūri komercinius bankus. Jo esmė - prevencinių veiksmų, skatinančių skolinimo bumą, reikėjo imtis dar 2005-2006 metais (tada Lietuvos bankui vadovavo Reinoldijus Šarkinas, - aut. past.). Tai yra ilgalaikiai procesai ir juos reikėjo reguliuoti kitaip. Kitaip tariant, Lietuvos bankas didžiausią dėmesį iš esmės kreipė į komercinių bankų kapitalo pakankamumą, tačiau tai buvo nepakankamas būdas reguliuoti komercinius bankus.

Tokios yra preliminarios išvados ir svarbiausios jų detalės.

- Ar paminėta, kada esminės klaidos buvo padarytos - Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikais ar dar anksčiau - kai premjero pareigas ėjo Gediminas Kirkilas, o gal net dar kai Algirdas Brazauskas?


- Jei krizė iš esmės prasidėjo 2008 m. rugsėjį, po to tęsėsi 2009 m., akivaizdu, kad tai yra ne tik A.Kubiliaus Vyriausybės ir paties A.Kubiliaus asmeninė atsakomybė, bet ir ankstesnių vyriausybių ir ypač Lietuvos banko atsakomybė - kadangi būtent Lietuvos bankas atsakingas už kredito įstaigų priežiūrą.

Ir dar norėčiau atkreipti dėmesį į vieną detalę: nors Estija pakankamai atsakingai valdė savo finansus ir sukaupė nemažą rezervą, jos ekonomikos nuosmukis buvo panašaus gylio kaip Lietuvoje. Taip kad tos finansinės priemonės, mokesčių priemonės, biudžeto priemonės buvo būtinos, bet nepakankama sąlyga norint sušvelninti krizės padarinius. Kitaip sakant, komercinių bankų skolinimo politika buvo esminis veiksnys, nulėmęs krizę. Todėl didžioji atsakomybė atitenka Lietuvos bankui, netinkamai prižiūrėjusiam skolinimo politiką. Todėl kaltinimai vienai ar kitai vyriausybei yra siauras problemos matymas. Taip, A.Kubiliaus Vyriausybė skolinosi labai brangiai, bet tai yra atskira tema, prie kurios dar nepriėjome. Tiesa, preliminariai vertinant, buvo galimybė skolintis pigiau.

Bet sprendimai, kuriuos priimant dalyvavo Seimas 2007-2008 m., taip pat prisidėjo prie didesnio valstybės skolinimosi poreikio, todėl galima vertinti, kad atsakomybė tenka ir ankstesnės kadencijos Seimui bei Vyriausybei. Juk tada buvo priimti sprendimai dėl nepamatuoto pensijų didinimo, dėl mokesčių mažinimo. Reikia atskirai žiūrėti, kas kaip balsavo ir kokius sprendimus palaikė.

- Švedijos institucijų išvadose užsimenama, ar Lietuva tinkamai bandė įveikti krizę?


- Mūsų komiteto tyrimo tema yra vietiniai ir regioniniai veiksniai, prisidėję prie krizės reiškinių Lietuvoje. Apie patį krizės įveikimą mes nediskutuosime. Tai galėtų būti kitos diskusijos tema. Beje, į ją A.Kubilius ir nori nukreipti dėmesį per svarstymus komitete, nes sako: žiūrėkite, kaip mes gerai susitvarkėme, kokius gerus įvertinimus gavome iš tarptautinių institucijų. Tačiau tai nėra mūsų tyrimo objektas, išskyrus skolinimosi aspektus: kokiomis sąlygomis buvo skolinamasi, kokius padarinius tas skolinimasis turėjo.

***

Lietuvos ekonomika krizės ir pokriziniu laikotarpiu paliko daug klausimų

* Seimas šių metų kovo pabaigoje įpareigojo Biudžeto ir finansų komitetą atlikti parlamentinį tyrimą, nes iki šiol nėra sistemiškai įvertintos 2009-2010 metų krizės Lietuvoje priežastys. O skaudžiausios krizės pasekmės - beveik 15 proc. BVP nuosmukis (vienas didžiausių pasaulyje), iki 18 proc. išaugęs nedarbo lygis, daugiau kaip tris kartus padidėjusi valstybės skola, 20 proc. ir daugiau kritusios nekilnojamojo turto kainos, didelio masto įmonių bankrotai, gyventojų nemokumas ir emigracija.

* Tai pat Seimui kyla klausimai, kodėl 2009-2010 metais Lenkijos ekonomikos plėtra sulėtėjo, tačiau išliko teigiama, o Estija, patyrusi panašų ekonomikos nuosmukį kaip ir Lietuva, išvengė didesnio nei 3 proc. BVP viešojo sektoriaus deficito ir viešojo sektoriaus skolos didėjimo.

* Komitetas įpareigotas atsakyti į septynis klausimus. Vienas iš jų - kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Taip pat komitetas domėsis, ar A.Kubiliaus Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1-9,4 proc. Jei paaiškėtų, kad galėjo, už kokias palūkanas Vyriausybė galėjo skolintis ir kokią įtaką tai būtų turėję viešiesiems finansams - viešojo sektoriaus išlaidoms ir balansui, skolos dydžiui ir jos valdymo sąnaudoms.

* Bus aiškinamasi ir tai, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005-2008 metais, ar tinkamai atsižvelgė į bankų įtaką, priimdamas sprendimus dėl kredito įstaigų mokumo ir jų veiklos tęstinumo 2011-2017 metais. Ir paskutinis klausimas - kokią įtaką komercinių bankų sprendimams teikiant būsto paskolas, taip pat viešiesiems finansams Lietuvoje turėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ veikla 2005-2009 metais ir jos įsipareigojimų administravimas 2010-2017 metais.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s