respublika.lt

Korupcija gąsdina labiau nei karas

(0)
Publikuota: 2018 liepos 01 13:09:21, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Jei Seimas pritartų pataisoms, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis veikiausiai 10 metų negalėtų siekti jokio posto, į kuriuos žmonės yra renkami. Stasio Žumbio nuotr.

Grupė parlamentarų (daugiausiai - valstiečiai) registravo pataisas, kad 10 metų po teismo sprendimo į prezidentus, savivaldybių tarybas, Seimą, Europos Parlamentą negalėtų kandidatuoti asmenys, pripažinti kaltais už korupcinius nusikaltimus finansų sistemai. Absurdas dvigubas. Pirmas absurdas - tai akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai. Antras - kyšį paėmęs žmogus negalėtų kandidatuoti, o žmogžudys, teroristas ar pedofilas laisvai.

 

Siūloma įteisinti, kad Seimo nariu, savivaldybės tarybos nariu, meru ir Europos Parlamento nariu negalėtų būti renkamas asmuo, kuris teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio priėmimo nepraėjo dešimt metų. Pagrindinis idėjos iniciatorius - valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.

Įstatymų projektų rengimą esą paskatino politinės korupcijos mastai Lietuvoje, piliečių nusivylimas ir mažas pasitikėjimas Seimu.

Pagal šiuo metu galiojančius rinkimų įstatymus kandidatai privalo nurodyti apie savo teistumą dokumentuose, tačiau niekas netrukdo atlikusiam laisvės atėmimo bausmę už BET KOKIUS nusikaltimus tais pačiais metais kelti savo kandidatūrą. Vyriausioji rinkimų komisija iš sąrašų išbraukia tik tuos, kurie mėgina nuslėpti savo teistumą. Tokių per kiekvienus rinkimus būna ne viena dešimtis.

Istorijoje būta net ir Seimo narių, kurie išgirdo nepalankius teismų sprendimus. Kai kurie - būtent už finansinius nusikaltimus, tačiau, regis, vienintelis Audrius Butkevičius - tuo metu, kai ėjo Seimo nario pareigas. Už kyšininkavimą nuosprendį išgirdo ir kitas buvęs eksseimūnas Evaldas Lementauskas, tačiau už gerokai anksčiau padarytą nusikaltimą, kai dar buvo sostinės vicemeras, o ne parlamentaras. Teismų verdiktus yra išgirdę ir Linas Karalius, Aleksandras Sacharukas, Valentinas Mazuronis bei kai kurie kiti, tačiau jie kandidatuoti galėtų, nes nusikaltimai nesusiję su tais, kuriuos išskyrė pataisų iniciatoriai.

Minėtas A.Butkevičius - Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras - spėja, kad šių pataisų siūlytojai susipykę su protu.

„Visų pirma norėčiau pradėti nuo to, kad manęs taip ir nesugebėjo nubausti nei už korupciją, nei už kitą finansinį nusikaltimą. Man specialiai sukūrė atskirą straipsnį, kurį pavadino „Pasikėsinimas sukčiauti“. Taigi aš esu sukčius, „žulikas“, bet ne korupcionierius. Man nieko iš to nesugebėjo prikergti, kadangi nieko iš viso ir nebuvo. Todėl šitos pataisos man negaliotų. O kalbant apie jas... Parodykite bent vieną Seimo narį, kuriam nebūtų galima pritaikyti šių pataisų. Jei Gabrielius Landsbergis pietauja už „MG Baltic“ pinigus, ar tai nėra bandymas papirkti politiką? Jei įsigaliotų pataisos, pamatytume, kad nebėra kam kandidatuoti. Teisinės logikos pataisose iš viso nėra. Tai tik bandymas kai kuriems konkurentams apriboti galimybę kandidatuoti. Ir visai gali būti, kad valstiečiai patys vėliau užlips ant savo grėblio“, - svarstė A.Butkevičius.

Signataras nesuvokia pataisų iniciatorių logikos.

„Nusikaltimas yra nusikaltimas. Ir neaišku, kodėl viena rūšis nusikaltimų išskiriama iš kitų. To negalėtų paaiškinti nė vienas sveiko proto žmogus. O svarbiausia, kad tie patys Seimo nariai net nesiūlo keisti Konstitucijos, nors teikiant tokią pataisą tai yra būtina. Juk Konstitucijoje įrašyta, kad negali kandidatuoti tik neveiksnūs bei tie, kurie dar neatliko teismo paskirtos bausmės. Konstitucinis Teismas gardžiai pasijuoktų iš projekto. Kita vertus, iš tokios kompetencijos žmonių, kokie susirinko į Seimą, nieko kito ir negalima laukti. Save apšaukė profesionalais. Tačiau jie tik patys sau atrodo profesionalai“, - tvirtino A.Butkevičius.

Beje, ir Seimo Teisės departamentas pasityčiojo iš projekto. Jis rado daugybę nesąmonių, tačiau pačios didžiausios negalima nepaminėti. Seimo teisininkai pastebi, kad konkrečių nusikaltimų rūšių išskyrimas ne tik iškreipia Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes.

„Tai ir leidžia šiuos nusikaltimus laikyti pavojingesniais bei sunkesnes pasekmes asmeniui sukeliančiais, nei, pvz., Baudžiamojo kodekso XV skyriuje numatytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, XVI skyriuje numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Už pastaruosius nusikaltimus teismo paskirtą bausmę atlikę asmenys gali siekti būti renkami“, - pažymėjo Seimo Teisės departamentas.

Komentaras

Prof. Alfonsas VAIŠVILA
Teisininkas


„Konstitucija niekur nenumato pasyviosios rinkimų teisės apribojimo, todėl jūsų minėtos pataisos priimti nepakeitus Konstitucijos neįmanoma. Kitaip susidurtume su teisiniu absurdu - įstatymas paneigtų Konstituciją“, - akcentavo A.Vaišvila.

Profesorius stebisi, kad, pavyzdžiui, priėmus pataisą bausmę atlikęs žmogžudys galėtų kandidatuoti, o medikas, iš dėkingo paciento paėmęs kelis šimtus eurų - jau ne. Bent jau 10 metų po teismo sprendimo.

„Jokios teisinės logikos. Juk vien jau pagal sankcijų dydį akivaizdu, kad valstybė žmogžudystę laiko gerokai sunkesniu nusikaltimu už finansinius nusikaltimus“, - pastebėjo teisininkas.

A.Vaišvilai projektas panašus į paprasčiausią populizmo apraišką. Pasak jo, net ir įsiteisėjus pataisai korupcijos nesumažėtų, nes, kaip rodo paviešintos Valstybės saugumo departamento pažymos, verslas savo voratinkliais apraizgė daugybę politikų, iš pažymų matyti, kad korupcija valdžios sluoksniuose klestėte klesti, tačiau demaskuojami tik vienetai.

„Manau, projektas nukreiptas prieš kažkokius konkrečius asmenis. Ir čia nėra teisinės logikos, tačiau Lietuvoje jau tapo įprasta, kad kai kurie projektai kuriami net ir vienam asmeniui. Prisiminkime kad ir Rolando Pakso atvejį, kai pateiktas projektas grynai dėl jo. Antano Smetonos laikais buvo priimtas sprendimas dėl specialios pensijos paskyrimo Jonui Basanavičiui. Kai už nuopelnus kažkas pridedama, tai gal ir normalu, kad teisės aktas kuriamas vienam asmeniui. Bet kai tik vienam asmeniui apribojamos teisės, tai jau nelogiška“, - sakė profesorius.

Pasak A.Vaišvilos, įstatymų leidėjai su panašiais projektais tik pasiekė, kad Lietuvoje vis mažiau tikima teisingumu, o tai yra viena pagrindinių emigracijos priežasčių.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s