Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Stasio Žumbio nuotr.

„Sunku rasti racionalių argumentų, kodėl Lietuva turėtų prašyti neberemti ir nefinansuoti ne vieną šimtą milijonų atsieisiančių investicinių projektų. Todėl kyla pagrįstų abejonių, kad A.Sekmokui rūpėjo ne Lietuvos valstybės ir jos žmonių interesai. Netekus ES paramos atominės elektrinės uždarymui, šalies biudžete būtų atsivėrusi milžiniška „skylė“, kurios lopymas būtų atliktas ir taip skurdžiai gyvenančių mūsų žmonių sąskaita. Tik šiuo atveju tą daryti jau būtų tekę kitai, politinių oponentų vadovaujamai, Vyriausybei, nes konservatoriai 2012 metų rinkimus pralaimėjo. A.Sekmokas paskutinę savo darbo dieną 2012-aisiais tai žinojo“, - konstatavo M.Puidokas.

Praėjusią savaitę prasidėjusiose derybose dėl 2021-2027 metų ES biudžeto Europos Komisija pasiūlė skirti Lietuvai 552 mln. eurų AE uždarymui, o tai beveik 300 mln. mažesnė suma už Lietuvos Energetikos ministerijos skaičiavimais reikalingus pinigus.

„Tačiau čia yra kaip versle: jei partneris atrodo nepatikimas, blaškosi priimdamas sprendimus, paskutinę minutę keičia nuomones ir krečia nemalonias staigmenas, tu juk nenorėsi investuoti. Panašu, kad savo veiksmais neatrodėme anuomet patikimi Europos Sąjungai, kai 2012 metais paskutinę savo kaip ministro darbo dieną A.Sekmokas kreipėsi dėl finansavimo didžiausiam ir svarbiausiam Ignalinos AE uždarymo projektui sustabdymo. Kam ministrui prašyti neberemti būtino šaliai sprendimo? Kodėl tai daryti prieš pat apleidžiant ministro postą? Kam naudingi tokie laiškai ir prašymai? Kol kas galime tik spėlioti, kai privalome tiksliai tą žinoti, kad panašūs atvejai nepasikartotų ateityje. Dėl to aš kreipiausi į Generalinę prokuratūrą tam, kad visuomenė turėtų aiškumą, ar po svarbiausiais šaliai sprendimais slepiasi atitinkamų asmenų ar jų grupių interesai. „MG Baltic“ skandalo kontekste tas įgyja dar didesnę prasmę ir svarbą“, - dėstė parlamentaras.

Tokią staigmeną (laišką su prašymu stabdyti finansavimą), paliktą Andriaus Kubiliaus Vyriausybės, rado 2012 m. pabaigoje darbą pradėjęs premjeras Algirdas Butkevičius.

„Kaipmat buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi situaciją Lietuvos energetikos sektoriuje. Šios komisijos išvadose konstatuota, kad A.Sekmokas galimai viršijo savo įgaliojimus ir šiais veiksmais galėjo būti padaryta žala valstybei. Laikinoji komisija jau tada siūlė A.Sekmoko veiksmus tirti Generalinei prokuratūrai, tačiau apie tai žinių neturime iki šiol“, - stebėjosi M.Puidokas.

Pats A.Sekmokas „Vakaro žinioms“ paaiškino, kodėl parašė skandalingąjį laišką. Pasak eksministro, 2012-aisiais tebesitęsė derybos su rangovu „Nukem“ dėl tolimesnių darbų, dėl tų darbų finansavimo ir vykdymo.

„Ir nesibaigus deryboms mokėjimai „Nukem“ galėjo padaryti rimtą žalą valstybėje. Tai pinigai galėjo būti išnaudoti, o darbai, kaip ir buvo neatlikti, taip ir toliau galėjo vėluoti, būtų neatlikti ir tuo tikslu aš parašiau laišką“, - dievagojosi A.Sekmokas.

Interviu su Seimo nariu Artūru Skardžiumi:

- Darbą 2014 m. baigusi jūsų vadovauta komisija, tyrusi aferas energetikos sektoriuje, išsiaiškino, kodėl Arvydas Sekmokas 2012 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į ES, prašydamas sustabdyti finansavimą Ignalinos AE uždarymui?

- Komisijai jis pateikė savo versiją, tačiau aš manau, kad konservatoriai vadovavosi principu „Po mūsų - nors ir tvanas“. Kai A.Sekmokas parašė laišką, jau buvo pasibaigę Seimo rinkimai, o konservatoriai žinojo juos pralaimėję. Todėl, manau, specialiai stengėsi pakenkti būsimai valdžiai, kad ji turėtų iš valstybės biudžeto imti milžiniškas sumas elektrinės uždarymui. Ir tada turėtų mažinti finansavimą švietimui, sveikatos apsaugai bei kitoms sritims ir taip kartu mažintų savo populiarumą. Konservatoriai visada naudojosi tokiu principu. Energetikos ministerija komisijai 2013 m. parašė, kad A.Sekmoko laiško pasekmė - buvo visiškai prarastas europinių partnerių pasitikėjimas ir 2014-2020 metų laikotarpiui Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbams numatyta skirti 400 mln. eurų (Lietuvos deklaruotas poreikis buvo 770 mln. eurų). Lietuva patyrė beveik 400 mln. eurų nuostolį vien dėl konservatorių galimo pasiutimo, jog pralaimėjo rinkimus. A.Sekmokas žinojo, kad nebebus ministru, todėl siekė pakenkti Lietuvai ir, kiek žinau, pakenkė. Apie tai informavome Generalinę prokuratūrą.

Po A.Sekmoko laiško mūsų europarlamentarams, Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei ir kitiems pareigūnams reikėjo dėti didžiules pastangas, kad iš donorų išmuštų nors kokį finansavimą. Ir viskas tik dėl konservatorių kenkimo valstybei dėl siaurų partinių interesų.

- Ką nustatė Generalinė prokuratūra?

- Mes į ją kreipėmės dėl aštuonių dalykų. O kokiu aspektu nagrinėjo A.Sekmoko klausimą - nežinau. Tik žinau, kad prokurorai šį reikalą numetė STT. O STT juk nėra FNTT. Ji vertina tik per prizmę „kaltas-nekaltas“, mato tik juodą ir baltą spalvas. Nedaro išsamesnių vertinimų, analizės, koks buvo poveikis ekonomikai ir panašiai. STT žiūrėjo, ar A.Sekmokas - „baltas“ ar „juodas“. Jei nelabai „juodas“, tai tyrimo ir nepradeda. O reikėjo samdytis audito kompanijas arba pasitelkti FNTT.

Keisčiausia, kad A.Sekmokas prašė nebeskirti finansavimo Ignalinos AE uždarymui, nors prieš tai buvo išpumpuoti didžiuliai pinigai - jo pavaduotojas ministerijoje Arvydas Darulis bei tuometinis Ignalinos AE vadovas Žilvinas Jurkšus pasirašė derinimo protokolą su „Nukem“, kad jai 72 mln. eurų būtų sumokėti už darbus, kurie vėlavo penkerius metus. Viena ranka duoda milžinišką sumą „Nukem“, o kita ranka prašo donorų, kad nebeskirtų finansavimo. O donorai, natūralu, kad nebenorėjo finansuoti, jei to pati valstybė ministro asmenyje prašo. Ko donorai neduos, tą Lietuva turės sumokėti iš savo biudžeto. Iš viso reikės 3,2 mlrd. eurų (nors per visą laikotarpį kaštai gali ir išaugti). Kol kas neaišku, kiek iš šios sumos turės skirti pati Lietuva, tačiau tai bus pensininkų, mokytojų, gydytojų ir kitų mūsų žmonių sąskaita. Todėl A.Sekmokui už tokius dalykus bent jau pilietybę reikėtų atimti.

- Aferos išaiškėja viena po kitos, tačiau niekas už tai nėra baudžiamas.

- Dėl to, kad konservatoriai turi didelį „stogą“. Kiek žinau, ne su Andriumi Kubiliumi viską A.Sekmokas derindavo, o su S.Daukanto aikštės atstovais.

- Seimas pritarė dar vienai komisijai, ji tirs, kodėl A.Kubiliaus Vyriausybės laikais 2009-2012 m.
Lietuva buvo praskolinta. Tačiau Ramūnas Karbauskis interviu „Vakaro žinioms“ sakė, kad kaltų nebus ieškoma, bus tik aiškinamasi, kokios yra praskolinimo priežastys - kad ateities politikai nebesielgtų taip pat. Kodėl ir vėl nekalbama apie atsakomybę?

- Nežinau, kodėl nuspręsta pataikauti konservatoriams, nes pirminiame tekste dėl komisijos sudarymo buvo įvardintas ir A.Kubilius, ir tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Visa Tauta nori, kad atsakomybės būtų pareikalauta iš atsakingų asmenų. Ir niekam neturi būti svarbu, kodėl pakenkta Lietuvai - dėl kvailumo, nekompetencijos ar dėl politinių intrigų. Tačiau turime slapstymąsi už kolektyvinių sprendimų. Kol nebus asmeninės atsakomybės, tol niekas Lietuvoje nesikeis. Nors dėl A.Kubiliaus Vyriausybės skolinimosi mes visi iki 2022 m. turėsime sumokėti 3 mlrd. eurų palūkanų.