Konservatoriai nesutaria dėl partijų rėmimonuotraukos (2)

2018 rugsėjo mėn. 06 d. 12:06:11 Perskaitė 510

Siūloma uždrausti partijoms bankų paskolas užtikrinti laidavimu. Tokią Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymo pataisas įregistravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė.

 

Anot jos, iki šiol įstatymas nedraudė naudotis šia galimybe, tad įsigaliojus draudimui gauti paramą iš juridinių asmenų, skolinimasis iš banko turint laiduotoją tapo įprasta praktika.

A.Bilotaitė teigia, kad toks būdas gauti trokštamos paramos palieka landų korupcijai: „Politinės partijos, imdamos paskolas bankuose, nurodo laiduotojus, taip užtikrindamos paskolos grąžinimą. Vėliau, paaiškėjus, kad grąžinti paskolos nepajėgia, partijos finansinę naštą perkelia laiduotojui, kuris, grąžinęs paskolą bankui, pretenzijų politinei partijai gali ir nebereikšti. Kas galėtų paneigti, kad tokia schema naudojamasi siekiant apeiti įstatymo nuostatas ir taip neakivaizdžiai gauti neleistiną finansavimą iš juridinių bei fizinių asmenų“, - teigė konservatorė.

Šiuo metu Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nėra apibrėžtos paskolų užtikrinimo sąlygos. Dar 2015 m. Vyriausioji rinkimų komisija atliko politinių partijų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaitų dalinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad viena partija buvo paėmusi iš banko paskolą, kurios grąžinimą garantavo fizinis asmuo, partijos narys. Suėjus paskolos terminui, paskola buvo grąžinta laiduotojo lėšomis. Vėliau, per ketverius metus, partija paskolą laiduotojui grąžino, tačiau be palūkanų, kurias buvo įsipareigojusi mokėti bankui.


Situaciją komentuoja Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis:

- Visuomet buvau partijų finansavimo iš verslo pinigų šalininkas. Verslas turi turėti galimybę remti partijas, tik reikia maksimaliai sugriežtinti skaidrumo reikalavimus. Skelbti viešai, kad visi matytų, kokią partiją parėmė, kiek lėšų ir t.t. Būtų aišku, kas už kokios partijos stovi, jeigu stovi. Pavyzdžiui Bronislovas Lubys. Jam gyvam esant, jo verslo imperija rėmė visas partijas. Vadinasi, tokia buvo jo nuostata: kad politinis gyvenimas vystytųsi, o verslui tai naudinga, remti reikia visus. Viskas buvo skaidru, visi apie tai žinojo. Tą sistemą buvo galima tobulinti toliau. Bet prezidentė įžvelgė kažką nelabai skaidraus. Ji tuomet buvo apskritai nusiteikusi prieš partijas ir bandė jas žlugdyti. Iš dalies jai tai pavyko, nes smulkesnės partijos ėmė labai sunkiai verstis. Bet per šių metų metinį pranešimą D.Grybauskaitė išsakė kitokią nuostatą: partijos yra vienintelis demokratijos garantas, stokite, žmonės, į partijas. Ir pridūrė, kad partijas reikia stiprinti. O kaip stiprinti, jei nėra normalaus finansavimo?

Šiuo metu sistema su laidavimu veikia, tai yra legalu. Tik aš girdėjau, kad bankai nelabai nori skolinti. Bankai stengiasi nepolitikuoti ir paskolą ne taip paprasta gauti. Keisti finansavimo tvarką reikėtų. Nes dabar jokių kitų šaltinių, išskyrus nario mokestį, leidybinę veiklą bei valstybės paramą - nieko daugiau nėra. O tos partijos, kurios valstybinės paramos negauna, bet turi tam tikrą nišą, savo šalininkus, aiškią ideologiją, galėtų gyvuoti. Bet dėl žlugdančios finansavimo sistemos jos vegetuoja. A.Bilotaitės siūlymas dar kažką uždrausti nebus efektyvus. Jei kas nori slaptai remti, tai jau yra nusikalstamos veiklos sritis ir jie sugeba rasti būdų, kaip pafinansuoti. Kaip tik reikėtų leisti remti, daryti viską skaidriai, atvirai. Nori remti partiją, paremia. Visi žino: šitas verslas remia šitą partiją. Taip yra visame pasaulyje. Pavyzdžiui, JAV verslas atvirai remia partijas ir visi žino, šitai kompanijai artima šitos partijos ideologija, ji tą partiją ir remia.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net