1 nuotr.„Vakaro žinioms“ vakar publikavus su Liberalų sąjūdžio sąrašu į Vilniaus miesto tarybą išrinkto brito Marko Adamo Haroldo nuotrauką, kurioje jis pozuoja „pasipuošęs“ suknele ir atkišęs vidurinį pirštą, redakciją užplūdo pasipiktinusių rinkėjų, balsavusių už konservatorius, skambučiai. Žmonės jaučiasi išduoti, kad tradicines šeimos vertybes propaguojantys konservatoriai ragina antrame rinkimų ture balsuoti už sijonuotų vyrų partijos atstovus. „Vakaro žinios“ politologų klausė, kodėl dvi priešingos partijos susiburkavo.
Pasak Kauno technologijos universiteto profesoriaus, politologo Algio Krupavičiaus, XIX amžiaus pradžioje liberalizmas atsirado kaip pasipriešinimas konservatizmui. O tai reiškia, kad tai - dvi priešingos viena kitai ideologijos.
„Konservatizmas - tai tradicija, tvarka, bendruomenė, aristokratija, o liberalizmas - individas, saviraiškos laisvė, vertybių nesilaikymas, vos ne anarchija. Tiesa, XX amžiaus viduryje konservatoriai ekonominėje srityje gerokai slinktelėjo į laisvą rinką, tačiau visur kitur, neskaitant ekonomikos, ideologijos išliko priešingos. Individualizmas - prieš bendruomeniškumą, tradicija - prieš naujoves. Tačiau Lietuvoje abi partijos yra tokios, kurios sunkiai randa koalicijos partnerius. Socialdemokratai atviri kone visoms partijoms, o konservatoriai yra uždari“, - atkreipė dėmesį A.Krupavičius.
Profesoriaus teigimu, konservatorių elektoratas, kuriam jų palaikoma partija dabar siūlo palaikyti liberalus, turi teisę jaustis išduotas, apgautas, nes nemaža dalis konservatoriškų pažiūrų žmonių ypač palaiko tradicinės šeimos vertybes, o Liberalų sąjūdis atvirai propaguoja kardinaliai priešingą požiūrį.
„Tai yra didelis neatitikimas ir gali sukelti didelių problemų tiems patiems konservatoriams bei atsisukti prieš juos. Juk vertybiniai disonansai gali sukelti konfliktą ne tik elektorato lygmeniu, bet ir pačių partijų lygmeniu. Pavyzdžiui, jei iškils klausimas dėl homoseksualų paradų“, - įspėjo politologas.
Pasak A.Krupavičiaus, pastaruoju metu, ypač per šiuos savivaldos rinkimus, sparčiai išaugo Liberalų sąjūdžio rėmėjų gretos. Pagrindinė to priežastis, anot jo, - itin finansiškai turtinga ir agresyvi rinkimų kampanija.
- Kodėl visiškai priešingų ideologijų partijos - Konservatorių ir Liberalų sąjudžio yra partnerės? Kaip taip įmanoma? - „Vakaro žinios“ klausė politologo Lauro Bielinio.
- Matote, mes kalbėjome apie ideologinius skirtumus tarp partijų. Tačiau realiai Lietuvos politikoje ne ideologija yra svarbiausia. Realią politiką nulemia žmonės, partijų interesai, valdžios siekimas. Dėl šių priežasčių Lietuvoje taip susiklostė, kad liberalai yra labiau dešinieji nei kairieji, priešingai nei yra daugelyje kitų valstybių. Lietuvoje bendradarbiavimas siekiant savų tikslų galimas visoks ir su visais. Todėl ir konservatoriai su liberalais ėmė bendradarbiauti. Yra ideologiniai interesai ir yra politiniai. Pastarieji pirmuosius dažnai nusveria.
- Tačiau kaip jaustis konservatoriškų pažiūrų žmogui, konservatorių liepiamam kitame rate palaikyti partiją, kurioje yra sijonuotų vyrų? Ar tai nėra tam tikra prasme išdavystė?
- Deja, Lietuvoje dauguma žmonių žiūri ne į ideologijas, o į žmones bei kitus dalykus. Suprantu, kad jūs remiate konservatorius už konservatoriškas vertybes, klausinėjate mane kaip labai gilus konservatorius. Tada jums raginimas balsuoti už liberalus turėtų būti nejaukus. Tačiau jei konservatorius remsite tik todėl, kad jie yra konservatoriai, atstovaujantys dešinei, Vytauto Landsbergio ir Andriaus Kubiliaus žmonės, tada ideologiniai skirtumai jums nepasirodys svarbūs. O tokių žmonių Lietuvoje yra labai daug.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
