Savaitės žmogus - valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, atskleidusi, kad šalies pasieniečiai, jau prieš dešimtmetį žinoję, kad nereikės saugoti kai kurių sienų, tam vis kišo krūvas pinigų.

- Ar yra suskaičiuota, kokiu mastu jau apšvarinta Lietuva? - “Respublika” klausė Rasos Budbergytės.

- Šiandien valstybėje niekas negali atsakyti į šį klausimą. Todėl, kad niekam iki šiol dar nėra pavesta visa tai suskaičiuoti. Nenumatyta ir kam turi tekti atsakomybė turėti tokius duomenis.

Galima tik spėti, kad kalbama apie milijardus. Tai ne tik valstybės, bet ir savivaldybių biudžeto lėšos. O pastaruoju metu dar ypač kryptingai naudojami ES pinigai.

Bausmė - tik papeikimas

- Kodėl kontrolieriai atlieka sudėtingus auditus, analizes, bet surinkti duomenys nesudomina prokurorų, kuriems teliktų pritaikyti reikiamus Baudžiamojo kodekso straipsnius ir valstybės turto švaistytojus perduoti teismui?

- Geriausias neatsakingumo panaudojant valstybės lėšas pavyzdys yra nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos (NESS) kūrimas.

Pirmajam jos etapui kurti buvo panaudota apie 17 mln. litų. Sistema turėjo sujungti visas šalies gydymo įstaigas, palengvinti gydytojų darbą, o jie tuomet daugiau laiko skirtų ne popieriams pildyti, bet pacientams.

Prieš pusantrų metų nustatėme, kad NESS skirtas lėšas Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) panaudojo netinkamai. Neturint jokių strateginių dokumentų ir nežinant, ko norima, lėšos atiduotos į privačias rankas. Negana to, SAM net priėmė nepadarytus darbus.

Dėl mūsų pateiktos informacijos Seimo Audito komitetas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Netrukus sužinojome, kad ikiteisminiai tyrimai nebus pradėti, nes prokurorai nerado už NESS kūrimą atsakingų asmenų nusikalstamų veikų. Tuo mūsų darbas ir baigėsi.

- Nors NESS pradžia už 17 mln. litų nesukurta, kodėl jau taikomasi į 107 mln. litų, skirtų trečiam projekto etapui?

- Šis etapas iš pradžių kainavo 90 mln. litų, o dabar - jau 107 mln. litų. Darbai turėjo būti pradėti praėjusių metų antrame ketvirtyje, tačiau SAM neparengė atitikties projektui kriterijų, priemonių aprašymo, naudojimo dokumentų. Tai dažnai pasitaikantis atvejis.

ES atėmė kontrolės baimę

- Ar nėra blogai, kad Valstybės kontrolė nebėra baudžiamoji institucija?

- Visi šie pokyčiai buvo nulemti Lietuvos stojimo į ES sutarties. Negalėjome uždaryti finansinio skyriaus derybų tol, kol neįsipareigojome, kad Valstybės kontrolė bus nebe ikiteisminio tyrimo, o tik audito institucija. Taip 2002 metais buvo pakeistas Valstybės kontrolės įstatymas.

Nemanau, kad tai yra blogai, ir mūsų darbas tikrai neina šuniui ant uodegos. Konstitucija mums nurodo pagrindinę funkciją - atlikti auditą, tą ir darome.

Anksčiau Valstybės kontrolės specialisto išvados prokurorams visiškai pakakdavo - jiems nereikėdavo atlikti papildomų tyrimų. Dabar mūsų išvados tėra rekomendacinio pobūdžio.

Ministerijų sekretoriai ar valstybės įstaigų direktoriai už tai, kad nieko nenuveikė arba leido, kad biudžeto pinigai eitų vėjais, baudžiami tik drausminėmis nuobaudomis - papeikimais.

Manau, jie, vien pripažinus šiurkštų pažeidimą, iškart turėtų būti atleidžiami iš valstybės tarnybos. Kokie dar gali būti papeikimai ar pastabos, jeigu taip elgiamasi su valstybės turtu? O tie vadovai, kurie taiko tokias drausmines nuobaudas, jau geriau eitų vadovauti labdaros ir paramos fondams.

Vadovai glosto kaltus

- Kiek ir kaip buvo nubausta valstybės tarnautojų, iššvaisčiusių biudžeto pinigus?

- Lygiai 5 metus einu šias pareigas, bet negaliu prisiminti nė vieno tokio asmens, kuris patirtų baudžiamąjį persekiojimą, būtų nuteistas bent lygtinai.

Geriausiu atveju baudžiama tik papeikimais, o tokių vadovų patraukimo iš pareigų procesai gali trukti ir metų metus. Tik po didelių vargų jie netenka šiltų kėdžių, bet mes toliau nebegalime tirti, ar šie veikėjai netrukus neatsiduria kitose panašiose kėdėse.

- Kodėl jūsų sprendimai nesudomina ministrų ir kitų valstybės įstaigų vadovų, kurių pavaldinius įvardijate kaip pažeidėjus?

- Valstybinių įmonių steigėjai įprastai nesiginčija dėl įrodymais pagrįstų mūsų tyrimų faktų, tačiau dažnai nesutinka dėl Valstybės kontrolės vertinimo.

Mes sakome, kad padaryta nee fektyviai, blogai, o steigėjai - net ministrai - gina. Esą žmonės jauni, nepatyrę, tad jiems reikia atleisti.

Pavyzdžiui, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sutiko su mūsų išvadomis dėl pasienio tarnybos veiklos, bet kartu pasakė, kad mes, kaip jauna valstybė, tiesiog nežinojome, ką ir kaip daryti.

Atsiprašau, tačiau norėtųsi paklausti apie ES skirtas milžiniškas lėšas - šimtus milijonų litų - Šengeno priemonėms įgyvendinti. Juk šie pinigai buvo skirti tam, kad jau nuo 2000 metų pradžios Lietuva rengtųsi įstoti į ES ir prisijungti prie Šengeno erdvės.

Žinojome, kad greitai turėsime saugoti ES išorės, o ne vidaus sienas. Bet Lietuva vis tiek darė savo: vidury šalies laikė statutinius valstybės tarnautojus - pasieniečius, statė naujus pastatus. Pinigai eikvoti galingai, nors ir žinota, kad tuoj nereikės nei pasieniečių, nei kinologų, nei šunų.

- Kodėl iš bent papeikimais nubaustų valstybės tarnautojų iki šiol nėra reikalaujama atlyginti Lietuvai padarytus nuostolius?

- Todėl, kad nėra įrodoma, jog valstybei padaryta žala.

- Kodėl daugiau nei metus kalbėta apie viešosios įstaigos “Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009” (VEKS) iššvaistytus milijonus, tačiau buvęs Kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas į apklausą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje iškviestas tik šią savaitę?

- Bent jau tai yra labai gera žinia. Atlikdami VEKS lėšų panaudojimo auditą negalėjome gauti net PVM sąskaitų faktūrų dėl naujamečių fejerverkų.

Sąskaitas gavome tik praėjusią vasarą, tačiau šiuose dokumentuose nematyti, už kokius darbus jie išrašyti, kokios buvo realios išlaidos.

Pinigai liejasi upėmis

- Kokioje srityje iš valstybės labiausiai vagiama?

- Pagrindinė sritis yra viešieji pirkimai ir pirmiausia - statybos darbai. Beje, daugiausia pažeidimų statybų srityje sugebėjome išsiaiškinti tik pernai, kai įdarbinome profesionalų statybininką, žinantį, kiek iš tikrųjų kainuoja statybų darbai, medžiagos. Anksčiau, statybų bumo metu, tokių profesionalų negalėjome prisivilioti vien dėl atlyginimų skirtumo.

Nekilnojamojo turto burbulo laikais aiškiai permokėjome už statybos darbus, nes daugybė valstybės investicijų nuplaukė į šią sritį. Kur tik pažiūrėsi, pristatyta ar renovuota pastatų už milžiniškus pinigus.

Lietuvoje iki šiol nėra reikalavimų, kurie valstybės institucijoms neleistų įsigyti nereikalingų prekių, technikos.

Raskite Lietuvoje nors vieną instituciją, kuri aiškiai žinotų, kokių kompiuterių, automobilių ar kito turto jai tikrai reikia. Dabar, jeigu valstybės įstaigos perka mašinas, tai būtinai tik liukso klasės.

Ligoninių vadovai prisiperka pačios brangiausios aparatūros, kurios nežinia ar reikia. O darbuotojų atlyginimams pinigų nėra.

- Kaip už valstybės lėšų švaistymą baudžiama kitose Europos šalyse?

- Pietinės ES valstybės turi audito teismus arba tribunolus. Jų sprendimai yra privalomi, o ne rekomendacinio pobūdžio kaip mūsų.

Standartinis pavyzdys - Prancūzija. Kai ten nereaguojama į valstybės auditorių išvadas, gresia baudžiamoji atsakomybė. Jei į mūsų sprendimus nereaguoja koks ministras, jokia atsakomybė jam negresia.

- Kiek per metus kainuoja Valstybės kontrolės išlaikymas?

- Apie 20 milijonų. Iki krizės buvo apie 24 milijonus.

- Ar valstybė pinigus leidžia veltui kontrolieriams, į kurių išvadas niekas rimtai nereaguoja?

- Nesakyčiau, kad mūsų darbas nuvertinamas. Bet kartais auditoriai tikrai nusivilia, kai po ilgo tyrimo, surinkus daugybę faktų, niekas taip ir nebūna nubaustas. Sunkiai dirbę žmonės tiesiog demotyvuojami.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"