respublika.lt

2018 rugsėjo 24, pirmadienis

Kokia alga kenkia valstybei?nuotraukos

2014 sausio mėn. 31 d. 10:23:31

Seimo vadovė Loreta Graužinienė, pareiškusi, kad jei kitąmet įvedamas Lietuvoje euras, minimali mėnesio alga prieš tai turi padidėti nuo 1000 litų iki 1509, susilaukė pašaipų. Skandinaviškų bankų pasisamdyti lietuviai ir ne lietuviai patarėjai, opozicijoje esantys konservatoriai su liberalais bei jiems prijaučiantys politologai įtikinėja, kad esą toks padidinimas sugriautų Lietuvos ekonomiką ir finansų sistemą. Bet minimalios algos didinimo kritikai patys nedirba už 1000 litų per mėnesį. Jiems, išleidžiantiems po keliolika ar keliasdešimt tūkstančių per mėnesį, nereikia sukti galvų, kaip sumokėti už šildymą, geresnį nei makaronai maistą, vaikų būrelius. Kokia minimali alga pavojinga valstybei ir kokia jos piliečiui?


Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Vytautas GAPŠYS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Gediminas RAINYS ir buvęs penkių vyriausybių ministras, pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės narys Albertas SINEVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Siūloma minimalią mėnesio algą didinti iki 1509 litų. Kokios galimybės?

V.GAPŠYS: Tai buvo vienas svarbiausių Darbo partijos rinkimų kampanijos pažadų ir nuo pat pirmųjų Vyriausybės dienų mes tą pažadą stengėmės įgyvendinti. Vienas iš pirmųjų priimtų Vyriausybės nutarimų buvo dėl minimalios algos padidinimo iki 1000 litų. Galiu prisipažinti, net jį saugau nusikopijavęs. Nes tai atspindi, kad iš tikrųjų norint galima judėti į priekį. Ir gana geru tempu. Prieš mus buvusi Vyriausybė padidino minimalią algą 50 litų ir tai buvo labai sudėtingas procesas. O nauja Vyriausybė padidino 150 litų. Ir dėl to ekonomika nesugriuvo.

Jeigu pasižiūrėsime į aplinkines šalis, taip pat ir šiek tiek tolimesnes, tai dabar Vokietijoje naujai besiformuojančioje koalicijoje vyksta rimtos diskusijos dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo. Jungtinėse Amerikos Valstijose apie valandinio darbo užmokesčio pakėlimą kalba demokratai. Tai paremta ne tik noru pasakyti rinkėjams, kad jie uždirbs daugiau. Tai paremta ir tam tikra ekonomine logika. Jeigu mes norime padidinti vidaus vartojimą, turime užtikrinti, kad žmonės turėtų pinigų tam vidaus vartojimui. Geriausia, kalbant apie vidaus vartojimą, duoti pinigų tiems, kurie juos paliks Lietuvoje. Tai yra pensinio amžiaus žmonės. Sutikime, kad jie galimybes išvažiuoti į turkijas ar pirkti prabangos prekes, kurios pagamintos ne Lietuvoje, turi gerokai mažesnes. Taip pat žmonės, kurie gauna minimalų atlyginimą, jie dažniausiai pinigus išleis būtent lietuviškai produkcijai. Vadinasi, mes galėsime atiduoti duoklę, kartu padidindami tam tikrų pramonės šakų produkciją ir skatindami ekonomiką.

Žinoma, eksportas yra labai sveikas dalykas. Labai geras dalykas, nes atsinešame valiutą į Lietuvą. Bet matome, jog kartais su eksportu nutinka taip, kad įtakos turi ir nuo mūsų nepriklausantys veiksniai, kitų valstybių tam tikri geopolitiniai sumetimai. Todėl manome, kad vidaus vartojimas, vidaus rinka turi būti lygiai taip pat stipri ir pasiruošusi. Kalbėdami apie padidinimus, mes matome ir tolesnius ekonominius tikslus, kuriuos galime pasiekti didindami minimalią algą.

Pasakysiu, tikrai to pažado neišsižadame. Tikrai judėsime į priekį. Puikiai suprantame, kad galbūt vienu žingsniu to negalima padaryti. Bet keliais etapais - jokių problemų. Juo labiau kad ekonomistai ir dabar kalba, kad pusės vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio minimali alga yra visai normali ir užsienyje priimtina. Žiūrėdami į šiandienos skaičius, manau, mes galime didinti minimalią algą maždaug iki 1300 litų artimiausiu laikotarpiu. Tai bus šiek daugiau negu pusė dabartinio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Padidinus minimalų darbo užmokestį, padidėtų ir vidutinis. Manau, kad ekonominės erdvės tam tikrai yra.
 
G.JAKAVONIS: Ar pramonininkams priimtini minėtieji argumentai?

G.RAINYS:
Iš dalies taip. Bet tik iš dalies. Yra ir kritikuotinų momentų. Pirmiausia noriu pasakyti apie dabar galiojančią tūkstančio litų minimalią algą. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumas patvirtino teigiamą požiūrį dar trečiajam prezidentui Bronislovui Lubiui esant gyvam. Tai buvo prieš gerus trejus metus. Taigi stipriosioms pramonės įmonėms tikrai mokėti algas nėra problema.

Galima paminėti regioninio aspekto problemą. Teko kalbėti per radiją man ir Jurbarko verslininkų asociacijos prezidentui. Jurbarkiečio žodžiais, šiuo metu Jurbarko rajone kaip tik vidutinė alga, akcentuoju - vidutinė, yra 1509 litai. Nežinau, ar jis su humoru replikavo į tą Darbo partijos siekiamą tikslą, bet jis būtent tai pasakė. Kai Vilniuje, ko gero, 2500 litų. Tad visuomet bus klausimas apie silpną verslą ir regioninį verslą.

Kadangi politikai visada orientuojasi į rinkėjus, tai minimali alga - labai suprantamas rodiklis. Bet padaryti tai pagrindiniu viso ūkio skatinimo mechanizmu, manau, nederėtų. Skatinamieji mechanizmai yra kiti. Aš visgi traktuoju, kad minimalios algos dydis yra netolygumų ir piktnaudžiavimų išvengimo mechanizmas, t.y. kad kažkas iš tikro nesumanytų drastiškai mažai mokėti. Vidurkis yra skaičiuojamas tarp minimalios algos ir vidutinės algos, nes, suprantama, tam tikras skirtumas tarp kvalifikuotos ir mažiausiai kvalifikuotos jėgos turi būti. Tai šiandien, mano duomenimis, santykis tarp minimalios ir vidutinės algos Lietuvoje yra 43 proc. Latvijoje - 43,8, Estijoje - 33,5 proc.

V.GAPŠYS:
Estijoje minimali alga yra didesnė negu Lietuvoje.

G.RAINYS:
Tačiau Lietuvoje vidutinė alga yra didesnė. Būtent dėl to. Ir svarbiausias aspektas, tai yra oficialūs „Sodros“ duomenys. Ir aš tikrai politikų dėmesį atkreipčiau, jeigu jau priimtas sprendimas, tai pirmiausia reikėtų užtikrinti, kad jis būtų vykdomas. Su tam tikru apgailestavimu turiu informuoti, kad prieš gerą pusmetį dar 20 proc. dirbančių žmonių Lietuvoje negavo ir nustatytos 1000 litų minimalios algos. Pats lengviausias mechanizmas tai padaryti - įforminti ne visą darbo dieną. Daugeliu atvejų tai yra pagrįsta. Sakykime, žmogus papildomai uždarbiauja drabužinėje vakarais ar piko metu kavinėje. Bet tikrai nepatikėsiu, kad taip dirba kas penktas dirbantysis, įskaitant ir viešąjį sektorių, kuris tikrai dirba visą darbo dieną.

Taigi, manyčiau, politikams reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos skaičius. Pirmiausia užtikrinti minimalios algos mokėjimą, kad būtų vykdoma tai, kas yra priimta. Gal ilgai laukti nereikia, kaip buvo laukiama prieš tai, bene kelerius metus. Bet manyčiau, kad didinimas turėtų būti atsargus. Turbūt neturiu teisės kalbėti smulkiojo, regioninio verslo vardu, bet kad ten nesusidarytų problemų ir nebūtų didesnio atotrūkio tarp to, ką nustato Seimas, ir to, ką realiai moka dirbantiesiems darbdaviai. Tiek valstybiniai, tiek privatūs.

G.JAKAVONIS: Neseniai mačiau leidinį, kur perspausdinta Sąjūdžio rinkimų programa. Su ta programa laimėjo Sąjūdis, buvo formuojama pirmoji Vyriausybė. Ir ten buvo skiriamas labai didelis dėmesys socialiniams reikalams, žadėta užtikrinti pragyvenimo minimumą. Ar dabar, praėjus šitiek laiko, socialiniai dalykai sulaukia tiek dėmesio, kad žmogus normaliai dirbdamas gautų normalią algą?

A.SINEVIČIUS:
Negaliu to nei aš paneigti, nei čia esantys kolegos. Gal apie vieną ar kitą niuansą kitaip galvočiau, bet iš esmės viskas teisingai pasakyta. Tik vienas dalykas norėti, kitas - galėti.

Priminėte Sąjūdžio pradžią. Sąjūdis rinkimuose nugalėjo kritikuodamas nomenklatūros privilegijas. Žirnelių du stiklainiai ar mandarinų pakelis. Komunistiniais laikais jos buvo tik tokios. Palyginkime jas su dabartinėmis. Beje, aš pats išėjau iš penktosios Vyriausybės gaudamas 730 litų. Išėjau vien dėl to, kad man reikėjo pinigų.

 Man teko tarybiniais laikais kelis dešimtmečius vadovauti dideliems fabrikams, nepriklausomoje Lietuvoje - ministerijoms, turėjau ir savo verslą. Patikėkite manimi, normaliai galvojantis verslininkas, gink Dieve, nenorės savo žmonėms mažai mokėti. Tai yra faktas. Tačiau jei aš, kaip verslininkas, 1000 litų išmoku žmogui, tai su mokesčiais valstybei tą darbininką turiu, kitaip tariant, pirkti už 1500 ar 1700 litų, priklausomai nuo ūkio šakos. Tai jeigu dabar pakelsime atlyginimus 509 litais ar panašiai, nieko neišeis.

Dabar kitaip pradėta kalbėti. Per dvejus metus atseit, iki 2015 metų galo, darbo užmokestis automatiškai pakils ir be jokios politikos. Man atrodo, pakils ne 500 litų, o daugiau per tuos dvejus metus, nes vidutinis atlyginimas vis tiek didės. Žmonės galų gale supras, kad turi tuos pinigus uždirbti, o ne ateiti ir prabūti, prasėdėti.

G.JAKAVONIS: Kokia ta alga yra Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje? Esame Europos Sąjungos nariai, sienos atviros. Mūsų žmonės, matydami, kad jie neuždirba, išvažiuoja.

V.GAPŠYS:
Tiek Latvijoje, tiek Estijoje minimali alga yra didesnė. Negaliu pasakyti, kad įspūdingai didesnė. Estijoje, rodos, 1200 litų, Latvijoje šiek tiek mažiau. Bet neužmirškime ir euro įvedimo. Kad ir ką mes kalbėtume, tam tikras kainų pakilimas, nebūtinai kitą dieną, nebūtinai po dviejų dienų, bet jis įvyks. Natūraliai neišvengsime tam tikro kainų padidėjimo. Kaip rodo praktika, įsivesdamos eurą visos Europos Sąjungos šalys galvoja apie atlyginimų pakėlimą, kuris šiek tiek kompensuotų tą kainų didėjimą. Galime apsimetinėti, kad sukontroliuosime kainas. Tačiau vieną ar dvi savaites sukontroliuosime, o trečią savaitę jau prarasime budrumą. Tai įvyks. Tai psichologiškai natūralus reiškinys. Jo tiesiog neįmanoma sustabdyti. Todėl turime galvoti ir apie veiksmus, kaip tai kompensuoti žmonėms.

Aš nekabu apie tai, kad mes turėtume tokią pačią algą kaip Vokietijoje. Tai puikiai suprantama. Aš kalbu apie kitus dalykus. Natūralu, kad mūsų gyventojai dabar emigruoja. Jų darbo vietos lieka tuščios. Jau dabar mūsų darbdaviams kartais reikia darbuotojų iš užsienio.

Aš juos net pateisinu, kad jie atsiveža darbuotojų iš užsienio, nes reikia dirbti, kurti produkciją. Tačiau sakau, kad mes Europos Sąjungoje turime galvoti apie tokias programas, kad jeigu iš vienos šalies įvyko protų nutekėjimas, tai reikėtų bent iš dalies kompensuoti žalą tai valstybei, kuri tuos kitur išvykusius žmones išmokė. Reikėtų įlieti lėšų į tos nukentėjusios šalies socialinę sistemą.

Dabar britai skundžiasi per dideliu emigrantų skaičiumi, kad šie dempinguoja jų darbo užmokestį. O mes skundžiamės, kad pas mus darbo užmokestis per mažas. Tai gal šiek tiek pristabdykime tą tautų kraustymąsi. Kartu su Europos Sąjunga pagalvokime, ką galėtume padaryti, kad ir kitoms šalims nesukeltume socialinių problemų, ir pas mus išspręstume tam tikrus klausimus. Reikia galvoti globaliau: ne tik apie tai, kiek tu kišenėje turėsi pinigų, bet ir kas bus po tavęs, kiek pinigų turės tavo vaikai.

Todėl nesakau, kad kalbėdami apie algos didinimą turime nekreipti dėmesio į verslą. Mes turime ieškoti sutarimo. Puikiai žinote, kad jau dabar didžioji pramonės atstovų dalis sutinka, jog minimalaus atlyginimo didinimas nesukels jokių problemų, nes ten atlyginimas jau yra didesnis.

Dar vienas įdomus dalykas. Prieš kelias dienas teko skaityti straipsnį viename įdarbinimo paslaugų portale. Ten buvo pasakyta, kad prekybos centrų darbuotojai turėtų uždirbti maždaug 1900 litų. Tai būtų adekvatus atlyginimas tam darbui, kurį jie atlieka. Jei atlyginimas būtų toks, sumažėtų darbuotojų kaita, ši darbo rinka taptų konkurencinė.

Sutikite, kad prekybos centrai dirba pelningai, bet jie tiesiog naudojasi proga ir žmonių, kurie negali pareikalauti didesnio atlyginimo, silpnumu. Ten dirbantys žmonės nedrįsta reikalauti didesnio užmokesčio, nes eina į šį darbą iš paskutinės vilties bent šiek tiek užsidirbti. Ir aš lenkiuosi prieš šiuos žmones, nes jie neina prie socialinių pašalpų langelio, ką dažnas galėtų padaryti. Jie dar eina dirbti, jie sumoka mokesčius.

O mūsų prekybininkai irgi atlieka visuomenei naudingą funkciją. Parduoti irgi yra gerai. Bet kad jie skurstų, tikrai nepanašu.

G.RAINYS:
Visada sakiau ir sakysiu, nepavydėkime daug uždirbantiems. Nepavydėkime pelningoms įmonėms.

G.JAKAVONIS: Kiek verslininkui kainuoja algos didinimas?

G.RAINYS: Apie 50 proc. papildomai nuo didinamos sumos.

A.SINEVIČIUS:
Apie 67 proc. lengvojoje pramonėje, pvz., trikotažo.

G.RAINYS:
Kadangi mokesčių bazė truputėlį skiriasi nuo neapmokestinamojo minimumo, tai labai abstrakčiai kalbant dar apie 50 proc. reikia pridėti. T.y. jeigu norime padidinti 100 litų grynaisiais, tai mažiausiai sąnaudos bus 150, nes 50 litų sudarys mokesčiai. „Sodra“, sveikatos ir gyventojų pajamų mokestis. Be abejo reikėtų, duok Dieve, kad politikai sugebėtų atkurti tą padėtį, kurią mes turėjome 2008 metais, kai nedarbo lygis buvo 7 proc. Tai būtų 5 proc. mažesnis nedarbas. Mes iš karto išsprendžiame „Sodros“ biudžeto deficito klausimą, na, o infliacija nepralenktų minimalios algos didėjimo. Laimė, ji nėra labai didelė pastaraisiais metais. Bet tam tikra infliacija yra. Dėl to, matyt, reikėtų pritarti politikams, kad nereikėtų tos minimalios algos laikyti įšaldytos trejus ar ketverius metus. Gal truputėlį dažniau kelti, bet po mažiau. Antra vertus, kad ir kaip būtų, bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui didėja. Tai yra prasmė kelti minimalią algą.

Bet mano pagrindinė mintis, vėl grįžtant prie Lietuvos regionų, - tikrai stiprios, našios, kuriančios didelę pridėtinę vertę ir Lietuvos regionuose įmonės, apie didžiuosius miestus nekalbu. Ir „Intersurgical“ galime paminėti Pabradėje, kuri tikrai nėra puikus ekonomiškai išvystytas Lietuvos rajonas, ir „Girių bizonas“, ir ta pati „Lifosa“ Kėdainiuose. Arba „Visagino baldai“ Visagine. Tai priesakas politikams - pats geriausias būdas spręsti visas problemas, taip pat ir minimalios algos, - kad per kadenciją kiekvieno iš jūsų rajone dar atsirastų viena dvi įmonės.

Turtingas darbininkas ir į kavinę nueis, ir už komunalines paslaugas susimokės, ir t.t. Pats nuosekliausias ir stipriausias būdas - stiprinti pramoninę valstybės bazę, ypač regionuose. Suprantama, tai užima labai daug laiko. O politinis ciklas yra trumpas, ketveri metai. Parodyti rinkėjams efektą reikia per dar trumpesnį. Per metus, per dvejus. Todėl imamasi visiems žinomų priemonių parodyti tą norą skatinti ekonomiką. Aš asmeniškai giriu ir girsiu tuos politikus, kurie žiūri ne tik kelerius metus į priekį, bet fundamentaliai. Ir jeigu atsiskaitydami rinkėjams pasakytų, kad jų rajone per kadenciją jau atsirado viena ar dvi efektyvios įmonės, dar papildomai viena ar dvi ruošiasi pradėti investicinius projektus, tai būtų pats didžiausias politikų darbas, ką jie galėtų padaryti Lietuvos žmonių gerovei.

A.SINEVIČIUS:
Tik taupydamas nieko sau nesukaupsi. Jeigu negaminsime, tik taupysime. Reikia daugiau uždirbti. Jeigu mes taupysime ir stengsimės daugiau uždirbti, štai bus atsakymas. Jeigu mes nekursime darbo vietų, kiekvienas miestelis, kaip sakiau, neatras, kiek dar nedrebančiomis rankomis yra žmonių, tada mes neatsigausime. Kitaip nieko mes negalime. Kuo toliau, vis slysime ir slysime į gilumą.

Dabar dėl kainų kėlimo. Man teko ne vieną reformą daryti. Kartą dar juokiausi - kur aš reformą dariau, ten viskas gerai, ministerijų nelieka. Reformų reikia. Teko man ir kainas kelti. Niekada nebuvo, kad prekybininkas kainas keldamas neuždirbtų. Arba nuleisdamas kainas, jis vis tiek uždirbs. Sakėte, kad infliacija baisu. Infliacija yra normalu. Žymiai baisiau, kai yra recesija. Paskui jau netoli ir defoltas.

Teisingai sakė amžiną atilsį mano bičiulis Romualdas Sikorskis: „Albertėli, mes veršių tauta“. Va, ir tas atsakymas - veršių tauta, ką nori mums kabink ant ausų, mes vis tiek viskuo tikime. Pasakė, kad toks dalykas gerai, ir mes tikime. O jei kas truputėlį, Europos Sąjunga neleido.

V.GAPŠYS:
Sutinku su visais argumentais dėl pramonės. Per rinkimų kampaniją darėme tokią prezentaciją: išrikiuodavome žmones, kurie pasakydavo, kad vienas yra valdininkas, kitas mokytojas ir pan. Ir mes akivaizdžiai parodydavome, kiek iš šių žmonių uždirba pinigus. Išeidavo, kad tik kas dešimtas. O visi kiti sektoriai, kad ir kiek jie geri ir reikšmingi būtų, švietimo, sveikatos, be kurių neapsieisi, jie didžiąja dalimi yra pinigus vartojantys. Jie nesukuria to, ką gali eksportuoti.  Nesakau, kad jų nereikia. Bet mes turime suprasti ir gerbti tuos, kurie uždirba pinigus.

Dėl minimalios algos. Kalbantis su verslininkais diskusijos metu visada pasakau, mes galime turėti du variantus. Kad žmogus gautų daugiau pinigų, nebūtina pakelti minimalią algą. Mes galime padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Bet čia susiduriame su tam tikru socialdemokratų politiniu mąstymu Vyriausybėje. Mes, Darbo partija, sakome, kad mums minimalios algos pakėlimas arba neapmokestinamojo minimumo padidinimas reiškia ne tik žmogui pinigus kišenėje, bet ir tam tikrą ekonominę logiką: tada atsiras didesnis vartojimas, atsiras daugiau mokesčių ir mes galėsime gauti į valstybės biudžetą, beje, irgi pliusą po tam tikro laiko. Nebūtinai po mėnesio ar pusės metų, gal po metų, pusantrų. O socialdemokratų logika yra pirma mokesčiai, o po to visa kita. Nesakau, kad viena yra gerai, o kita blogai. Tuos variantus reikia visada balansuoti, ieškoti bendro sprendimo. Bet šioje vietoje susiduriame su vidine konkurencija koalicijoje. Su konservatoriais mums reikėjo ilgai ginčytis, kas yra svarbiau, pramonė ar paslaugos. Nesakau, kad „Barclays“ banko filialas yra blogis Lietuvoje. Vienoje laidoje net esu pajuokavęs, man mielesnis yra dešrų fabrikas nei „Barclays“ banko filialas.

A.SINEVIČIUS: Teisingai šimtu procentų.

V.GAPŠYS:
Sakiau, tas dešrų fabrikas dar ir žemės ūkio darbuotojui duos naudą. Nes jis priduos produkciją. Man jis yra mielesnis. Čia buvo juokas. Kitas dalykas dėl produktyvumo. Gyvas pavyzdys iš provincijos - britų investicija Lietuvoje, kuria aš labai džiaugiuosi. Susitinku su vienu iš savininkų, o jis sako: kaip gerai, aš turiu Plungėje fabriką, pas mane dirba tiek žmonių. Didžiojoje Britanijoje irgi turiu fabriką, ten darbuotojų trečdaliu mažiau. Klausiu, kaip čia išeina, mažiau gaminate? Ne ne, viskas ten gerai. Sako, čia, Lietuvoje, jūs rankomis tai supjaustote, o ten turiu tokius įrenginius. Bet kadangi pas jus darbo jėgos kaina tik tokia, man neapsimoka įrenginius pirkti. Jam neapsimoka. Aišku, tai iš dalies sprendžia užimtumo problemą. Jeigu jis įsigytų įrenginių, tai atleistų dalį žmonių. Bet mes niekada neskatinsime produktyvumo didėjimo, ypač kai kuriose žemės ūkio srityse ir pan., tol, kol pas mus darbo jėga bus tokia pigi. Ir mes negalėsime tų žmonių nukreipti geresniam darbui. Jeigu rankomis pamelžti yra pigiau nei įrenginiais, tai tikrai melš rankomis. Tokia verslo logika.

G.JAKAVONIS: Ar euras iš tikrųjų yra prioritetas? Ar nėra savitikslis tikslas - įvedimas? Aš matau euro zonos bėdas, matau tas pačias graikijas. Jau čia tarsi sportas. Štai, estai įsivedė, latviai įsivedė, Dieve mano, mes neįsivedėme.

V.GAPŠYS: Tiesiai šviesiai manęs kartais jau ir nebepaklausia per visas diskusijas, ar esi euro šalininkas, ar euro priešininkas. Tai aš asmeniškai esu didelis euro šalininkas. Ir galiu pasakyti kodėl, žiūrint iš mano asmeninės pozicijos. Nes aš esu gana jaunas, aktyvus, nemažai važinėjantis. Man euras bus tikrai naudingas, aš sumažinsiu savo išlaidas, gal kada ateisiu į verslą, pasinaudosiu tuo. Tai aš pasinaudosiu. 90 proc. Lietuvos žmonių tuo nepasinaudos taip efektyviai, kaip padarysiu aš. Galima sakyti, jie yra neutralūs euro įvedimui. Ar jiems euras, ar jiems litas, jiems svarbu, kad kainos nekiltų. Aš galiu tam tikrą kainų pakilimą kompensuoti kita nauda, kurią aš gausiu asmeniškai iš euro.

Euras yra tiktai priemonė. Tai negali būti savitikslis dalykas. Mes turime apskaičiuoti rizikas, turime apskaičiuoti kainą. Kiek kainuos stabilizavimo fondas, kiek kainuos kainų pakilimas ir kiek kainuos nauda mūsų verslui. Jeigu verslas iš to gaus tokią didelę naudą, kad jis kompensuos visa tai, tai aš pritarsiu nedelsiant. Jeigu mes būsime apskaičiavę mažesnį efektą, tada aš sakysiu, žiūrim, kaip padaryti geriau. Pvz., lenkai kažkodėl neskuba.

A.SINEVIČIUS:
Švedai, anglai, danai.

V.GAPŠYS:
Čia dar yra ir kitų niuansų. Lenkai dabar neatitinka kai kurių Mastrichto kriterijų. Bet jie nesistengia jų atitikti. Per krizę lenkai buvo vieni efektyviausiai išėjusių. Ir jie niekada to neakcentavo. Ir dabar, kai pasikalbi, neformaliai sako: taip taip, euras, pagal sutartį mes esame įsipareigoję, bet neskubame. Aišku, Lenkija - didesnė šalis, pas juos laisvas zloto kursas, jie gali pasinaudoti tam tikrais mechanizmais. Tad aš sakau, visada paskaičiuokime. Ir kodėl aš pykstu labiausiai - lapkričio mėnesį kviečiau premjerą, finansų ministrą: ateikite į Seimą, paaiškinkite frakcijai, paaiškinkite naudą, duokite euro įvedimo planą. Kuris iš jūsų rankose laikėte tą planą? Nežinau, pramonininkai gal ten dalyvauja to plano įgyvendinime?

A.SINEVIČIUS:
Nežino jie.

V.GAPŠYS:
Nemačiau to plano, tik girdėjau, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bus atsakinga, kad nekiltų kainos.

G.JAKAVONIS: Kodėl ne gaisrininkai?

V.GAPŠYS:
Ką ji gali padaryti! Gali pasakyti, pienas riebus ar neriebus. Bet kaip ji susijusi su kainomis? Todėl ir noriu pamatyti tą euro įvedimo planą, kad pamatyčiau, ar iš tikrųjų ten taip yra, ar tik man taip pasakoja. Bet kažkodėl man jo nerodo. Tada jau pradedi galvoti ir apie sąmokslo teoriją.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • APSISPRENDĖ: prezidento posto 2019 m. sieksiantis diplomatas Vygaudas Ušackas skelbia dalyvausiantis TS-LKD organizuojamuose pirminiuose rinkimuose; šį sprendimą politikas pranešė iš karto po to, kai apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose patvirtino Seimo narė Ingrida Šimonytė, o ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad prezidento rinkimuose dalyvaus kaip nepriklausomas kandidatas.
  • REAKCIJA: Mianmaro ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Minas Aungas Hlaingas pareiškė, kad Jungtinės Tautos neturi teisės kištis į šalies vidaus reikalus; taip jis reagavo į JT kaltinimus, kad Rachinų valstijoje vykdomas musulmonų rohinjų genocidas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar savo akimis matėte popiežių Pranciškų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6   +9 C

   +3   +4 C

 

   0  +2 C

  +11  +12 C

   +8  +9 C

 

   +7  +9 C

  1-6 m/s

 4-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

USD - 1.1759 PLN - 4.2946
RUB - 78.5108 CHF - 1.1228
GBP - 0.8940 NOK - 9.5793
reklama
Sveikata Grožis