respublika.lt

2017 spalio 24, antradienis

Kodėl valstybė 9 kailius lupa?nuotraukos (10)

2017 rugsėjo mėn. 30 d. 13:08:12
Respublika.lt

Prezidentė ką tik pasirašė įstatymą dėl 9 proc. PVM lengvatinio tarifo centriniam šildymui iki Naujųjų metų. O vėliau Vyriausybė žada, kad lengvatinis mokestis bus jau didesnis - 15 proc. Apie PVM mažinimą maisto produktams ar kitiems būtiniausiems produktams (bei paslaugoms) Lietuvoje apskritai nekalbama. Kaimynai gyvena kitaip. Lenkijoje - seniai 4 proc. PVM maistui. Mūsų politikai gali sakyti, kad ten didesnė rinka, bet... Bet ir Latvija mažina PVM daržovėms bei vaisiams iki 5 proc. Ten rinka - dar mažesnė. Kodėl mes negalime? Apie tai „Vakaro žinių“ ringe diskutavo socialinių mokslų daktarė Jolanta SOLNYŠKINIENĖ ir buvęs Seimo narys, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Povilas GYLYS. Ringe teisėjavo žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.


G.JAKAVONIS: Ką valstybei reiškia PVM? Jei pas mus daugiau prekių ir paslaugų būtų taikomas lengvatinis tarifas, gal biudžete atsivertų skylė? O gal Europos Sąjunga neleidžia turėti mokestinių nuolaidų?

J.SOLNYŠKINIENĖ:
Reikėtų sakyti, kad apskritai PVM yra tiesiog mokestis ir jo mokestinė dalis yra palyginti labai ženkli. Jeigu žiūrėsime į mokesčių struktūrą, tai 2017 metais Lietuvoje planuojama surinkti 42,1 proc. visų konsoliduoto biudžeto pajamų sumos. Tai yra labai didelė suma.

Kiek mokame mokesčių, sprendžia šalies Vyriausybė, ne Europos Sąjunga. Vienos šalys taiko didesnes nuolaidas, lengvatinį tarifą plačiau, kitos - mažiau. Apskritai iš 135 pasaulio valstybių ES yra ta grupė šalių, kur PVM yra gana ženklus ir yra apie 20 proc. Pvz., Jungtinės Amerikos Valstijos ir Australija apskritai tokio mokesčio neturi.

Jeigu pažiūrėtume, kas ir kaip tas lengvatas naudoja, pamatytume labai įdomų dalyką. Pvz., Didžioji Britanija nulinį tarifą taiko nemažai prekių ir paslaugų. Pirmiausia - maisto produktams: duonai, bandelėms, grūdams, mėsai, žuviai, pienui, vaisiams, daržovėms, kavai, kakavai, druskai, sumuštiniams ir t.t.

Automobilinėms vaikų kėdutėms, ir t.t. Visiškai atleisti nuo PVM mokesčio medicininė priežiūra, gydymas, slauga, draudimas, laidojimo paslaugos, švietimas, profesinis mokymas, tyrimai, sporto renginiai, fizinė kultūra, kultūriniai renginiai ir pan. Tai yra iš tikrųjų nemažai.

Tarkime, maisto produktams lengvatas taiko ir tokios šalys kaip Airija, Malta - ten maisto produktams taikomas nulinis PVM tarifas. Nuo 3 iki 7 proc. PVM tarifas taikomas Liuksemburge, Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Kipre, Olandijoje. Nuo 9 iki 14 proc. PVM tarifas maisto produktams taikomas Rumunijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Graikijoje, Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje. Vadinasi, Lietuva šiuo požiūriu yra labai nelanksti šalis.

Dabar diskutuojama apie pigesnį šildymą. Dabar tarsi sumažino, paskui kalbama, kad PVM tarifą padidins. Iš tikrųjų tai nėra išimtis. Tokia praktika yra, tarkime, Prancūzijoje - ten taikomas 5,5 proc. tarifas, Liuksemburge - 14, Vokietijoje - 19, Airijoje - 13,5, Latvijoje - 14, Vengrijoje - 5.

G.JAKAVONIS: Jeigu iš PVM į Lietuvos biudžetą surenkama 42 proc. pajamų, galime daryti išvadą, kad kuo brangesnės prekės, kuo didesnė kaina, tuo valdžiai geriau.

P.GYLYS: Pirmiausia PVM yra procentinė kainos dalis, daugeliui prekių ir paslaugų dabar taikomas 21 proc. PVM. Kai jis kyla, į biudžetą ateina daugiau lėšų. Valdžiai tai yra tokia nematoma geroji pusė, kaip žinome, biudžetas yra viršijamas. Šiuo metu pajamos yra didesnės, nei buvo planuota, galima sakyti, dėl dviejų priežasčių - dėl PVM ir kai kuriuose sektoriuose šiek tiek kylančio darbo užmokesčio ir savo ruožtu gaunamo didesnio gyventojų pajamų mokesčio.

Iš tikrųjų šioje srityje vyksta kova tarp dviejų pasaulėžiūrų. Liberalai mano, kad PVM viskam turi būti vienodas, nes jie be galo tiki rinka, nematoma ranka, kad tik ne žmonės reguliuotų. O jeigu nematoma ranka nereguliuoja, tai bent jau taisyklės turi būti fiksuotos - visiems vienodai, t.y. 21 proc. Atkreipkite dėmesį - liberaliai mąstantys žmonės nemėgsta išimčių. Bet yra ir kita visuomenės ir politikų dalis, kurie supranta, kad kai kurioms svarbioms prekėms, kai kuriems sektoriams labai svarbu geresnės mokestinės sąlygos. Gal į biudžetą ateis mažiau lėšų, bet, sakysime, vaikiški drabužiai, avalynė, pagrindiniai maisto produktai, laikraščiai, knygos, teatrai ir t.t. yra pamaloninami, jiems sudaromos geresnės sąlygos. Kaip buvo paminėta, PVM gali būti ir nulinis. Valstybė sutinka neimti jokio mokesčio, nors biudžetui ir reikia pinigų, bet tegul jie kaip nors išgyvena. Tai bus parama per lengvatinių mokesčių sistemą.

Iš tikrųjų PVM, kaip ir akcizas, išskyrus akcizą prabangos prekėms, PVM prabangos prekėms, yra regresiniai mokesčiai. Vadinasi, jie gula ant neturtingų žmonių pečių. Taigi kai mes imame taikyti lengvatas, sakykime, toms prekėms, kurios ypač svarbios neturtingam žmogui, savotiškai sprendžiame nelygybės problemą, neturtingų žmonių išgyvenimo problemą. Pasaulinė praktika rodo, kad reikia taikyti tas išimtis ir čia nėra nieko blogo.

Mes daugiau kaip per ketvirtį amžiaus taip ir nesupratome, kad progresiniai mokesčiai irgi švelnina padėtį. Progresiniai mokesčiai - tai didesnis procentinis mokėjimas nuo pajamų į biudžetą tiems, kurie gauna didesnes pajamas. Bet galime pasakyti ir kitaip - tai mažesni mokesčiai į biudžetą tiems, kurie neturtingi. Taigi mes pirmąją dalį akcentuojame, o apie antrąją, - manau, propagandiniais tikslais, - užmirštame. Būtų galima padaryti tokią progresinių mokesčių hierarchiją - nulinis, 10, 20, paskui 35, 40 proc. Britai dabar diskutuoja, įvesti 45 ar 50 proc. gyventojų pajamų mokestį. O ar žinote, kad maždaug prieš 40 metų aukščiausia progresinių mokesčių riba buvo 70 proc. Ir kažkokiu būdu nebankrutavo!

G.JAKAVONIS: Neišėjo į gatves.

P.GYLYS:
Užduodu klausimą: sakykime, mes gauname po milijoną eurų pajamų. Dabar taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis. Pridėkime sveikatos. Bet, sakykime, 15 proc. Iš 850 tūkst. išgyventi galima?

G.JAKAVONIS: Manau, kad taip.

P.GYLYS: Galima. O jeigu pakelsime iki 40 proc.? Ir mes, milijonieriai, mokame 40 proc. - 400 tūkst. tenka valstybei, 600 tūkst. lieka mums. Dar išgyventume iš 600 tūkst.?

G.JAKAVONIS: Priklauso nuo poreikių, bet manau, kad išgyventume. Bent iš bado tikrai nemirtume.

P.GYLYS: Mes kalbame apie teisingumą ir gąsdiname, kad progresiniai mokesčiai nužudys iniciatyvą ir t.t., bet visur veikia vertikalaus teisingumo principas. Nežlugo skandinavų šalys. Beje, tai yra modelis, į kurį mums reikia lygiuotis ir daug ką nusirašinėti vos ne paraidžiui. Skandinavai sugeba suderinti ir verslo interesą, ir darbuotojų interesą, ir viešąjį interesą. Jie nežlugdo kapitalisto ir žiūri, kad verslas jaustųsi gerai. Bet jie leidžia išgyventi ir darbuotojui, neužmiršta, kad ir mokyklos turi būti nemokamos, ir ligoninės.

Dabar skaitau, kad mokyklose renkamos lėšos iš vaikų tėvų. Mano lygio žmonėms gal tai ir nėra nepakeliama našta, bet kaip susimokėti tiems, kurie gauna minimalų darbo užmokestį? Tai yra neteisinga ir verčia galvoti apie viešuosius finansus kaip visumą. Taip, reikia ir apie PVM pagalvoti. Išimtis taikyti reikia, tik reikia gerai pagalvoti - kur.

J.SOLNYŠKINIENĖ: Manau, kad būtinų būtiniausiai reikia lengvatinių PVM tarifų maistui, drabužiams, būsto išlaidoms ir kitoms prekėms. Būtina tą sąrašą peržiūrėti ir tam tikrą periodą padaryti jį stabilų. Kodėl? Todėl, kad yra įvairūs tyrimai. Pagal EK vertinimą išlaidos pagrindinėms prekėms Lietuvoje, įskaitant maistą, drabužius, būstą, viešąjį transportą, sudaro 45,5 proc. visų pajamų. O jeigu dar pridėtume nuosavo automobilio išlaikymą ir išlaidas kurui, išeitų 55,7 proc. Dar vienas šokiruojantis skaičius - lėšos laisvalaikiui nesiekia nė procento. Išeitų, kad žmonės dirba už maistą ir susimoka komunalinius mokesčius.

G.JAKAVONIS: Turime puikių ekonominių procesų matematinio modeliavimo specialistų. Yra jaunų žmonių, kurie baigė mokslus užsienyje. Ar kas nors iš Vyriausybės žmonių kreipiasi į juos patarimo?

P.GYLYS:
Pirmas žingsnis yra ne matematinis, o apskritai suvokimo, kas yra ekonomika, kas yra turtas. Pvz., žmogus yra turtas ar ne? Mano akimis, yra turtas. Žmogus tik 1 proc. savo pajamų skiria laisvalaikiui, o kam skirtas laisvalaikis? Žmogaus gebėjimų reprodukcijai, jo vaikų auklėjimui. Nuvesti į zoologijos sodą, į teatrą ir t.t. Tam nėra lėšų. Ką tai reiškia? Kad teatrai, zoologijos sodai negauna pinigų, ypač teatrai. Mes nemokame pažiūrėti į visumą. Ir nežinome pagrindinių sąvokų, nors praėjo daugiau kaip 25 metai nuo Atgimimo, Ir mes iki šiol nežinome, kodėl mokame mokesčius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (10)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NEAPSIKENTĖ:: Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į atsakingus politikus ir pareigūnus, atkreipdama dėmesį, kad dažnai mažinimo linkme pakeičiamas maisto produktų svoris ar tūris pakuotėje, bet atitinkamai nesumažinama jo kaina, todėl klausia, ar tai nėra vartotojų apgaudinėjimas.
  • PRALAIMĖJO: Baltarusijos ledo ritulio antrojo diviziono čempionato rungtynėse pirmadienį Elektrėnų „Energijos“ komanda išvykoje 2:9 pralaimėjo Baltarusijos 18-mečių rinktinei.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar šiais laikais lengva įsigyti būstą?

balsuoti rezultatai

Kaip turėtų būti elgiamasi su pertvarkomuose parkuose esančiais medžiais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2    0 C

   0   +2 C

 

   -1   0 C

   +5   +6 C

  +2  +4 C

 

   +2  +3 C

    2-3 m/s

     3-5 m/s

 

      4-5 m/s

 

USD - 1.1740 PLN - 4.2266
RUB - 67.4375 CHF - 1.1581
GBP - 0.8909 NOK - 9.3883
reklama
Labas vasara