Kodėl valdininkai iki šiol už nieką neatsako?nuotraukos (20)

2017 rugpjūčio mėn. 10 d. 08:00:45 Perskaitė 2655

Frazė „padaryta žala valstybei“ tapo tokia dažna, kad jau nieko nestebina. Kaskart nuskambėjus nelegalių statybų istorijoms, neteisėtų atleidimų iš darbo atvejams nukentėjusiems asmenims priteisiamos milžiniškos sumos. Tyčiniai sprendimai priimami pavienių asmenų - valdininkų, o dėl jų padarytą žalą kompensuojame visi. Siūloma, kad visus priteistus milijonus sumokėtų kaltininkas.

 

Ar siūloma taikyti visiška materialinė atsakomybė viešajame sektoriuje dirbantiems asmenims, kurie tyčiniais veiksmais padarė turtinę žalą valstybei, sunaikins valdininkijos savivalę? Iki šiol pagal įstatymą buvo leidžiama išieškoti tik iki 9 mėnesių atlyginimų žalos dalį.

Ministrų kabinetas nusprendė atsisakyti tokio žalos išieškojimo apribojimo. Sutarta, kad valstybė, atlyginusi dėl tyčinių ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros, teismo pareigūno, teisėjo, kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų veiksmų atsiradusią žalą, įgis teisę teismo tvarka visą ją išieškoti iš šių asmenų.

Žalos išieškojimo apribojimas galios tik tuo atveju, jei valstybės institucijų darbuotojai žalą padarys netyčiniais veiksmais.

Viena vertus, kovos už visuomenės interesų apsaugojimą šūkiai maloniai nuteikia mokesčių mokėtojų ausis. Kita vertus - kodėl valdininkai tokios finansinės bausmės visiškai nebijo ir būtina griežtinti atsakomybę? Teisingą atsakymą galėtume sužinoti iš statistikos, kiek valdininkijos atsidūrė tarp tų, kurie neteko 3 ketvirtadalių metų atlyginimo. Tačiau nubaustųjų sąrašo nėra.


Povilas URBŠYS, Seimo narys, buvęs STT Panevėžio skyriaus vadovas:

Dabar kamuolys yra Seimo pusėje, nes jis turi priimti įstatymą. Seimui tai gera proga pademonstruoti, ar jis į valstybės tarnybą žiūri kaip į savo politinį įrankį, kur priiminėjami sprendimai vadovaujantis dvejopais standartais, išvengiant atsakomybės, ar mano, kad valstybės tarnyboje, nepaisant pareigų ir rango, visi vienodai atsakingi už savo padarytus veiksmus.

Yra nemažai pavyzdžių, kai besikeičiant politiniams vėjams buvo atleidžiami žmonės ir būdavo pripažįstama, kad tai buvo neteisėti veiksmai ir tekdavo kompensuoti padarytą žalą iš valstybės biudžeto. Tai reiškia, kad politinių sprendimų pasekmes apmokėdavo ne kas kitas, kaip mokesčių mokėtojai, o atsakingi asmenys iš vandens išlipdavo sausi. Tad sveikinu Vyriausybės poziciją panaikinti šią ydingą praktiką.

Paminėsiu buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio atvejį, kai buvo akivaizdu, kad jis priima sprendimus veikiamas prezidentės. Buvo neteisėtai atleisti FNTT vadovai, tad šiame neteisėtame veiksme taip pat dalyvavo prezidentė, bet ji buvo pasakiusi, kad teismų sprendimai jai yra niekiniai, o svarbiausia - melo detektoriaus parodymai. Vėliau paaiškėjo, kad teismas tokiais parodymais negali remtis, nes jie kelia daug abejonių. Kiek atsimenu, teismai labai ilgai nagrinėja tokias bylas dėl išieškojimo. Taip, sumos yra priteisiamos, kaip ir dėl Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo, kompensacijos išmokėtos.

Gal dabar tokiu atveju, kai bus sukinėjamos rankos priimti ne teisinius, o politinius sprendimus, tarnautojas susimąstys apie pasekmes, kai nebebus asmeninės atsakomybės ribų. Žinoma, ribų panaikinimas neišsprendžia problemos, bet einame teisinga linkme.

Žinoma, jeigu į postus bus skiriami tie, kurie bijos prisiimti atsakomybę ir vadovautis įstatymu, tuomet ir pasekmės bus atitinkamos. Bet gal ribų panaikinimas paskatins praktiką, kad valstybės tarnyboje eiti atsakingas pareigas būtų parenkami žmonės ne pagal lojalumą atskiriems asmenims ar vadovams, bet pagal lojalumą valstybei ir jos žmonėms. Juk jokioje priesaikoje nėra prisiekiama pareigoms, prisiekiama tarnauti Lietuvos valstybei ir jos žmonėms. Ar Seimas išdrįs žengti šį žingsnį, pamatysime naujame politiniame sezone.


Saulius SKVERNELIS, premjeras:

„Yra ne vienas atvejis, kai dėl neteisėtų valstybės institucijose dirbančių asmenų veiksmų, pavyzdžiui, statybos leidimo išdavimo, valstybei teko skirti didžiulius pinigus žalai atlyginti. Už tai jie nesulaukdavo pakankamos atsakomybės. Tai reiškia, kad tenkinti tam tikrų asmenų, grupių interesus jiems tiesiog būdavo palanku. Šiuo sprendimu sudarysime teisines galimybes valdžios institucijų padarytą žalą privalomai išieškoti iš nusižengusių darbuotojų“, - įsitikinęs premjeras Saulius Skvernelis.

 

 

Gražina DRĖMAITĖ, paveldosaugininkė, ilgametė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė:

„Tokia situacija labai padėtų, - įsitikinusi G.Drėmaitė. - atsiminkime, kaip visi išsisukinėjo dėl restorano Neringoje nugriovimo. Tai nuolat pasitaikanti praktika. Todėl esu už tai, kad tvarka griežtėtų ir tai padaryti reikėjo jau senai: jei pasirašei, esi atsakingas. Jei išdavei leidimą netinkamai, privalai atsakyti ir neturi būti jokių išsisukinėjimų. Bet vienas įstatymas nieko nepakeis. Aš esu už tai, kad būtų iš esmės pertvarkyta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija. Juk jie turi visuomet sekti situaciją. Iš tikrųjų dabar patvirtinamas vienoks projektas, o paskui statoma, kaip nori. Ir kai pastatoma, nebelieka kaltų. O turėtų būti tai prižiūrima nuolat, ne tik tuomet, kai visuomenė susirūpina. Juk kiek kartų dirbant komisijoje pasakydavome patys, kur yra blogai. Ir vėl išsisukinėjimai.“

Dabar galiojančio įstatymo sugriežtinimas nieko nepakeis, jei nesikeis atsakingų asmenų požiūris ir įstatymo vykdymo priežiūra. Nesvarbu, ar tai bus 9, ar 8 atlyginimai, svarbu, kad priimantis sprendimą žmogus žinotų, kad atsakomybės neįmanoma išvengti. Juk turi būti atsakomybė. Paskui verslininkai reikalauja susitarimų geruoju. Bet kokie gali būti susitarimai, jeigu pažeidei įstatymą... Jeigu dirbi valstybinėje įstaigoje, gauni atlyginimą, turėk sąžinės atlikti savo darbą be priekaištų.

Visai neseniai Statybų inspekcija pranešė stabdanti Vilniaus senamiestyje vykdomo projekto „Misionierių sodai“ statybas. Nors leidimas buvo gautas, dabar teigiama, kad statytoją ruošiamasi patraukti atsakomybėn. Jei norime pokyčių, įstatymas turėtų būti parengtas labai kruopščiai, kad neliktų jokių landų. Nes dabar visuomet galima surasti, kaip išsisukti. O turėtų būti labai aiškūs vienodi kriterijai. Aš ilgą laiką turėjau darbuotoją, kuris visuomet sakydavo: „O kur parašyta, kad negalima?“ Kai taip yra, atsiranda labai daug vietos interpretacijoms nuspręsti, kaip nori. Taip ir šiuo atveju - neaišku, kieno atsakomybė.


Interviu su Rimu ANDRIKIU, Seimo nariu, teisininku:

- Vyriausybė pritarė siūlymui įteisinti visišką materialinę atsakomybę viešajame sektoriuje dirbantiems asmenims, kurie tyčiniais veiksmais padarė žalą valstybei. Ar tai nėra perteklinis reikalavimas, panašiai kaip vaikų nemušimo, negėrimo įstatymai, nes jau ir dabar galima išieškoti iki 9 algų dydžio sumą, bet apie tokius atvejus beveik negirdėti? Ar tai nėra premjero politinė reklama, esą labai rūpinamasi valstybės kišene?

- Aš nevedu statistikos, kiek tokių ieškinių būta, ir nežinau, ar iš viso tokia statistika yra. Tačiau atskirų atvejų yra. Štai buvusiam vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui priteista atlyginti maksimalią įstatyme numatytą žalą už neteisėtą darbuotojo atleidimą. Byla dar Aukščiausiajame Teisme, tačiau sprendimas yra įsiteisėjęs. Ta praktika yra, tik ji nėra tiesiogiai įteisinta ne tik įstatymais, bet ir žmonių sąmonėje.

Tačiau prieš kalbant apie pilną materialinę atsakomybę, reikia pasakyti, kad tai būtų sunkiai įgyvendinama. Juk labai sunku surasti tą vienintelį žmogų, kuris tą atsakomybę turėtų sau ant pečių užsikrauti. Pavyzdžiui, kažkas draustinyje pasistatė namą, nes buvo gavęs leidimą. Ir jei pažiūrėtume tas leidimų išdavimo procedūras, daugeliu atvejų mes nerastume vieno atsakingo pareigūno. Rastume komisijas, kurios net nevieningai balsavo, rastume savivaldybės tarybą ir t.t. Ir tada grandiozinės aferos gula ant kolektyvinių institucijų, o ne ant individualių žmonių.

- Kilus abejonių, ar saugomose teritorijose teisėtai išduoti leidimai, teisėsaugos institucijos (STT, FNTT, Kriminalinė policija ir pan.) turi visas galimybes patikrinti, kokį suinteresuotumą turėjo ir galbūt neteisėtą atlygį gavo leidimą pasirašęs įstaigos darbuotojas. Kodėl dabar turimi instrumentai nepanaudojami?

- Nei jūs, nei aš nepasakysime, ar visi turimi instrumentai panaudojami, nes reikia matyti konkrečią medžiagą, iš kurios būtų galima matyti, kaip buvo kontroliuojamas kiekvienas valdininko sprendimas ir iš viso ar buvo kontroliuojamas. Kiekvienu tokiu atveju, kai žala skaičiuojama milijonais, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas, o tyrėjai privalo pasidomėti visomis tomis aplinkybėmis, kurios yra svarbios. Ir tik žiūrint į konkretų atvejį galima pasakyti, ar instrumentais buvo pasinaudota.

Grįžtant prie klausimo, ar Vyriausybės sprendimas nėra perteklinis... Šiaip jau bet kuris asmuo, bet kuri institucija pagal įstatymą yra lygūs ir tą lygybę reikėtų įgyvendinti. Be abejo, reikia nustatyti kompetenciją ir kitus būtinus atsakomybei atributus ir tada tas atsakomybės klausimas pajudėtų iš mirties taško. Bet nori ar nenori, kai žala išieškoma iš kaltininko, teismo valioje atsižvelgti į daugelį aplinkybių ir netaikyti visiškos materialinės atsakomybės, net jei tokia būtų įteisinta. Teismas galėtų atsižvelgti į kaltininko šeimyninę padėtį, turtinę padėtį, elgseną, nukentėjusio asmens elgseną ir t.t. Todėl jei įstatymas sakys, kad numatyta visiška materialinė atsakomybė, tai nereikš, kad teismas centas į centą tokią žalą ir išieškos. Nebent kaltininkas bus milijonierius. Bet jei kaltininkas turi 8 vaikus, niekas tos žalos neišieškos.

- Jau dabar norint gauti kokį nors leidimą iš valstybės įstaigų vilkinamas laikas. Jei valdininkai žinotų apie gresiančią visišką materialinę atsakomybę, ar tų leidimų išdavimas nesulėtėtų dar labiau?

- Dabar sunku pasakyti, bus taip blogiau ar taip blogiau. Be abejo, būtų ir neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, realu, kad neatsirastų žmonių į valdininko postą, kur atsakomybė matuojama visa apimtimi. Gal niekas nenorėtų dirbti tokio darbo, kur alga šimtu eurų didesnė, bet tektų sėdėti po kirviu. Tačiau gali būti ir kita pusė: pareigūnas, žinodamas, kokia atsakomybė gresia, gal bus atsakingesnis.

Problema yra viena - nėra sąžinės. Nesąžiningas žmogus, ar jis dirbs Vilniuje, ar periferijoje, vis tiek padarys savo.

- Kodėl nėra vieno įstatymo, kuris būtų vienodai suprantamas? Gal tada baigtųsi sumaištis, kai vienas valdininkas teisės aktą supranta vienaip, kitas - visiškai priešingai? Gal pirmiau reikia sutvarkyti teisės aktus ir tik tada kalbėti apie visišką finansinę atsakomybę už tyčiniais veiksmais padarytą žalą?

- Man neteko susidurti su atvejais, kai valdininkas nesuprato teisės akto. Kad pasiaiškinimuose tai skamba - tai taip. Bet visada sakiau ir sakysiu, kad įstatymai Lietuvoje pakankamai aiškūs, tik jų yra per daug ir noro juos suprasti bei sąžinės yra mažoka.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net