respublika.lt

Kodėl prokuratūrą reikia raginti, prašyti dirbti? (36)

2018 sausio mėn. 22 d. 08:11:11
Respublika.lt

Seimas ilgokai suko galvas, prašyti ar neprašyti Generalinės prokuratūros (šiuo metu vadovaujamos Evaldo Pašilio) pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 40,6 mln. eurų kainavusios ir neveikiančios e.sistemos. STT šią savaitę tokį tyrimą pagaliau pradėjo. Ar tikrai reikia prašyti, raginti teisėsaugą apginti viešąjį interesą? Ar nepakanka sprendimui priimti ir viešai skelbiamos informacijos? Apie kokią neaiškiai išleistą sumą turi būti kalbama, kad teisėsauga pati inicijuotų tyrimus?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys, buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Rimas ANDRIKIS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, buvęs diplomatas, teisininkas Egidijus BIČKAUSKAS, buvęs Seimo pirmininkas, dabar teisininkas, advokatas Artūras PAULAUSKAS, buvęs prokuroras, dabar advokatas Kęstutis BETINGIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Ar būtinai reikėjo įsikišti - atlikti tyrimą Seimo Antikorupcijos komisijai, kad Generalinė prokuratūra ir STT užsiimtų tiesioginiu savo darbu - pradėtų baudžiamojo proceso veiksmus dėl kuriant e.sveikatos sistemą valstybei padarytos žalos?

R.ANDRIKIS: Ko gero, sutikčiau, kad jeigu tam tikros institucijos, visų pirma prokuratūra, ir kitos specialiosios tarnybos turėtų pakankamai drąsos arba bent žinotų aukščiausios valdžios pasiryžimą rauti korupciją su šaknimis, greičiausiai jokiai komisijai nereikėtų tokių dalykų tirti. Medžiagos yra pakankamai, bet manau, kad šitos komisijos išvada yra kaip „kelrodė žvaigždė“ ateityje būsiantiems baudžiamojo persekiojimo tyrimams, parodanti, kad galima veikti. Pastebiu, kad tokiai institucijai kartais pristinga drąsos. Man, pavyzdžiui, neaišku, kodėl ietys atgręžtos į e.sveikatą. Galima būtų įtarti, kad dėl tam tikrų sprendimų sveikatos sistemoje ir su ja susijusiose srityse. Bet lygiai taip pat galima kalbėti apie sandėrius dėl telefoninės įrangos ryšio slopinimo sistemų įrengimo įkalinimo įstaigose. Dešimtis milijonų eurų kainavusios sistemos neveikia ir, aišku, kad neveiks. Ir visiems žinomas VEKS’as, kur niekas nepajudėjo iš mirties taško. Todėl drįsčiau teigti, kad Generalinė prokuratūra priimdama sprendimus taiko dvejopus standartus. Paprastas pavyzdys. Jeigu mažučio UAB’o vadovas pamestų buhalterinius dokumentus, jam grėstų baudžiamoji atsakomybė, tačiau kai vieno labai didelio teatro dokumentų originalai yra net ne Lietuvoje, pasirodo, toks atsakomybės principas neveikia. Tai kaip vertinama daugiau kaip 40 milijonų eurų kainavusi e.sveikata, ir tai, kai torto, saldainių davimas gydytojui yra pripažintas kyšiu, mane, kaip teisininką, nokautavo. Tai mirties paminklas teisingumo vykdymui.

G.JAKAVONIS:
Tortas - kyšis - į kalėjimą, vištą pavogsi - į kalėjimą, o štai dėl 40 milijonų kažkaip ilgai trūko politinės valios. Kas vyksta?

A.PAULAUSKAS:
Žiūrėjau žinias, kur vienas Seimo narys iš Valstiečių frakcijos pompastiškai gyrėsi, kad dabar jau visi turės sėdėti kalėjime. Na, jeigu Seimo nario tiktai tokia misija, kuo daugiau žmonių uždaryti į kalėjimą, manau, jis pasirinko ne tą veiklos sritį. Jam reikėtų eiti, pavyzdžiui, į kalėjimų priežiūrą, kur galėtų realizuoti savo sumanymus. Teismas, skirdamas bausmę, turi turėti visišką laisvę. Niekas negali jo suvaržyti, nurodydamas, už kokį nusikaltimą kokią bausmę skirti. Vienu metu Seimas jau buvo nustojęs užsiiminėti sankcijų dydžiais, bet dabar vėl prie to grįžta. Mano pastebėjimas - atėjo nauji žmonės ir pradeda nuo to, kas buvo galbūt prieš 30 metų. Na, o kalbant apie teisėsaugą arba konkrečiai kovą su korupcija, tai juk specialiai tam yra sukurtos institucijos: STT, policija, imuniteto tarnyba. Seimo Antikorupcijos komisija turėtų daugiau užsiimti šios srities įstatymų leidyba, tokia buvo pradinė idėja, galbūt kažkokių spragų šalinimu, koordinacija tarp tam tikrų institucijų. Ieškoti konkrečių faktų, įvykių ar atskleisti kokį vieną ar kitą nusikaltimą - ne jų kompetencija. Baudžiamojo proceso kodekse yra labai aiškiai užfiksuota, kad visos institucijos, kurios gali pradėti ikiteisminį tyrimą, turi vertinti informaciją tiek esančią viešojoje erdvėje, tiek ir gautą iš konkrečių šaltinių - fizinių ar juridinių asmenų. Praėjusios kadencijos metu buvo nuolat kalbama apie analitinių gebėjimų arba pajėgumų stiprinimą STT tarnyboje. Tam skyrėme lėšų, reikalavome, kad tam darbui būtų sukurti etatai, todėl analizuoti informaciją yra būtent jų darbas. Kvailai atrodo, kai dabar kaltina, atrodo, ministrą Žilviną Padaigą, kuris ministru buvo gal kokiais 2004 metais. Kiek pasikeitė ministrų, kiek kartų buvo kalbėta apie e.sveikatą. Kiekvienas naujas ministras vis pradėdavo nuo kokios nors revizijos: ar tikrai ta sistema neveikia, kodėl neveikia, kas kaltas? Prireikė 13 metų, kad Antikorupcijos komisija pagaliau tai nustatytų. Turiu rimtų abejonių, ar iš to tyrimo bus koks nors rezultatas, prokuratūroje ar kitur. Sutinku su teiginiu, kad yra nemažai atvejų, kai, matyt, prokuratūra, STT, policija, tos įstaigos, kurios turi reaguoti, tiesiog laukia. Prisiminkim praeitos kadencijos vadinamąją Artūro Skardžiaus komisiją, kuri tyrė įvykius energetikos srityje, perdavė prokuratūrai 12 ar daugiau atvejų, kurie, komisijos nuomone, buvo verti prokuratūros dėmesio arba vertinimo. Nė į vieną nebuvo gautas atsakymas. Žmonės, tada priėmę sprendimus, šiandien yra valdžioj, turbūt pakankamai aukštoj pozicijoj, tačiau galimai neturi drąsos ar valios pradėti tyrimą šitoje srityje. O įdomiausia, kad kai tie žmonės pasitrauks iš pareigų, tada atsiras drąsos, prasidės kalbos, komisijos, tyrimai. Tad jeigu norime būti teisinė valstybė, tai viešai pasklidus informacijai apie padarytą nusikaltimą ar kokio asmens pažeistą įstatymą, turėtume į tai reaguoti iškart, o ne po 10 ar 13 metų. Nes po kurio laiko viskas apauga gandais, pramanais. Baudžiamojo proceso kodekse pasakyta, kad nusikaltimas turi būt ištirtas per trumpiausią laiką. Juk vėliau teismuose dėl senaties arba dėl to, kad procesas buvo vilkinamas, kaltinamieji ar teisiamieji būna išteisinami arba bylos nutraukiamos. Manau, tokią praktiką reikia keisti.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Egidijau, tarybiniais laikais dirbote prokuratūroje, ypatingai svarbių bylų tyrimų grupėje. Ar jums tada kas nors bandė primesti politinę valią, trukdė atlikti darbą pagal savo nuožiūrą?


E.BIČKAUSKAS:
Dešimt metų dirbau ypatingai svarbių bylų tardytoju, tačiau neatsimenu atvejo, kad kas nors būtų mane privertęs ką nors daryti prieš mano valią, supratimą. Buvo atvejis, kai atsisakiau padaryti tai, ko iš manęs reikalavo. Bylą tiesiog perdavė kitam, patogiam, prokurorui. Beje, už tą nesutikimą dvejus metus atpyliau Tolimuosiuose Rytuose.

O dėl to, kad Seimas kišasi į sankcijas, koreguoja Baudžiamąjį kodeksą (BK), manau, tai rodo nepasitikėjimą tuo teisėjų korpusu, kurį suformavo mūsų prezidentė. Visa tai, kaip ir specialių komisijų ar konkrečių įvykių nusikaltimų tyrimas, yra ne parlamentinė veikla. Parlamentas turėtų nurodyti, kad tos institucijos, kurias mes sukūrėme, formavome - prokuratūra, STT ir kitos - nedirba, ir kodėl jos nedirba. Tam, kad Seimas tirtų konkretų atvejį, tas atvejis turėtų būti išskirtinis. Jeigu kalbėsime apie minėtą e.sveikatą, atleiskite, tačiau tai nėra itin išskirtinis atvejis. Kaip išskirtinį galiu paminėti stūgsančius Vilniaus stadiono griaučius, į šias statybas sukišti šimtai milijonų, o jis nepastatytas. Kas tai yra? Nedrįsčiau iš karto sakyti, kad tai korupcija. Bet neūkiškumas valstybės mastu - garantuotai. O tada pereikime į prokuratūros lygmenį. BK yra straipsnis, kuris, tiesa, nepamenu, ar buvo kada nors iš viso panaudotas, dėl žalos, taip pat ir valstybei, padarymo dėl netinkamo savo pareigų atlikimo. Vieną kartą, kaip advokatas, bandžiau atkreipti prokuratūros dėmesį į šitą straipsnį, tačiau mano bandymas buvo nesėkmingas. Jeigu kalbame apie e.sveikatą, turiu per mažai informacijos, kad galėčiau pasakyti, jog ten tikrai yra korupcijos elementų. Galbūt ir yra. Matau - nevykusi, nefunkcionuoja. Kam tada reikalinga Valstybės kontrolė? Ogi kad tirtų faktus, kai neūkiškai, nemokšiškai panaudojami valstybės - visų mūsų - biudžeto pinigai. Kai kalbame apie STT, gerai užsiminta apie pinigus ir finansavimą būtent analitiniam darbui. Paimkite visas STT bylas, pamatysite - devynios iš dešimties - telefoninių pokalbių realizavimas. Ir ne tų pokalbių, dėl kurių iškelta baudžiamoji byla, o tų, kurie atsirado po metų ar po dvejų, nuolatos pasiklausant, netyčia. O paskui jau pats bylos tyrimas pagal tuos pokalbius yra tų pokalbių įforminimas, o ne giluminė analizė. Tam, kad susigaudytume e.sveikatos sistemoje, reikia pasukti galvą. Kai mes kalbame apie ne vienodus kriterijus, vertinimus, pavyzdžiui, byla dėl butelio nueina į teismą, o ta, kur milijonai - nenueina. Mes visą laiką ieškome kažkokių paslėptų dalykų, kažkas kažką paspaudė ir pan. Aš į tai žiūriu paprasčiau. Bylą dėl butelio konjako yra daug paprasčiau pabaigti nei bylą dėl e.sveikatos, nes ten jau reikia sukti galvą, ieškoti ryšių, kanalų - reikalingas analitinis darbas. Praradome normalų tiriamąjį lygmenį. Bent jau STT lygmeniu aš nematau normalaus, kvalifikuoto tyrėjo. Matau telefoninių pokalbių įformintoją, kuris, beje, labai mandagus, gerai išauklėtas, neblogai žino visas baudžiamojo proceso normas, bet kuris nesugeba išeiti už tų standartinių rėmų. Lygiai tas pats su Operos ir baleto teatru. Juk ten, oi, kaip reikia pasukti galvas. Todėl ir kabo tos bylos daugybę metų, siuntinėjami teisinės pagalbos prašymai, nesuprantant, dėl ko jie siuntinėjami. O kai ateina rezultatai, tada nesugeba jų apibendrinti ir susieti vienų su kitais. Kad tai padarytum, reikia suktis. Suktis su buteliu konjako yra paprasčiau. Surask dabar teisėją, kuris, esant visuotinei kovai su korupcija, išdrįstų pasakyti, kad tai nėra kyšis. Kyšis! Už posėdžių salės durų visa tai pačiam teisėjui atrodo juokingai. Bet tik parodyk mikrofoną ir viskas apsivers - tai jau taps valstybės pamatų griovimu. Tam tikra prasme, taip ir yra, bet ne ten sudėti akcentai. Ir tai daro didelę žalą.

A.PAULAUSKAS: Už butelį ar kokią saldainių dėžę nubausti - paprasta, aišku, paukščiukas padėtas, korupcijos faktas išaiškintas. Pasižiūrėkime, kiek iškelta baudžiamųjų bylų merams. Visagino, Utenos, Radviliškio, praktiškai apie 10 rajonų. Bet nė vienas nenuteistas. Nė viena byla neišnagrinėta iki galo.

Birštono atvejį visiems duodavau kaip pavyzdį. Suėmė Birštono merę, o po metų ji buvo pripažinta geriausia mere Lietuvoj. Kadangi ją išteisino. Manau, jeigu nevengtų, o tuos atvejus stebėtų, analizuotų ir laiku pradėtų tyrimą, galbūt būtų rezultatai. Galbūt būtų didesnė prevencija.

G.JAKAVONIS:
E.sveikata įdiegta jau apie 12 metų ar daugiau. Nei pozicijoje buvę politikai, nei opozicijoje niekaip to reikalo nesutvarko. Juk turime įstatymų leidžiamąją valdžią, turime vykdomąją valdžią, turime teismus. Kodėl Seimo komisija turi vos ne įpareigoti prokuratūrą iškelti baudžiamąją bylą. Keičiantis kadencijoms, ateina visiškai nauja įstatymų leidžiamoji valdžia, tačiau situacija nesikeičia.

E.BIČKAUSKAS: Seimo komisijos nėra blogai. Turi būti viešinimas ir pan. Bet Parlamento funkcija yra visai kita - reikalauti, kad visi, kam privalu, tinkamai atliktų savo darbą. Prokuratūra - savo, STT - savo, Valstybės kontrolė - savo. Todėl parlamentinis tyrimas, manau, gali būti tiktai išskirtiniu atveju. Gerai pastebėta - pasikeitė kadencija, pasikeitė valdančioji dauguma, kuri visai kitaip mato - tai buvusieji yra vagys ir korupcionieriai, jų tai nėra, todėl jų komisijos nukreiptos šita linkme. Kad ir koks sąžiningas, padorus būtų ponas Vitalijus Gailius, jis negali visko apsukti priešingai, gali kažkiek pakoreguoti, bet ne daugiau. Jo veiksmai privalės atitikti parlamentinės daugumos valią. Ar puolė kas nors tirti Karbauskio ir tų chemijos dalykų, apie kuriuos čia skalambijama? Ne. Ateis kitas Seimas, visa tai ištirs. Tačiau jeigu yra kriminalas, turėtų apie tai mąstyti ir pats prokuroras, be jokios parlamentinės komisijos. Juk pagal viešumoje pasirodžiusius signalus galima pradėti analizę ir tyrimą, o nelaukti, kol kas nors pastums. Manau, kiekvienas turi daryti tai, kas jam privalu. Na, o dėl merų ir STT, suprantu, kad tai yra prezidentės kūdikis, tačiau pažiūrėkime į tai objektyviai ir pasakykime tiesiai šviesiai į akis: tarp institucijų, kurios turi teisę atlikti tyrimą ir pasiųsti bylą į teismą, didžiausias procentas išteisintų yra ne kokių nors kitų institucijų, o būtent STT. Reiškia, kažkas toje institucijoje yra negerai su pačiais tyrimais. Gal todėl, kad STT tyrėjai tapo telefoninių pokalbių, o ne problemų fiksuotojai ir analizuotojai.

G.JAKAVONIS: Kiekviena iš paminėtų tarnybų privalo gerai dirbti savo darbą, ir Seimas turi priversti taip dirbti. Tačiau su Seimo nariais nesiskaito nei prokuratūra, nei STT, nei kitos tarnybos. Ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje veiktų teisinė sistema?


K.BETINGIS:
Pradėsiu nuo minties apie įvairias Seimo komisijas. Pritariu, kad komisijos yra reikalingos. Tačiau kokius klausimus jos sprendžia? Seimas tapo vos ne įvairių komisijų kūrimo institucija. Nors tas funkcijas turėtų vykdyti specialios institucijos - žinybos, ministerijos ir t.t. Kiekviena savo srityje privalo darbą organizuoti taip, kad nebūtų jokio neskaidrumo, kad nereikėtų aplinkui sukiotis STT, nereikėtų kurti komisijų, prižiūrinčių, kad tie dirbtų savo darbą. Pirmiausia reikia paskirti tokius vadovus, kurie dirbtų ir žinotų, kad yra atsakingi už tą darbą. Dabar sukurta Seimo komisija, aišku, gerai, jos įgaliojimai platūs, tačiau kokia situacija yra iš esmės? Tai jau yra labiau politiniai sprendimai. Kokios buvo teisėsaugos institucijų funkcijos? Jos, imkim kaip instituciją prokuratūrą, yra teisinių institucijų variklis. Priklauso nuo vadovo pozicijos. Jeigu generalinis prokuroras ir visa jo komanda yra teisiškai pakaustyti, jie šalyje turėtų suaktyvinti teisinių institucijų darbą. Jie turėtų rodyti iniciatyvą, atlikti tikrinimus, vertinimus, kelti baudžiamąsias bylas. O dabar? Jau dirbdamas advokato darbą mačiau, kad tyrimo institucijos, policijos, FNTT ir kiti tyrėjai vadovauja prokurorams. Jie nustato tyrimo ribas, jie sprendžia, ką tirti, ko netirti, o prokuroro po to tik paprašo įvertinti. Žiūrint įstatymine prasme, šios institucijos nesijaučia visiškai atsakingos už savo veiksmų rezultatą. Pastaruoju metu daug diskutuojama apie STT: pareigūnas sako, kad padarė viską, kas nuo jo priklauso, tačiau jo veiksmus įvertins prokuroras ir nuspręs, tad jam nelieka jokios atsakomybės - ji perkeliama prokurorui. Dar viena didelė bėda, kad STT ir kai kurie kiti pareigūnai iš tyrimo institucijų neatskiria pareiginių nusižengimų, drausminių nusižengimų nuo baudžiamųjų. Bet kuris tarnybinis pažeidimas pereina vos ne į baudžiamąjį vertinimą per baudžiamąją bylą. Tad pradėtas ikiteisminis tyrimas, nekalbu apie įtarimą, jau suvaržo žmogų, pridaro didžiulių problemų. Jeigu leidome, kad tyrimams vadovautų tyrėjai, ne prokurorai, tai kas belieka? Kurti komisijas, kurios darys kažkokį tiriamąjį darbą, nors realiai, neturėdami įgaliojimų, nuodugniai nepadarys. Manau, šitoje situacijoje labai svarbu, jog Generalinė prokuratūra būtų tas vairas, ta vairalazdė valstybėje, kuri inicijuotų ir koreguotų teisinių institucijų darbą. Teismas sukurs teisinę praktiką, bet tempą, iniciatyvą turėtų rodyti prokuratūra. Aišku, reikėtų susikurti prioritetus - ką reikėtų pirmiausia tirti: nusikaltimus prieš asmenį, korupcinius nusikaltimus, įvairius piktnaudžiavimus ir t.t. Turėtų keistis prokuratūros įvaizdis, nes prokuratūroje yra aktyvių, dirbančių, patyrusių darbuotojų, prokurorų, kurie tikrąja to žodžio prasme yra prokurorai ir jie gali šitą darbą dirbti, jeigu jiems bus suteiktos visos galimybės. Šiandien kaip advokatas dalyvavau baudžiamosios bylos nagrinėjime. Byla tiriama 7 metus ir dar nematyti pabaigos. Galbūt jau senaties terminas artėja, gal jau reikėtų nutraukti... Tada iškyla kompetencijos klausimas. Yra tokių procesų, sakykime, nužudymas, kur aišku ką reikia daryti, kokius įrodymus surinkti, tačiau kai yra finansiniai nusikaltimai, įvairios piramidės, schemos, šituos dalykus reikia gerai išmanyti, suprasti, ką ir kaip daryti. Todėl svarbu, kad būtų skirtas dėmesys mokymams. O apie Seimo ir prokuratūros ar kitų teisinių institucijų nesusikalbėjimą, manyčiau, galbūt nėra pakankamai bendro darbo, supratimo, kad vieni ir kiti dirba mūsų žmonių labui. Manau, kad kas šalyje bevyktų, teisinė sistema privalo išlikti stabili - tobulėti, modernėti pagal visą Europos, pasaulinę teisinę praktiką. Teisininkai turėtų daryti tai, kas jiems priklauso: vykdyti įstatymus, tirti nusikaltimus, padėti, atstovauti teisme, palaikyti valstybinį kaltinimą ir t.t., o politikai turėtų dirbti savo darbą.

G.JAKAVONIS: Prokurorai nežino, ką daryti. Ar dėl kompetencijos, ar baimės pajausti spaudimą iš kokios politinės jėgos, ar baimės kažko netekti, gal net darbo?


K.BETINGIS:
Yra prokurorų, kurie puikiai išmano savo darbą, tačiau yra ir visiškai priešingų - kurie nesupranta, ką daryti, kokius galus reikia surasti, ką įrodyti. Kitas dalykas, kai paliečiami įtakingi asmenys, turtingi žmonės, kurie turi galimybę bendrauti, daryti tokiems procesams įtaką, o galimai net ir kai kuriems prokurorams. Tai labai priklauso nuo prokuroro pozicijos, nuo to, kaip jis suvokia savo vietą teisinėje sistemoje. Jeigu prokuroras nesijaus stabilus ir tikrasis įstatymų gynėjas, žmogaus gynėjas, tai jis dirbti nelabai ir gali. Geriau jis eitų kitur darbo pasiieškot.

Kitas dalykas, ar atnaujinamas pareigūnų kontingentas. Pastaruoju metu teko girdėti, kad vienas kitas pareigūnas iš jaunesniojo personalo priimamas dirbti į sistemą. Buvo gal penkerių metų laikotarpis, kai jaunimas iš viso nebuvo priimamas. Nebuvo perduodama profesionalų, kurie išėjo, patirtis. Sakyčiau, reikalingi penkeri metai, patvirtins kolegos, kurie dirbę tą darbą, kad pareigūnas taptų geru specialistu. O ką gali padaryti atėjęs naujokas? Jis turi mokytis, perimti patirtį. Teisinėje sistemoje turi dirbti profesionalai. O jauni turi mokytis. Bet čia reikia mokytis ypač atsakingai, nes tai susiję su žmonių likimais - sulaikymai, įtarimai, kratos. Nuo to priklauso ir visuomenės požiūris į teisinę sistemą, pagaliau, valstybę. Kiekvienam veiksmui - sulaikymui, kratai - turi būti pagrindas. Mano toks palinkėjimas, kai kalbama apie baltųjų apykaklių daromus nusikaltimus, pažeidimus, tai vis dėlto reikėtų gerai pagalvoti, atriboti tarnybinį pažeidimą, drausminį pažeidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir nepulti procesinių prievartos priemonių taikyti, kol nėra surinkta pakankamai medžiagos, nes tai yra labai pažeidžiama sritis.

G.JAKAVONIS: Artėja Lietuvos šimtmetis, gal turite kokį pasiūlymą, kaip Lietuvoje šiuos reikalus sutvarkyti?

E.BIČKAUSKAS:
Nežinau, labai pompastiškai nuskambės palinkėjimas. Ir turbūt tai iš rožinių svajonių srities. Linkiu, kad kiekvienas valstybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, taip pat ir prokuroras, ir STT darbuotojas, pirmiausia suprastų, kad jis privalo atsakingai dirbti ir visuomenei, ir valstybei. Ar tai įmanoma? Nežinau. Pirmoje vietoje turėtų būti valstybė, o tik po to asmeninis interesas. Šiandien mes kalbėjome apie e.sveikatą, schemų kūrimą būnant valstybės pareigūnu, gal čia kaip tik tas atvejis, kai pats ministras, kaip matyti iš informacijos, ar jo patarėjai savo asmeninį interesą pastatė aukščiau valstybės intereso. Norėčiau, ir turėtų būti atvirkščiai.

R.ANDRIKIS: Pasakysiu, kad bet kuris valstybės tarnautojas, pareigūnas, bet koks valdžios atstovas turėtų nepamiršti, kad šiuo metu žmonės yra nusivylę savo valstybe. Tačiau aš vis dar tikiu, kad valstybė tobulės. Nors įvykiai tam tikrose srityse verčia sakyti, kad mes neiname į priekį. Bent šiais metais palinkėčiau, kad visiems žmonėms sektųsi, nes valstybę sudaro tik žmonės.

A.PAULAUSKAS:
Girdėdamas abejones, ar Lietuva gyvuos dar 100 metų, noriu palinkėti, kad Lietuva, jos žmonės, Tauta gyvuotų dar 100 ir daugiau - tūkstančius - metų. Bet mes turime suprasti, kad politikai, valstybės tarnautojai, teisėsaugininkai, teisėjai yra tik žmonės, atliekantys tam tikrą funkciją visuomenėje, už kurią gauna atlyginimą. Dabar gi išeina, kad dažnai jie įsivaizduoja esantys šios žemės šeimininkai, ir į tuos žmones, kurie jiems moka atlyginimus, žiūri iš aukšto. Norėčiau, kad jie apsikeistų vietomis - svarbiausia galvose - galbūt kažkas ir atsitiktų.

K.BETINGIS:
Šiais metais visiems palinkėčiau nesusvetimėti, optimistiškai žiūrėti į priekį, daugiau bendrauti, siekti bendrų tikslų, pasitikėti vieni kitais ir su gera nuotaika žygiuoti į priekį, nes gyvenimas rodo, kad negalima stovėti vietoje - tobulėja technologijos, keičiasi pasaulis, keičiasi supratimas apie kai kuriuos procesus - kad ir žmonių išvykimas iš Lietuvos ar sugrįžimas. Tačiau jeigu nebus pasitikėjimo, supratimo - toli nenueisime, nes mūsų jaunimas mato situaciją, mokosi iš mūsų ir jeigu nesuranda atsakymų, tada ieško savo kelių, kartais gatvėse, baruose ir pan. Geriau būtų, kad tuos atsakymus, patarimus jie surastų darydami gerus darbus.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“


Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (36)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RENGINYS: Lietuvos kariuomenės 100-ųjų atkūrimo metinių proga vyks šventiniai renginiai Vilniuje ir Kaune; pagrindinis renginys - karių rikiuotė ir karinės technikos paradas - vyks Vilniuje, Konstitucijos prospekte.
  • SUGEDO LĖKTUVAS: Lietuvos delegacija, vadovaujama Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės, dėl netikėto karinių oro pajėgų lėktuvo „Spartan“ gedimo negalėjo išskristi į Rygą, kur turėjo dalyvauti Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio iškilmėse.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    0   +1 C

 

   0 +1 C

  +1  +5C

   +1  +2 C

 

   0  +1 C

 2-4m/s

 4-6m/s

 

   3-4 m/s

 

USD - 1.1346 PLN - 4.3154
RUB - 74.9036 CHF - 1.1431
GBP - 0.8835 NOK - 9.6118
reklama
Ukis 2018