respublika.lt

2018 rugsėjo 19, trečiadienis

Kodėl mūsų profsąjungos neįgalios?nuotraukos (5)

2018 birželio mėn. 24 d. 13:18:11
Gediminas JAKAVONIS

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga RUGINIENĖ, Lietuvos švietimo profsąjungos pirmininko pavaduotojas Egidijus MILEŠINAS, Lietuvos Seimo narys Artūras SKARDŽIUS, filosofas Vytautas RUBAVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Viešojoje erdvėje daug kalbama apie sutartis, kurias pasirašė Trišalė taryba. Viena iš pusių visada būna profsąjungos. Man iš šono žiūrint į profsąjungų veiklą Lietuvoje ir lyginant ją su Vakarais, matyti, kad tos profsąjungos nėra stiprios ir veikios. Prisiminkime miškų reformą, miškininkų mitingą prie Seimo, kiek buvo prašymų, tačiau valdžia vis tiek buldozeriu stūmė savo reformą. Jūs, Inga, šiuo metu savo rankose turite visų profsąjungų veiklos vadžias. Tad kas, jūsų nuomone, vyksta Lietuvoje, kad čia profsąjungos veikia ne taip, kaip, pvz., Prancūzijoje, kur valdžia į jas atsižvelgia, sėda prie stalo ir kalbasi, derasi. Kodėl pas mus viso šito nėra?

I.RUGINIENĖ:
Nepasakyčiau, kad tos profsąjungos yra visiškai silpnos, čia yra diskutuotinas klausimas. Reikia kalbėti dviem aspektais. Pirma, jeigu mes lyginsime mūsų Lietuvą su skandinavų šalimis, reikia nepamiršti, kad tose šalyse socialinė politika yra susiformavusi per amžius. Mes dar esame kūdikystės stadijoje ir bandome suprasti, kas tai yra socialinė politika ir kaip ją galima plėsti. Manau, mums trūksta 50 ar 100 metų, kad pasiektume tą lygmenį, kurį turi kitos šalys. Kitas aspektas būtų tas, kad profsąjunga nėra kažkokia atskira organizacija, juk visi esame dirbantieji. Reikia pripažinti, kad mūsų darbuotojai šiandien yra neaktyvūs, pilietiškai neaktyvūs. To pilietiško aktyvumo norėtųsi ne tik profsąjungose, bet ir apskritai pačioje valstybėje. Vyksta įvairūs pokyčiai, reforma veja reformą, valdančiojoje daugumoje užmačių yra įvairių, tad mūsų gyventojams reikėtų būti labiau aktyviems ir pilietiškiems. Tie, kas sėdi Seime, kas valdo ministerijas, yra mūsų išrinkti žmonės. Tie patys žmonės gyveno su mumis, mes juos delegavom spręsti valstybės klausimus ir valdyti šalį. Tačiau mūsų, kaip gyventojų, įtaka turėtų būti žymiai stipresnė ir mes turėtumėm labiau įsitraukti patys.

Norėčiau grįžti prie miškininkų mitingo. Negaliu teigti, kad mes visiškai pralaimėjome tą procesą ir kad buvo neišgirstas prašymas. Iš tiesų, mes praėjusiais metais padarėme labai didelį darbą. Mitingais aktyviai kovojom už savo teises ir šiandien skiname to gynimo vaisius. Miško pramonės sektoriuje su viena urėdija jau prasideda šioks toks dialogas, ko anksčiau net nesitikėjome. Iš ministro pasisakymo net negalėjome įsivaizduoti, kad taip galėtų būti. Tad mes jau esame įtraukti į kai kuriuos procesus. Turėčiau padėkoti visiems darbuotojams, kurie iš tikrųjų buvo labai pilietiškai aktyvūs ir būtent jų pavyzdžiu reikėtų remtis kitoms šakoms. Nes tik jų aktyvumo pagalba mes išsikovojome savo vietą po saule. Reikia pasidžiaugti, nes mūsų valstybėje nė viena įmonė neturi dviejų tarybos narių, atstovaujančių darbuotojams.

G.JAKAVONIS: Kiek žinau, miškininkai turi vieną profsąjungą, o kiek jų yra švietime? Yra patarlė: du lietuviai - trys partijos. Šiuo atveju galima perfrazuoti: du lietuviai - trys profsąjungos. Kas ten vyksta, kodėl švietimo darbuotojai nesusivienija, kodėl nepavyksta suderinti pozicijų?

E.MILEŠINAS: Švietimo profsąjungos dar nėra rekordininkės, nes medikų profesinių sąjungų yra daugiau. Praėjusiais metais, iš trijų profsąjungų susidarė viena, yra tam tikri vienijimosi planai. Tačiau, mano nuomone, esmė yra ne profsąjungų kiekyje. Juk kaip atrodytų, jei būtų tik viena partija ir ji valdytų Lietuvą. Ta nuomonių įvairovė yra sveikintina. Bet būtų gerai, kad svarbiais klausimais visos profsąjungos turėtų bendrą nuomonę. Tai yra pagrindinis dalykas. Aš galvoju, kad kelios profesinės sąjungos vienoje srityje yra gerai, šiokia tokia konkurencija turėtų būti, tačiau, jeigu turime bendrą tikslą, reikėtų rasti ir bendrą kompromisą.

G.JAKAVONIS: Štai konfederacijos pirmininkė pasakė, kad reikia būti aktyvesniems. Aš gyvenu Lietuvos provincijoje, kur trūksta darbo vietų ir įsivaizduoju, kad daug kur, jeigu tik įsikurs profsąjunga ir pradės ko nors reikalauti, labai greitai žmogus bus išmestas iš darbo. O priežastį surasti yra labai nesunku. Bedarbystė yra labai didelė, provincijoje tai jaučiama dar stipriau. Todėl žmogus galvoja: jau verčiau ramiai sėdėsiu, mažiau uždirbsiu, bet geriau turėsiu kelis eurus nei būsiu išmestas į gatvę. Kalbu apie baimę prarasti darbo vietą. Kita vertus, gerai prisimenu 2009 metų mitingus prie Seimo, kai buvo panaudotos net jėgos struktūros...

A.SKARDŽIUS: Manau, reikėtų žiūrėti sistemiškai į pačią problemą. Pirmiausia labai džiaugiuosi, kad čia sėdi jauni žmonės: Inga ir Egidijus, kurie vadovauja profsąjungoms. Mes paveldėjome sovietinę sistemą, kurioje profsąjungos buvo kaip priedėlis prie Komunistų partijos, valdžiusios visą sovietinę valstybę. Profsąjunga buvo kaip priedėlis, kad būtų galima gauti paskyrą butui, kilimui, sodui ar dar kam nors. Kitaip tariant, paskirstyti bendrą sovietinį gėrį. Tie profsąjungų lyderiai dar visai neseniai pjovėsi dėl to turto, paveldėto iš sovietmečio, matėme projektus ant Tauro kalno ir pan. Atėjo nauji lyderiai, bet kas pakito toje sistemoje? Manau, nauji lyderiai turėtų adaptuoti Vakarų modelį. Rekomenduočiau nekurti ir neišradinėti dviračio iš naujo, o imti prancūzų modelį, nes jų profsąjungos yra tikrai aktyvios. Šiandienos privačiame versle, kuris jau turi sukūręs didelį kapitalą, profsąjungų absoliučiai nėra. Verslas nesudaro sąlygų profsąjungoms ir elgiasi socialiai neatsakingai skirstydamas tą bendrai sukurtą pridėtinę vertę tarp darbuotojo ir paties darbdavio, kuris šiandien yra padėties šeimininkas. Todėl negalime sakyti, kad realiai turime profsąjungas. Kodėl aš džiaugiuosi jaunais žmonėmis? Todėl, kad tikiuosi, jog jie sukurs profsąjungas ir tikrą, ne tariamą, atstovavimą. Nekalbu apie valstybės valdomas įmones. Bet net ir valstybės valdomose įmonėse matyti principas, kad jeigu administracijai netinka viena profsąjunga, tuomet kuriama kita profsąjunga. Turi būti atsakomybė, integracija į visuomenę ir demokratija.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Vytautai, kas vyksta Lietuvoje? Toks įspūdis, kad valdžios atstovai, parlamentarai kitose šalyse yra tarpininkai tarp profsąjungų ir darbdavių, o pas mus matyti, kad yra vienpusis ryšys.

V.RUBAVIČIUS: Matėme, kaip „MG Baltic“ vadovybė elgėsi su politikais ir su vadinamąja politine valdžia, kokie ten yra santykiai. Ar dabar įsivaizduojate, kad gali būti prancūziško tipo profsąjunga „MG Baltic“ versle? Juokingas klausimas. Tie pavyzdžiai, realijos aiškiai parodo, kad Lietuvoje negali būti stiprių profsąjungų. Žmonių energija... Taip, vienaip ar kitaip tai gali pagyvinti veiklą, bet ji negali pakeisti tos politinės ir ekonominės sistemos, kuri sukonstruota taip, kad nebūtų profsąjungų kaip politinės valdžios, kad nebūtų kito galios centro, kuris vienaip ar kitaip verstų politinę-ekonominę valdžią kalbėtis apie bendras problemas ir ypač apie pagrindinę - pridedamosios vertės dalybų teisingumą. Dabar iš mūsų visos ideologijos ir iš verslininkų pasisakymų išeina, kad jie kuria darbo vietas ir uždirba viską, o žmonės yra šiaip kažkiek reikalingi, nes jei jų nebus, tai atsiveš iš kitur. Ne žmonės čia yra svarbiausia, o darbo vieta. Per trisdešimt metų susiformavo tokia sistema, kurios, net importuodami kokią nors struktūrą iš kitur, mes nepakeisime. Nes ji yra netinkama mūsų gyvenimo būdui, politinei sistemai ir tiems santykiams, kurie susiklostė. Visur yra elementarūs galios santykiai: jeigu aš valdau ir nuo manęs priklauso pridedamosios vertės dalybos, tai aš pasiimu sau daugiausia. Teisingumas yra pakibęs ore, o politinė valdžia yra reikalinga tam, kad įteisintų tokią sistemą. Mes matėme, kas vyko priimant naująjį Darbo kodeksą. Ten atvirai vyko dalybos. Profsąjungų pagrindinis tikslas ir yra teisingumo klausimas, ar teisingai pasidalijame tą sukurtą pridedamąją vertę. Tos dalybos nėra paprastas dalykas, ten ir mokesčių sistema įeina ir t.t. Šis klausimas mums net neiškyla ir nėra svarstomas. Arba svarstomas tik tokiais žodžiais: pagerinti ar nepagerinti, patvarkyti ar nepatvarkyti ir pan. Noriu pasakyti, kad profsąjungos yra politinio lauko veikėjai. Šiame politiniame lauke, kuris yra susikūręs Lietuvoje, nereikalingi kiti galios centrai, nes yra susiformavusi tokia politinė sistema, kad viskas yra tarsi partijų rankose. Visuomenė neturi jokios galios dalyvauti priimant valstybinės svarbos klausimus. Ji turi tik vienintelę teisę - pasidžiaugti. Mašina, jeigu važiuoja, ji važiuos ir toliau, nesvarbu, kas į ją įsėdo. Todėl „keisti motorą važiuojant“ yra nepaprastai sunkus dalykas. Tam reikalingas bendras visų partijų sutarimas. Ar jis yra? Apie tai net nekalbama.

G.JAKAVONIS: Gerbiama pirmininke, ponas Vytautas paminėjo Darbo kodeksą, išlindo visi dalykai su „MG Baltic“, tačiau žiniasklaida labiau susidomėjo, kas kiek gavo, kur padėjo. O kad visa tai buvo spaudžiama Darbo kodeksu, tai tik tarp kitko... Gal galite paaiškinti, kodėl pas mus taip yra?

I.RUGINIENĖ:
Norėčiau pratęsti tą mintį, kad profesinių sąjungų pagrindinis tikslas yra ne išsireikalauti kokių nors reikalingų dalykų, bet atsisėsti prie bendro stalo ir kalbėtis. Mes tik už tai ir kovojam. Jeigu mes kalbame apie įmonės lygmenį, nori nenori turime pripažinti, kad darbuotojas yra kertinė ašis, nes jis kuria pridėtinę vertę. Ką mes šiandien matome Lietuvoje? Matome tokią sistemą: jeigu aš esu savininkas arba direktorius, nesvarbu, ar tai yra maža įmonė, ar koncernas, ar organizacija, tai kaip pasakiau, taip ir turi būti, kodėl aš dar turiu su kuo nors kalbėti. Aš moku atlyginimą darbuotojui, vadinasi, darbuotojas turi tiksliai vykdyti mano duotus nurodymus. Nuomonės reiškimas neįeina į darbuotojo pareigas. Taip yra pradedant nuo įmonės lygmens, einant į sektorinį ir į valstybinį lygmenis: pasakiau, vadinasi, taip turi būti. Profsąjungos bando rasti kompromisų, kad tiek darbuotojams, tiek ir darbdaviams būtų lengviau, kad būtų abipusis kompromisas. Visi tik teoriškai kalba apie socialinį dialogą, bet niekas nesupranta, kaip tai turėtų vykti. Sprendimai vis tiek yra vienasmeniškai priimami ir mes niekur toliau nenueinam. Mes užsiimam tik tuo, kad ateinam, išsakom savo nuomonę, visi mandagiai linksi galvas, bet galutinis rezultatas yra toks pats, koks ir buvo. Tai ir yra jums atsakymas, kad mes niekada nepasieksim aukšto išsivystymo savo šalyje, kol nesuprasime, kas yra socialinė politika, kad visos mūsų valstybės grandys yra vienodai reikšmingos ir mes kartu kuriame ateitį.

G.JAKAVONIS:
Jau devinti metai, kai prie šio stalo vyksta pokalbiai, ne kartą čia yra sėdėjęs dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, tuo metu atstovavęs profsąjungoms, ir dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, tuomet buvęs policijos generalinis komisaras. Jie labai stipriai rėmė vieni kitus. Man visuomet kyla toks klausimas, ar statutinės organizacijos dalyvavimas profsąjungoje yra normalus reiškinys? Buvęs policijos komisaras tampa premjeru, V.Bakas tampa įtakingu Seimo nariu, ir ką aš matau? Policininkams atlyginimai kyla, perkami nauji automobiliai. Kažkas net yra pasakęs, kad jei tai būtų užsienyje, būtų aukščiausio lygio korupcija. Tad, Egidijau, jeigu premjeru būtų tapęs pedagogas, tai turbūt jūs mažiau problemų turėtumėt ir atlyginimai būtų didesni?

E.MILEŠINAS:
Sunku pasakyti, ar taip pasikeistų situacija. Pedagogas yra pedagogas, jis yra didesnis altruistas ir, nemanau, kad jis žiūrėtų tik vienos srities. Atsakant į klausimą, kodėl taip vyksta Lietuvoje, man visuomet atrodo, kad žmogus, atsisėdęs į valdžios kėdę, ima ir pasikeičia. Nesuprantu, ar čia dar iš senovės atėjęs mentalitetas. Daugelis dar nesuvokia, kas yra profsąjunginis judėjimas. Vyresnioji karta prisimena kitus laikus, o jaunesnioji karta - į viską spjauna ir išvažiuoja. Todėl, manau, kad šioje vietoje turėtų būti ganėtinai stipri švietimo sritis, turėtų būti pakeistos ugdymo programos. Nuo mažens vaikai turėtų būti įtraukiami, kad vėliau suprastų, jog žmogus turi pats už save pakovoti. Nes kai paklausi žmonių, kodėl nestoji į profsąjungą, atsakymas būna toks: o ką man profsąjunga duos? Jie nesupranta, kad profsąjunga nėra kažkoks labdaros fondas - profsąjunga yra tas pats „aš“, kitas, tiesiog visuomeninė organizacija, ir tik visi kartu galim ką nors padaryti.

G.JAKAVONIS: Pakalbėkime apie mūsų politinių partijų ir profsąjungų santykį. Pavyzdžiui, socialdemokratai yra kairieji, kurie turėtų atstovauti būtent dirbančiųjų interesams. Tas paskutinių metų socdemų pralaimėjimas rinkimuose rodo, kad jie nukrypo nuo visų savo pažiūrų. Dabar įvyko skilimas, atsirado Socialdemokratų darbo partija su Gintautu Palucku, bet aš vėl nematau to ypatingai išreikšto socialinio dalyko, ką G.Paluckas labai aiškiai deklaravo. Dabar tyla ir ramybė. Kaip manote, Artūrai, kodėl pas mus nėra taip, kaip Vakaruose: jeigu aš esu socialistas, tai visi socialiniai dalykai yra mano vėliava. Pas mus nesvarbu - konservatoriai ir socdemai yra liberalai. Kodėl pas mus socialdemokratai nėra tie žmonės, kuriais profsąjunga galėtų patikėti?

A.SKARDŽIUS:
Pirmiausia todėl, kad nėra aiškių partijos programinių nuostatų. Susikompromitavę liberalai laikėsi tos pačios nuostatos - už laukinį liberalizmą. Mano nuomone, žmonėms šiandien trūksta tikėjimo. Trūksta tikėjimo tiek partijomis, tiek profsąjungomis. Verslas dar yra per jaunas. Kad taptų socialiai atsakingu, jis turi subręsti. Koks galėtų būti instrumentas? Žinoma, profesinės sąjungos. Profesinis darbuotojas turėtų tikėti profesinės sąjungos veiksmingumu. Politikai, savo priimtais įstatymais sunaikinę mažas parduotuves, privertė gyventojus bėgti į prekybos centrus ir dirbti ten vergiškomis sąlygomis. Aš nemačiau, kad privačiame sektoriuje būtų streikai. Kita vertus, kalbant apie Darbo kodeksą, kuris buvo priimtas, prisipažįstu, aš balsavau už jį. Balsavau todėl, kad vis tiek reikia atsakyti į klausimą: kas pirma - višta ar kiaušinis? Pirma, reikia sukurti tą bendrą gėrį, po to jį teisingai paskirstyti. Aš nekalbu apie biudžetines organizacijas, gyvenančiais iš biudžeto bendro gėrio, kurį suneša mokesčių mokėtojai. Aš vadovaujuosi tuo principu, kad valstybėje turi būti išmintinga politika, kad to gėrio būtų sukurta daugiau ir kad jis būtų teisingai paskirstytas tiek viešajame sektoriuje, tiek ir privačiame sektoriuje. Todėl ir kalbėdamas apie profsąjungas sakiau, kad nereikia iš naujo išrasti dviračio, jį reikia pasiskolinti, adaptuoti pedalus Lietuvai ir taikyti visus įmanomus metodus. Šiandien yra toks pereinamasis laikotarpis, kuris įsitempęs, kaip guma, žmonės dėl to ir emigruoja. Viena iš emigracijos priežasčių - nėra tikėjimo, kad žmogus gali ką nors pakeisti. Man taip pat teko būti darbdaviu, todėl galiu pasakyti: kiekvienas darbdavys supranta, jog kiekvienas žmogus yra aukso vertės, tik jis visuomet nuskriaudžiamas.

G.JAKAVONIS: Ar sutiktumėte su ta nuomone, kad naujai sistemai susiformuoti buvo per mažai laiko?

V.RUBAVIČIUS: Manau, laikas čia beveik nieko nereiškia. Labai paprastas dalykas: jeigu mes sėdime prie stalo dviese, vienas ko nors reikalauja, bet jis yra politiškai neįgalus, o aš esu politiškai galingas, tai man juokinga klausytis to žmogaus. Aš jį galiu pavyti, gražiais žodžiais, išmesti, šalia dar sėdi politikas, kuris palinksės galva. Ką man kalbėti su juo apskritai? Bet kadangi yra tokios taisyklės, na europiečiai, demokratija ir pan., tai mes palinksime galvomis. Tiesiog imitacija. Kodėl Vakaruose atsirado galingos profsąjungos? Todėl, kad reikia išspręsti vieną pagrindinį klausimą, kad nebebūtų revoliucijų, tokios sumaišties, kuri yra nenaudinga kapitalui. Ten yra labai stipri savivaldos sistema, o kas yra savivalda? Tai ir yra ta pirminė politinė terpė, o Lietuvoje nėra savivaldos, todėl negali būti politinės visuomenės. Kai mes pradedame kurti struktūras ir manome, kad jos bus galingos, tai visuomenė net nežino, kas yra ta politinė galia ir kaip veiks tos profsąjungos. Žmonės neturi tos orios savivaldos, kad tvarkytųsi savo kieme, savo teritorijoje ir pan. Kai šito nėra, tai visos sukuriamos visuomeninės organizacijos yra aptarnaujančios ir besimaitinančios.

Prisiminkime šiek tiek istorijos. Mūsų valstybė buvo kuriama gariūnų pagrindu. Kitaip tariant, buvo manoma, kad žmogus, neperėjęs per gariūnus, negali būti laisvas. Gariūnai išlaisvina. Tu turi tapti prekybininku, vežioti ir tada tampi tarsi laisvas, save aprūpinantis žmogus. Bet tas smulkusis ir vidutinis verslas, aš jį sąlygiškai vadinu „gariūnišku“, jis yra didžiausias nelaisvės šaltinis. Pažiūrėkime į tų žmonių psichologiją, juos gi engia reketininkai, vietos valdžios prižiūrėtojai, san. epideminės tarnybos. Čia nėra jokios laisvės, nes tu esi nuolankus, visiems pataikauji, kad niekam neužkliūtum galbūt daug kam susimoki. Atėjo tokie žmonės, jų vaikai, kurie augo tokiose šeimose ir matė, kaip tėvai gyvena. Taip kaip iš tokių žmonių formuoti pilietišką visuomenę? Nėra tam pagrindo ir tas pagrindas neatsiras, kol tos pridedamosios vertės dalybos yra naudingos tik tiems, kurie turi politinės galios. Kai mes žiūrime į Darbo kodeksą, tai kieno galią jis sustiprino? Atsakymas yra labai aiškus: jis sustiprino darbdavių galią, išlaisvino juos nuo dalinės atsakomybės, kuri ir nebuvo vykdoma, bet buvo bent fiksuojama. Tai dabar neliko ir tos atsakomybės. Jų galia sustiprėjo. Kad reikalingi darbo kodeksai, neabejotina. Bet darbo kodeksas visuomet ir parodo galios santykius: visuomenės, kaip darbuotojų, ir tų, kurie tą visuomenę valdo - darbdavių ir politikų. Politikai šiuo atveju pasirodė kaip darbdavių socialinės klasės aptarnautojai.

G.JAKAVONIS: Amžinas klausimas - ką reikia daryti, kad profsąjungos taptų rimta jėga, kurios nuomonės darbdavys, kad ir kas jis būtų, negalėtų nepaisyti?

I.RUGINIENĖ: Norint ką nors gera padaryti, pirmiausia reikia pažiūrėti į save. Kiekvienas iš mūsų turi suprasti, kad ne brolis, ne kaimynas, ne draugas padarys, o aš pats turiu padaryti. Mūsų valstybėje yra susiformavę tokie stereotipai, atėję iš senų laikų, kad ne aš, o kas nors kitas padarys. Kitas dalykas, turime atsakyti, koks yra viso to tikslas? Tikslas yra bendras - stipri ir išsivysčiusi valstybė, kurioje mums visiems, čia gyvenantiems, būtų gera. Jeigu mes sutariame, kad mūsų tikslas yra bendras, tai galbūt nustokime imituoti procesus, pradėkime dirbti ir eiti viena linkme.

E.MILEŠINAS: Teisinė bazė su naujuoju Darbo kodeksu stipriai pablogino profesinių sąjungų galimybes veikti. Lipant aukštyn, sraigtelis po sraigtelio, kiekvienos organizacijos profesinė sąjunga jungiasi į darinius mieste, jungiasi į centrą ir tada jau galbūt tas mechanizmas gali po truputį pradėti judėti. Bet judėjimas, visų pirma, turi būti pradėtas nuo savęs.

A.SKARDŽIUS:
Pirmiausia įstatymų leidėjas arba valdžia turi aiškiai suvokti, kad profsąjungos, atstovaujančios silpnajai pusei, turi jaustis saugios, turėti garantijas apsaugoti. Turi būti pakankamai subalansuotas mechanizmas tarp darbdavio, darbuotojo ir profsąjungos. Tuomet galbūt darbuotojas pradės tikėti profsąjunga, profsąjunga galbūt taps efektyvi ir žmonėms, emigruojantiems iš Lietuvos. Profsąjungos turi turėti ir finansinius išteklius, taip pat turi dalyvauti valdymo organuose. Valdžia turi užtikrinti teisinį saugumą ir finansavimą.

V.RUBAVIČIUS:
Dabar mes pradedame matyti, kad neturėdami realios savivaldos, mes neturime saugiklių. Mūsų šis sluoksnis yra visiškai neveiksnus, jis atskirtas tam, kad valdžia būtų sukoncentruota aukštesniajame sluoksnyje. Mano nuomone, tai yra valstybės naikinimas, kai Vakaruose visur vyko decentralizacija, pas mus atvirkščiai - vyksta centralizacija.

Konfernecijos video medžiagą rasite čia.


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (5)

  • terra incognita 2018 birželio mėn. 25 d. 12:20:34

    Profsąjungiečiams rekomenduočiau pastudijuoti knygas jos autorius
    Yuval Noah Harari ,,Homo deus,,Glausta rytojaus istorija ir ,,Sapiens,,
    Glausta žmonijos istorija. Gal tada ateis geresnių minčių kaip keisti
    esamas situacijas.

  • narys 2018 birželio mėn. 25 d. 08:47:15

    Valdžia darė viską, kad tik neatsirastų profsąjugos,kam valdžiai
    reikia dar vienos pilietines gerai organizuotos jėgos. Kaip Marksas rašė
    apie profsąjugas,tai mokyklos, kurios išjudins darbuotojų kovojančių
    už savo teises, nuo reikalavimų iki protestų, kokiai valdžiai
    reikalinga tai, todėl valdžia dirbo tyliai, kad profsąjugos kurtusi iš
    lėto, o kai kuriuose organizacijos ir išvis draudė kurti profsąjungas,
    valdžia žino ką daro, nepaklusniuosius baudžia ar kitai išjungia, tam
    valdžia viais lygiais tur svertų susidoroti su nepaklusniais, o dabar
    turime ką turime silpnas profsąjugas, korumpuotas su valdžia suaugusias
    partijas ir jos judėjimu, pilnai policinę valstybę.pažiūrėkite kiek
    savivaldybių vadovauj buvę milicininkai, ir kiek
    milicininkų-policininkų išvis dirba valdžios struktūrose ir suprasite
    jei norėsite kur žengia mūsų nepriklausoma Lietuva.

  • Parsidaveliai 2018 birželio mėn. 24 d. 22:22:07

    Visos profsajungos parsidaveliai mg baltik todel ir neigalios

  • Buvęs profsąjungietis 2018 birželio mėn. 24 d. 14:17:34

    Šitiem visiem "bičiuliam" labai nepamaišytų perskaityti B.Traveno
    romaną "Medvilnės rinkėjai".Jūs gi nieko daugiau neveikiat,tik srębiat
    kadaise G.Vagnoriaus užmaišytą košę,dėdamiesi darbuotojų
    gynėjais.Jūsų supratimas apie profsąjungas-kaip kiaulės apie debesį.

  • valdas 2018 birželio mėn. 24 d. 13:40:26

    Todel,kad prichvatizavo syyyyyyyyyyyyyyyysai ir panasus...

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALINGAI: pasiruošimą naujajam sezonui Panevėžio „Lietkabelis“ baigė pergale - namuose 92:63 sutriuškino Jūrmalos „Jurmala“ krepšininkus iš Latvijos.
  • PABĖGO: antradienį Pietų Korėjos Tedžono mieste, kuris yra už 160 kilometrų į pietus nuo Seulo, iš zoologijos sodo pabėgo puma.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar vizitai pas gydytojus ir tyrimai turėtų būti apmokestinti?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +9 +11 C

   +8  +10 C

 

   +12  +14 C

  +22  +26 C

   +21  +24 C

 

   +21  +25 C

  3-5 m/s

 2-3 m/s

 

    3-4 m/s

 

USD - 1.1697 PLN - 4.3008
RUB - 79.1659 CHF - 1.1245
GBP - 0.8896 NOK - 9.5473
reklama
Ukis 2018