Uostamiestyje veikiantis Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas „Independence“, kurio kaina 250 mln. JAV dolerių, yra nuomojamas už beveik trigubą kainą - 720 mln. JAV dolerių 10 metų laikotarpiui. Ir tai nėra išperkamoji nuoma. Nuomos sutarčiai pasibaigus, Lietuva turės SGD laivą dar išsipirkti už daugiau nei pusantro šimto milijonų JAV dolerių. Taip trumpai galima būtų apibūdinti į Trispalvę įsuktą aferą.
Kodėl iki šiol tylima ir ką daryti, kad pagaliau būtų atsakyta, kokia žala padaryta Lietuvai „Independence“ sandoriu, paklausėme skandalingus faktus dar praėjusioje Seimo kadencijoje atskleidusio Seimo nario Artūro Skardžiaus.
- Ar nuo to laiko, kai 2014 m. jūsų inicijuotos ir vadovaujamos parlamentinės komisijos tyrimas atskleidė, kad SGD terminalas yra pinigų plovykla, kas nors ėmėsi tai tirti? Prokuratūra? Auditas?
- Seimo sudaryta specialioji tyrimo komisija Seime dirbo beveik metus. Komisijos parengtą išvadą Seimas patvirtino. Kreiptasi į teisėsaugos institucijas, į prokuratūrą. Ji medžiagą persiuntė į STT, bet STT tyrimo nesiėmė. Žinau, kad tuo metu buvo pradėti tyrimai dėl Ignalinos atominės uždarymo (dėl 82 mln. eurų A.Sekmoko vadovautos Energetikos ministerijos dovanos Rusijos valdomam NUKEM), taip pat dėl Visagino atominės elektrinės, kur vos ne pusantro šimto milijonų litų buvo iššvaistyta. Tai didžiulės sumos, o tyrimų rezultatas - nulinis: pinigai jau buvo išplauti, o daugelis atsakingų pareigūnų iš ten nukeliavo dirbti į „Klaipėdos naftą“, po to į LITGAS ir kitas strategines įmones. Dabar tie patys pareigūnai „tvarką daro“ geležinkeliuose ir miškuose. Šiandien galiu konstatuoti - veikia sistema, kuri neįsileidžia nei parlamentinės kontrolės, nei prokuratūros, nei kitų institucijų.
- Kokius skandalingus SGD terminalo sandorio faktus tąkart atskleidė jūsų vadovaujama Seimo komisija?
- „Klaipėdos naftos“ viešojo pirkimo ataskaitoje buvo aiškiai parašyta, kad buvo perkama suskystintų gamtinių dujų plaukiojanti saugykla su dujinimo įranga, o nupirkta, pasirodo, tik laivo-saugyklos nuoma. Per sutartyje numatytą 10 metų nuomos laikotarpį bus išleista beveik 3 kartus tiek, kiek tarpininkas - bendrovė „Hoegh LNG Ltd“ - sumokėjo Pietų Korėjos laivų statyklai už tą mums išnuomotą laivą. Kadangi tokių laivų pasaulyje nėra daug statoma - nesunkiai suradome tą užsakymą ir sužinojome, kad Lietuvai išnuomoto laivo įsigijimo kaina - 250 mln. JAV dolerių (nuomos sutartyje laivo kaina nebuvo atskleista). „Klaipėdos naftos“ pasirašytoje sutartyje nurodyta, kad už 10 metų laivo nuomą privalėsime sumokėti 1 800 000 000 Lt, arba 720 mln. JAV dolerių (pagal to meto lito ir JAV dolerio kursą). Iš sutarties matyti, kad tai nėra išperkamoji nuoma, kas yra labai svarbu akcentuoti.
- Kiekvienam aišku, kad išperkamoji nuoma yra geriau nei paprasta, nes pasibaigus nuomos sutarčiai, turi ir daiktą. Tikėtis, kad SGD terminalo sutartį pasirašė kvailiai, nesuvokiantys ką daro, naivu - jie labai gerai suvokė ką daro, ar ne?
- Tiek tuometinis „Klaipėdos naftos“ direktorius Rokas Masiulis, tiek premjeras Andrius Kubilius puikiai suvokė ką daro. Kaip aiškinta, kodėl perkant laivą buvo nupirkta tik jo nuoma? Buvo bandoma teisintis, kad tiesiogiai, ne per tarpininkus, tokio laivo Lietuvai niekas nebūtų pardavęs. O apskritai buvo stengiamasi komisijai nieko neatskleisti - klausimai buvo tiesiog ignoruojami.
Žmonės buvo ir yra kvailinami. Šiandien jūs niekur nerasite informacijos, pavyzdžiui, kokia kaina paskirtasis dujų tiekėjas LITGAS perka dujas iš „Statoil“ - net Seime uždrausta tą kainą atskleisti. Tiek Seimas, tiek Tauta yra izoliuota nuo tokios informacijos. Jei kas bando ką nors iškelti į viešumą, gauna didelį viešą smūgį.
- Kiek žinau, komisijos tyrimo metu buvo rasta ir suklastotų „Independence“ viešojo pirkimo konkurso dokumentų...
- Radome suklastotą viešojo pirkimo ataskaitą, kuri buvo pateikta Viešųjų pirkimų tarnybai. Joje buvo nurodyta, kad laivas perkamas iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG Ltd“, registruotos Osle, nurodytas ir konkretus adresas. O kai Seimo komisijoje gavome laivo nuomos sutartį, pamatėme, kad „Klaipėdos nafta“ sutartį sudarė ne su Osle registruota įmone, bet su Bermudų salyne registruota įmone. Labai gudru. R.Masiuliui buvo nė motais, kad su Bermuduose registruotomis įmonėmis, siekiant išvengti pinigų plovimo, išvis nebuvo galima sudaryti jokių sutarčių - tą nurodė dar 2001 metais tuometinės Finansų ministrės Dalios Grybauskaitės pasirašytas dokumentas „Dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“.
Paaiškėjo ir daugiau abejotinų aplinkybių. Išsiaiškinome, kad „Klaipėdos nafta“, beje, veikianti kaip privatus juridinis asmuo, kur 70 proc. akcijų priklauso valstybei, SGD terminalo projektą kaip komercinį projektą pradėjo įgyvendinti savo iniciatyva, be Vyriausybės ir Seimo pritarimo. Kai viskas jau buvo sutarta su „Hoegh LNG Ltd“ ir liko tik pasirašyti sutartį, R.Masiulis atskubėjo į Vilnių prašyti Vyriausybės, kad ši priimtų Vyriausybės nutarimą, suteikiantį teisę „Klaipėdos naftai“ įgyvendinti šį projektą.
Teisingumo ministerija tam prieštaravo nurodydama, kad tokiems dideliems įsigijimams reikia skelbti tarptautinį konkursą, o ne atgaline data suteikti įgaliojimus „Klaipėdos naftai“ ir įteisinti jau įvykusius susitarimus. Tačiau premjeras A.Kubilius viską palaimino. Ir jau po dviejų dienų „Klaipėdos naftos“ vadovas pasirašė sutartį su „Hoegh LNG Ltd“.
Visos šios aplinkybės leido šį sandorį stabdyti ir skelbti naują konkursą. Bet Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui Žydrūnui Plytnikui aukščiausi valstybės vadovai nurodė nedaryti jokio viešojo pirkimo patikrinimo, nestabdyti jau pasirašytos sutarties. Jis vėliau apie tai prasitarė pats. Nes kitaip esą būtų sužlugdytas strateginis energetinės nepriklausomybės projektas. Tad mūsų komisija, atsižvelgdama į tai, kad projektas, kad ir koks jis būtų kreivas ir kiek bekainuotų, vis dėlto turi būti įgyvendintas suplanuotu laiku, Seimo sprendimu įpareigojo Vyriausybę vėliau, tai yra po 2014 gruodžio 3 dienos, atlikti laivo-saugyklos pirkimo nepriklausomą auditą. To audito nėra iki šiol.
Dar komisija aiškinosi, kodėl „Independence“ projekto įgyvendinimui nebuvo prašomi europiniai pinigai, kodėl nebuvo daromas bendras projektas su kaimynais, pavyzdžiui su Lenkija, kurie vėliau pasistatė terminalą Svinouiscyje, kodėl nebuvo tariamasi su latviais, turinčiais puikią dujų saugyklą. Atsakymų neradome. Mano vertinimu, taip buvo daroma todėl, kad Europos komisija griežtai kontroliuoja europinius pinigus ir tokie „šleivi“ projektai išvis nebūtų finansuojami. O svarbiausia priežastis, manau, ta, kad europinių pinigų niekaip nenuplausi į Bermudus. Tačiau savų piliečių pinigus, kaip matote, labai nesunku išpumpuoti.
- Kaip atsitiko, kad „Independence“ projektas yra finansuojamas iš visų Lietuvos gyventojų, gaunančių sąskaitas už elektrą, dujas ir šilumą, kišenės?
- Kai buvo pasirašyta SGD terminalo sutartis, tuometinis premjeras A.Kubilius visus „Klaipėdos naftos“ valdomo SGD terminalo eksploatacijos kaštus permetė vartotojams. Kitaip tariant, SGD terminalo - „komercinio projekto“ eksploatacijos kaštai, tame tarpe ir laivo nuoma, buvo „socializuoti“ ir tapo finansuojami iš visų mūsų kišenės. 2012 m. birželį priimtas A.Kubiliaus vyriausybės parengtas SGD terminalo įstatymas, kuriuo SGD terminalo projekto įgyvendinimo sąnaudos ir laivo išlaikymas per papildomą „saugumo dedamąją“ įtrauktas į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą. O tai reiškė, kad už „Independence“ statybą ir eksploataciją mokės visi dujų rinkos subjektai - net nesvarbu, ar jie naudojasi terminalo paslaugomis, ar ne.
Paskutinėmis A.Kubiliaus Vyriausybės darbo dienomis naštą energijos vartotojams buvo sumanyta dar padidinti - priimtas Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis kokiomis sąlygomis bus perkamos SGD terminalui dujos. Vėliau šį A.Kubiliaus sumanymą sėkmingai įgyvendino LITGAS vadovas Dominykas Tučkus - ant vartotojų pečių dar buvo perkeltas ir perkamų dujų kainų skirtumas. Nes dujų tiekėjas LITGAS per SGD terminalą dujas iš „Statoil“ perka brangiai, o parduoda pigiai - už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą rinkos kainą. Skirtumą apmokame mes. Pavyzdžiui, 2015 metais per terminalą pirktų dujų ir parduotų rinkoje kaina skyrėsi net du kartus. Kuo daugiau iš „Statoil“ perkame dujų, tuo didesnį skirtumą turime dengti. Šią duoklę „Statoil“ turėsime mokėti taip pat 10 metų.
Nors skelbiama, kad „Independence“ dirba pelningai, tačiau kažkodėl kiekvienais metais mes turime susimokėti beveik 100 mln. eurų, kad padengtume SGD terminalo veiklos sąnaudas. Tad belieka tikėtis, kad išauš ta diena, kai už A.Kubiliaus „komercinį“ projektą mums nebereikės mokėti.
Seimo komisijai pradėjus aiškintis „Klaipėdos naftos“ su Bermudų salyne registruota įmone sudarytos sutarties detales, mus nustebino netikėtas atradimas - pasirodo, mūsų pinigai iš Bermudų salų keliauja į Kiprą - kitą pinigų plovimo rojų. Kipre „Hoegh“ šeimai atitenka viso labo tik 44 proc. iš Lietuvos per Bermudus atkeliavusių pinigų. Didžioji dalis mūsų pinigų atitenka įvairiems pensijų fondams. Vadinasi, mūsų „turtingi“ pensininkai, vartojantys elektrą ir dujas, remia „vargšus“ norvegų pensininkus. O kas iš tiesų slepiasi po tais fondais galėtų atsakyti tik mūsų teisėsauga.
- Žmonės apvaginėjami iki šiol. Tai ką daryti?
- Premjerui Algirdui Butkevičiui 2016 metais pavyko sumažinti iš „Statoil“ perkamų dujų kainą ir kiekį. Premjeras Saulius Skvernelis bandė tartis su latviais ir estais dėl SGD terminalo bendro panaudojimo, kad galėtų sumažinti Lietuvai tenkančią energetinio saugumo naštą. Kol kas derybose apčiuopiamų rezultatų nepasiekta.
Niekas nesiginčija, kad terminalas strategiškai yra reikalingas, tačiau to strateginio objekto įgyvendinimas privalėjo būti skaidrus kaip rasos lašas. Apgailėtina, kai įgyvendinant labai svarbius Lietuvai strateginius projektus, tokius kaip SGD terminalas, Visagino atominė elektrinė, atsiranda politikų, bandančių susikrauti sau turtus Bermuduose, Kipre ar dar kažkur. Tenka apgailestauti, jog neretai visa tai dar pridengiama mums šventa Trispalve.
- Tie faktai jums vienam bado akis? Kodėl Seimas tyli?
- Todėl kad visiems nurodyta tylėti. Tada irgi buvo nutildytas Seimas, Seimo pirmininkė tildė visus savo partijos žmones, premjeras savo. Tildė tam, kad nebūtų apkaltinti, jog sužlugdė prezidentės globojamą energetinės nepriklausomybės strateginį projektą „Independence“. Pikčiausia, kad dabar, švenčiant valstybės atkūrimo šimtmetį, yra pelnomasi iš strateginių projektų energetikos, gynybos srityje. Tai yra aukso kasyklos tiems „naujiesiems valstybininkams“. Jie jaučiasi nebaudžiami ir be baimės kraunasi turtus Lietuvos žmonių sąskaita.
- Ką reikia daryti, kad reikalai pajudėtų ir būtų atsakyta į klausimą, kokia žala Lietuvai galėjo būti padaryta „Klaipėdos naftai“ perkant SGD laivą-saugyklą?
- Teko kalbėtis su premjeru S.Skverneliu, jis už tai, kad reikia Seimo nutarimą vykdyti - atlikti SGD laivo-saugyklos įsigijimo nepriklausomą auditą. Ir išsiaiškinti dėl to „Klaipėdos naftos“ viešojo pirkimo konkurso: kodėl pirkom laivą, o nupirkom tik jo nuomą, ir kodėl, sumokėję beveik trigubą laivo kainą už nuomą, neturėsime pačio laivo.
Nuomos sutartis yra neatšaukiama iki 2024 metų. Koks sprendimas bus po to, priklausys nuo politikų. Mano giliu įsitikinimu, reikėtų išpirkti tą laivą. Tačiau tai reikia padaryti ne už vyriausybės pasiskolintas lėšas, o gavus europinę paramą. Jei tą laivą turėtume, gal išnuomoti kokiai nors Afrikos valstybei galėtume, uždirbtume, galų gale. Gal parduotume, įsigiję. Tai nors šiokia tokia kompensacija būtų - įkritus į balą, sausas neatsikelsi.
Turiu vilties, kad galbūt premjerui S.Skverneliui pavyks ką nors pakeisti iš esmės. Jis jau ėmėsi energetikų klano. Praėjusią savaitę iš pareigų atleido labai įtakingą Vyriausybės patarėją energetikai Tomą Gerasimavičių. Energetikos ministerijoje, manau, ne viena galva dar lėks. „Lietuvos energijoje“ prieš kurį laiką darbo neteko ilgametis jos vadovas Dalius Misiūnas. Premjeras daro ryžtingus sprendimus. Būtent tų sprendimų nebuvimas ir lėmė tai, kad verslo interesų grupės su nesąžiningų politikų globa savo čiuptuvais apraizgė visus pelningiausius strateginius valstybės sektorius ir su pasimėgavimu iš jų čiulpia pinigus.
- Visuomenė kokią nors įtaką gali turėti šioje situacijoje?
- Be abejo, gali paimti šakes, ateiti prie valdžios institucijų ir pasakyti - nusibodo. Kol tauta to nepadarys, tai dabartinė sistema ir liks tokia nepajudinama.