respublika.lt

2018 rugsėjo 24, pirmadienis

Kodėl Lietuvos vadovai eina prieš visą pasaulį? Tiesiog jau būtina pasikalbėti su psichologunuotraukos

2014 sausio mėn. 23 d. 10:55:48
Danas NAGELĖ, „Respublikos“ žurnalistas

Šveicarijos kurorte Davose pasaulio valstybių lyderiai, tarp kurių Lietuvos atstovų ir šiemet nėra, diskutuoja, kaip sumažinti socialinę atskirtį tarp turtuolių ir vargšų, o mūsiškiai politikai iki šiol nepriima sprendimo pensininkams grąžinti pavogtas pensijas ar padidinti minimalią algą mažiausiai uždirbantiems. Daugiausiai uždirbantiems jos jau padidintos. Kodėl Lietuvos vadovai eina prieš visą pasaulį? Jau tiesiog būtina apie tai pasišnekėti su psichologu.


- Valdantieji suka galvą, kaip kompensuoti per krizę nusavintų pensijų dalį. Yra siūlymų senjorus išrūšiuoti: pirmiausiai atsiskaityti su seniausiais, o jaunesniems bus patariama dar palaukti. Tačiau kodėl valdininkai, teisėjai, valstybės politikai, kai jiems buvo didinamos algos, nebuvo taip pat rūšiuojami: didinama buvo visiems nepriklausomai nuo jų amžiaus, o ne tik tiems, kurių mirties valstybė tikisi labiausiai? - „Respublika“ klausė psichologo, rašytojo Vytauto ČEPO.

- Tai kad viskas Lietuvoje išrūšiuota. Pirmiausiai viską atgavo tie, kam mažiausiai reikia - politikai ir valdininkai. Ir net įsakmia tvarka: kad negalima atsisakyti padidinimo. O paskui ateis eilė visiems kitiems. Ir galiausiai ateis eilė pensininkams. Bandoma parodyti humaniškumą. Pirmiausiai seniausiems atiduos. Tačiau iš esmės tai yra ne kas kita, kaip ciniškas požiūris į žmones, kurie prisimenami dažniausiai tik prieš rinkimus. Pinigų pensininkai gal ir neatgaus, bet bent prisiklausys, kaip atgaus. Netrukus prezidento, Europos Parlamento rinkimai, paskui - Seimo ir savivaldos rinkimai. Žmonės bent prisiklausys, kaip atgaus. Žodžiais bus sotūs.

Tokia jau mūsų valstybė - labai viskuo tikinti. Žmonės tiki visais politikų žodžiais, tiki ne tuo, ką mato, o tuo, ko nemato, ko nėra. Tiki 1509 litų minimalia alga, tiki, kad pensijas atgaus, tiki, kad bus kompensuota už kažką. Visos bėdos nuo to ir prasideda.

- Davose pasaulio lyderiai diskutuoja, kaip sumažinti socialinę atskirtį tarp turtuolių ir vargšų. Pas mus net minimalią algą gailima didinti motyvuojant, kad tada padidės pinigų kiekis, kils infliacija. Kodėl tada tie, taip kalbantys ir daug uždirbantys, neatsisako dalies algų, kad būtų padidinta mėnesinė alga? Tada ir pinigų kiekis nepasikeistų. Kodėl teisėjai, politikai, valdininkai nepasisiūlo?

- Jie to niekad nepasiūlys. Pasiklausykite, kaip jie šneka. Sako, kad jei bus padidintos pensijos ar minimali alga, išbalansuosime finansų rinką. O kai patys gauna po 20 ar 30 tūkst. atlyginimus ir dar jie buvo padidinti, tai šitas dalykas kažkodėl rinkos neišbalansuoja. O kai pensininkams grąžins, rinka kažkaip išsibalansuos. Pasakos kvailiams.

Tačiau yra tokių, kurie patiki. Kažkas taip kalba, nes gauna už tai pinigus, o pensininkams „dzin“ ta rinka. Bet išgirdę tokius protingus žodžius ima ir išsigąsta. Rinką balansuoja ne pensijos, o toks švonderiškas, begėdiškas požiūris į tą rinką. Vieni nežmoniškus atlyginimus gauna, kitur - skurdas. Socialinė atskirtis milžiniška. Apie 30 proc. žmonių gauna minimalią algą, kai kitose valstybėse ją gauna 2-3 proc. Vis sako: mažinsime, mažinsime tą atskirtį. O ji kaip didėja, taip didėja. Vis daugiau žmonių atsiduria gyvenimo užribyje. Taip bus ir toliau.

Aš nekaltinu nei tų Seimo narių, nei Vyriausybės. Aš noriu atsiprašyti visų, nes ir pats esu prisidėjęs prie tokios valstybės kūrimo. Bet vis dėlto manau, kad didžiausi kaltininkai yra patys žmonės, kurie tiki tokiais dalykais, kurie jonus auksaburnius, prikūrusius gražių istorijų per rinkimus, išrenka. O paskui patys matome, ką jie valdžioje daro. Rinkėjai kalti, kad tokius išrenka. Juk žmonės patys atveda juos į valdžią. Visi atėję teisėtai, nė vienas su kalašnikovu neatėjo į Seimą. Juos išrinko. Išsirinkote - ir turėkite. Ir nedejuokite.

- Šiandien paaiškėjo, kad pensijų kompensavimo darbo grupė nori padidinti mokesčius, nes kitaip esą nebus iš ko grąžinti pensijas. Kadangi valdžia labiausiai nemyli pensininkų ir minimaliai uždirbančių, gal būtent juos labiausiai ir apmokestins? Būtų didžiulė nauda biudžetui, nes jų yra daugiausiai.

- Gyventojų pajamų mokestis yra labai svarbus, ypač savivaldybėms. Apie 70 proc. viso biudžeto surenkame iš to. Tas yra svarbu. Tačiau pensininkų jau nebeišeina apmokestinti. O kompensacijoms reikia lėšų, kurios nenumatytos biudžete, todėl mokesčiai tikriausiai bus didinami.

Aš manau, kad pirmiausiai reikia didinti akcizus tokioms prekėms kaip alkoholis ir tabakas. Atrodo, kad tai menkniekis, tačiau kai specialistai paskaičiuoja, pasirodo, kad, kažkiek padidinus akcizą, papildomai surenkama arti milijardo litų. Galima padidinti juridinių asmenų pelno mokestį. Pakėlus 2-3 proc., būtų surenkamas papildomas milijardas. O ką reiškia tokie procentai uždirbantiems milijonus? Mažiau dividendų išsimokės. Aiškina, kad padidinus pelno mokestį nukentės investicijos. O kas gi kur dabar labai investuoja? Tų būdų, kaip gauti papildomų lėšų, yra. Jei kas nors galvoja, kad užtenka įjungti pinigų gaminimo mašiną, tai blogai galvoja. Nes tada rinka tikrai išsibalansuotų. Pinigus reikia uždirbti.

- Seimo narys Jonas Varkala mano, kad lengvai galima ne tik grąžinti pavogtas pensijas, bet ir padidinti jas 200 litų, nes, pasak jo, pinigų yra. Tą esą įrodo faktai, kad valstybė negaili šimtų milijonų litų Valdovų rūmams, VSD pastato statyboms, pirmininkavimui ES Tarybai, Nacionalinio stadiono griaučiams ir t.t. Gal iš tikrųjų tų pinigų yra, tik nemokame jų ieškoti? Jie kažkur užsimeta ir atrandame, kai norime ką nors grandioziško pastatyti?

- Negalima taip kalbėti. Toks požiūris, kad nieko nedarykim, tik pensijas mokėkim, yra amžina problema. Gyventi tai reikia. Galų gale reikia ir tų stadionų, ir muziejų. Negalima tik viską pravalgyti. Taip valstybė susinaikins. Ne vien maistu žmogus gyvas. Aišku, viską reikia su protu daryti. Bent vieno stadiono valstybei reikia. Tik bėda ta, kad, vos pradėjus jį statyti, išvagiami pinigai. Ir nė vienas kažkodėl nesėdo už tai. Ir kažkodėl nekovojama su šešėliu. Jei būtų mokamos normalios algos, tai ir „Sodra“ gautų daugiau pinigų. Būtų iš ko tas pensijas mokėti. Tačiau pinigai nueina per vokelius, dividendus, per kontrabandą. Aš visada sakau: jei esi valdžioje, būk liberalas ir netrukdyk žmogui, bet bausk kaip bolševikas, jei kas nors nusižengia. Bet pas mus mokesčių politika suvelta, sušiaušta, todėl klesti kontrabanda, juodoji buhalterija. Todėl pensijoms ir neužtenka pinigų.

- Valstybė toliau kiša pinigus į privačius pensijų fondus. Investuojama į akcijas, kurios per krizes tampa bevertės. Gal Vyriausybė būsimiesiems pensininkams daugiau uždirbtų pirkdama loterijos bilietus? Šansas užbraukti keturis kampus ir gauti bent du litus net per krizę yra.

- Tas akcijų pirkimas yra vienas iš būdų apiplėšti žmones. Juk kokia idėja iš pradžių buvo? Fondas investuoja, gauna pelną ir dalis jo skiriama fondo darbuotojams išlaikyti, kita dalis - pensijų kaupėjams. O pas mus kaip išėjo? Pradėjo žvėriškus atlyginimus mokėtis ne iš uždirbtų pinigų, o iš tų, kurie atėjo iš „Sodros“ ir kuriuos turėjo investuoti. Imdavo algas, net jei prarasdavo pinigus su tomis akcijomis. Paskui pasako: nėra pinigų. Kaip nėra? Juk investavai. Sako: nepasisekė. Na, aišku, kartą kitą gali nepasisekti. Tačiau kažkaip masiškai nesiseka. Jei nemoki plaukti - nebrisk į jūrą. Bet kažkaip ir toliau fondai masiškai investuoja į akcijas. Todėl manau, kad tai - elementari suktybė, už kurią, beje, niekas nėra nubaustas.

- Prisimenate, kad liberalas Eligijus Masiulis yra pasakęs, jog valstybės įmonėse dirbti už 5 tūkst. litų gali tik bepročiai arba vagys. Tai reiškia, kad mes esame nevispročių ir vagių Tauta, nes tik mažytė gyventojų dalis gali pasidžiaugti tokiomis algomis?

- Aš esu ir uostamiesčio vicemeras, bet tiek negaunu. Gaunu trečdaliu mažiau.

- Negražu klausti... Bet kuriai kategorijai save priskiriate?

- Tikriausiai bepročių. Nežinau, ką E.Masiulis turėjo galvoje taip kalbėdamas, bet girdėjau tą jo frazę. Gal buvo „įkalęs“?

- Politikai, valdininkija jau gauna ikikrizinius atlyginimus. Galime pasidžiaugti, kad krizė baigėsi?

- Lietuvoje krizė niekada nesibaigs. Krizė yra lietuvio gyvenimo būdas. Jei ji pasibaigtų, tai pusė žmonių nusišautų ir pasikartų. Krizė yra tas instrumentas, kuris leidžia kaip nori tvarkytis, kuriuo galima visas savo niekšybes, nemokšiškumą, nekompetenciją pridengti. Užtenka pasakyti, kad dėl visko kalta krizė. Taip ir išsilaiko valdžioje. Kada gi pas mus nebuvo krizės? Jau 25 metai krizė. Iš pradžių kaltinome rusus dėl jos. Paskui pasidarė nebepatogu, tai sugalvojome, kad krizė Graikijoje, krizė Ispanijoje. Dėl to ji esą yra ir pas mus.

Pinigų yra, bet mokesčiai didės

Pensijų kompensavimo darbo grupės narys Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas vakar prasitarė, kad, siekiant kompensuoti nusavintas pensijas, gali būti didinami mokesčiai, nes „pinigai ant žemės neauga“. O štai parlamentaras Jonas Varkala įsitikinęs, kad auga. Kad lėšų yra, tik jos švaistomos, pasak jo, įrodo tai, jog valstybė šimtus milijonų švaisto įvairiems skandalingiems projektams.

Siekiant kompensuoti krizės metu sumažintas senatvės pensijas, gali būti keičiami galiojantys mokesčiai.
„Iš principo taip, gali keistis mokesčiai, kai kurių bazės, gali atsirasti naujų mokesčių - apie tai diskutuojama, nes pinigai ant žemės neauga. Antras dalykas - darbo užmokesčio augimas, kuris duoda tam tikrą prieaugį „Sodroje“, kurį iš dalies irgi galima panaudoti kompensacijoms“, - vakar pareiškė A.Sysas.

Pasak parlamentaro, kompensacijos bet kuriuo atveju nebus išmokėtos iš karto, nes tokiu atveju suprastėtų makroekonominiai šalies rodikliai.

O Seimo narys J.Varkala registravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo Vyriausybė raginama jau iki kovo pavesti parengti pensijų dydžius reguliuojančius įstatymus, parengti ir priimti nutarimus, kuriais vidutinė pensija nuo šių metų kovo 1 d. būtų didinama mažiausiai 200 litų.

Anot jo, atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokesčiai jau ir taip daug uždirbantiems biudžetininkams smarkiai didinami, kad politinėms partijoms nuo 2000 iki 2012-ųjų iš biudžeto skirta 105,8 mln. litų, o pernai - 19 mln. litų, kad pirmininkavimui ES Tarybai nepagailėta 214 mln. litų, kad Valdovų rūmų statybos kainavo 337 mln. litų, kad Valdovų rūmai už valstybės biudžeto lėšas pernai už 445 tūkst. litų įsigijo koncertinį fortepijoną „Fazioli“, kad Nacionalinio stadiono griuvėsiams išleista daugiau nei 120 mln. litų, kad „Snoro“ administratoriui Saimonui Frikliui (Simon Freakley) buvo mokamas 483 tūkst. litų per mėnesį atlyginimas, kito banko administratoriaus Nilo Kuperio (Neal Cooper) komandai jau išmokėta apie 200 mln. litų ir t.t., galima daryti išvadą, kad pinigų yra. Tik jie leidžiami korupciniams projektams ir švaistomi. O galėtų būti išleisti pensijoms didinti.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PATEKO: Didžiojoje Britanijoje vykstančio Tarptautinės teniso federacijos (ITF) „Futures“ serijos turnyro vienetų atrankoje lietuvis Simonas Žukauskas 2:6, 1:6 pralaimėjo atrankos favoritui 20-mečiui amerikiečiui Roy'ui Smithui (1378-oji pasaulio raketė), tačiau pateko į pagrindines varžybas kaip „laimingas pralaimėjusysis“ (lucky loser).
  • VADOVAUS: Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų kuriamam Verslo kompetencijų ir paslaugų centrui nuo pirmadienio vadovauja ilgametę patirtį turinti Ramunė Vaičiūnienė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar savo akimis matėte popiežių Pranciškų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6   +9 C

   +3   +4 C

 

   0  +2 C

  +11  +12 C

   +8  +9 C

 

   +7  +9 C

  1-6 m/s

 4-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

USD - 1.1759 PLN - 4.2946
RUB - 78.5108 CHF - 1.1228
GBP - 0.8940 NOK - 9.5793
reklama
Ukis 2018