respublika.lt
 

Kodėl bankai taip nemyli lietuvių? (37)

2019 rugpjūčio mėn. 31 d. 14:01:08
Danas NAGELĖ

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai jau ne pirmus metus giriasi milžiniškais pelnais. Anksčiau jie garsėjo tik šalies viduje, piktindami žmones, kad moka juokingus mokesčius nuo savo pelnų, nors lupa didžiulius pinigus už paslaugas. Dabar bando išgarsėti ir Europos mastu. Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė, kad birželį mūsų bankų taikytos fiksuotos būsto paskolų palūkanos gerokai viršijo euro zonos vidurkį. O pagal jų padidėjimą per metus buvome trečioje vietoje visoje euro zonoje. „Vakaro žinios“ aiškinosi tokio beribio apetito priežastis.

×
nuotr. 1 nuotr.
Birželį euro zonos šalyse fiksuotos vidutinės būsto paskolų palūkanos tesiekė 1,65 proc., o Lietuvoje jos buvo 2,36 proc. EPA-Eltos nuotr.

 

ECB duomenimis, šių metų birželį euro zonos šalyse fiksuotos vidutinės būsto paskolų palūkanos tesiekė 1,65 proc., o tai yra visų laikų mažiausios palūkanos nuo pat 2000-ųjų. Per metus palūkanos krito 0,18 proc. Tačiau, deja, to negalima pasakyti apie Lietuvą. Mūsų šalyje jos per metus paaugo 0,12 proc. - iki 2,36 proc., euro zonos vidurkį mes jau lenkiame 0,71 proc.

Lietuvos bankas situaciją komentuoja paprastai: šalies ūkio ir gyventojų pajamos augo, todėl kreditų paklausa nemažėjo. Pasekmė - komerciniai bankai galėjo didinti palūkanas nerizikuodami prarasti klientų. Be to, esą bankai palūkanas pakėlė dėl konkurencijos sumažėjimo iš rinkos pasitraukus „Danske Bank“ bei susijungus „Nordea“ ir DNB.

Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad aiškinti palūkanų dydį vien bankų skaičiumi rinkoje nėra tikslu.

„Palūkanų augimas yra kompleksinis reiškinys, susijęs su daugeliu priežasčių. Pateiksiu kelias svarbiausias. Visų pirma, palūkanos yra tiesioginis prisiimamos rizikos atspindys. Bankas, suteikdamas paskolą, vertina kiekvieno kliento rizikingumą individualiai. Per pastarąjį dešimtmetį klientai skolinosi rekordiškai žemomis palūkanomis. Įprasta, kad geriausiomis sąlygomis skolinasi tie klientai, kurių rizika ir paskolos aptarnavimo išlaidų bei pajamų santykis yra mažiausi. Augant ekonomikai, kinta ir naujai besiskolinančių klientų profilis. Tai atsispindi vidutinėse naujai išduotų paskolų palūkanose.

Lietuvoje tapo įprasta skolintis maksimaliai ilgam terminui bei „užsiskolinti“ ties maksimalia galimybių riba. Situacija, kai skolinamasi kiek įmanoma daugiau ir kiek įmanoma ilgesniam terminui, visada išaugina riziką, nes lieka mažai erdvės paskolų restruktūrizavimui susidūrus su sunkumais. Tokia paskola visada vertinama rizikingiau, kas ir atsispindi aukštesnėse palūkanose“, - dėstė M.Zalatorius.

Anot jo, lyginant su Latvija ir Estija, paskolų palūkanos Lietuvoje drastiškai nesiskiria, o būsto paskolų palūkanos Lietuvoje vis dar išlieka mažiausios.

„Lygintis su tokiomis ekonomikomis kaip Vokietija, Prancūzija ar Liuksemburgas nėra tikslu, nes esame visiškai kitokie tiek vidutinėmis pajamomis, tiek elgsena, rinkos dydžiu, branda, ekonomikos raida, reguliacine aplinka ar socialinės apsaugos modeliu.

Pavyzdžiui, Lenkijoje naujos būsto paskolos zlotais palūkanų norma 2019 m. birželį buvo 4,4 proc. Kaip žinoma, Lenkijoje yra didesnė bazinė palūkanų norma ir didesnė tarpbankinė palūkanų norma, tad atėmę iš 4,4 proc. trijų mėnesių WIBOR, kuris yra 1,72 proc., turėtume naujų paskolų maržą Lenkijos bankuose, lygią 2,7 proc. Tai yra daugiau nei Lietuvoje, nepaisant to, kad Lenkijoje yra gerokai daugiau bankų (10 bankų turtas sudaro 74 proc. viso bankų turto). Aiškinti palūkanų dydį vien rinkos koncentracija nėra tikslu.

Norint situaciją keisti iš esmės, visų pirma reiktų diskutuoti apie tai, kaip padidinti gyventojų pajamas bei sustiprinti jų tvarumą“, - tikino Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

Situaciją komentuoja ekonomistas Prof. Povilas GYLYS:

- Kodėl Lietuvoje bankų kreditų palūkanos yra vienos didžiausių euro zonoje?

- Aišku, čia reikėtų atskiros analizės, tačiau iš to, kas skelbiama viešai, galima daryti kelias išvadas. Pirmiausiai visame pasaulyje finansinės institucijos yra labai galingos. Dažniausiai - net galingesnės už politines institucijas. Pasižiūrėkime kad ir į Lietuvą: kas galingesni - bankai ar valdžios institucijos?

Antras dalykas - bankinis kapitalas labai koncentruotas, o tai irgi reiškia galią. Kai kapitalas koncentruotas, atsiranda oligopoliniai efektai, kurie gali tapti slaptais karteliniais, tai yra, monopoliniais. Čia jau reikia, kad specialios tarnybos nustatytų, ar oligopolija netapo monopolija. Oligopolija - kai prekes ar paslaugas parduoda keletas rinkos žaidėjų, monopolija - kai vienas. Kai yra tik keli žaidėjai, susitarti jiems yra labai lengva ir tada oligopolija tampa monopolija.

Štai Kanadoje yra labai paplitusios kredito unijos. Tai ten jos yra šiokia tokia atsvara stambiajai bankininkystei, yra daugiau konkurencinio prado ir mažiau laukinio prado.

Kalbant apie palūkanas konkrečiai Lietuvoje, mes žinome, kad neturime valstybinio banko, kuris galėtų būti atsvara. Beje, ne kartą esu sakęs, kad, vykstant „Snoro“ bankroto istorijai, buvo galimybė jo pagrindu įkurti valstybinį banką: nacionalizuoti „Snorą“ ir iš jo padaryti valstybinį. Tačiau nei prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, nei Lietuvos bankas tos progos neišnaudojo, kadangi jie visi - liberalai. O proga buvo auksinė. Manęs šią savaitę vienas žmogus klausė, ar dabar negalima sukurti valstybinio banko. Norint ką nors kurti, reikia išteklių, o bankui įkurti neužtenka tūkstančio eurų.

Todėl dabar Lietuvoje veikiantys privatūs komerciniai bankai naudojasi savo didžiule įtaka. Tai pasireiškia ir politiniu lygiu. Ne kartą „Vakaro žinioms“ ir „Respublikai“ akcentavau, kad būtent politikai leido komerciniams bankams nemokėti tokio pelno mokesčio, kokį mokėjo kiti ūkio subjektai. Po garsiosios krizės bankai mokėjo ne 15 proc., o 2,2- 2,3 proc. pelno mokestį. Dėl to negavome apie 120 mln. litų. Bankų argumentas buvo toks: esą jie per krizę patyrė nuostolių. Tačiau visa Lietuvos ekonomika patyrė nuostolius. Nuostolius patyrė ir verslas, ir šeimos. Šeimoms irgi reikėjo paramos iš biudžeto, tačiau bankai nekorektiškai (Švedijoje tikrai nedrįstų taip pasielgti) nemokėjo mokesčių.

Tokiomis sąlygomis, kai Lietuvoje veikia oligopolija, o gal net monopolija, lengva kelti palūkanas. Nes bankai gyvena būtent iš palūkanų, tiksliau, iš skirtumo palūkanų, kurias moka skolininkai ir kurias moka indėlininkams. Kuo didesnės palūkanos, tuo didesnis pelnas, kurio didžiąją dalį išveža į savo tėvynes.

- Galbūt tokių apiplėšinėjimų nebūtų, jei Lietuvoje veiktų lietuviško kapitalo bankai, nes lyg tyčia mažiausios palūkanos yra tose šalyse, kuriose dominuoja vietiniai bankai - Vokietijoje, Prancūzijoje ir t.t.?

- Deja, pas mus versle patriotizmo reikia ieškoti su žiburiu. Kapitalizmo pradžioje kapitalistai yra labai godūs. Palūkanų skirtumą tarp šalių aš labiau aiškinčiau konkurencija. Be to, Vakarų Europoje politinis elitas yra daug stipresnis ir atsispiria kredito įstaigų spaudimui. O pas mus jis ne tik silpnas, ne tik bijo, bet ir neturi supratimo. Antrosios pakopos pensijų fondų finansavimas biudžeto pinigais tai akivaizdžiai rodo.

Juokingiausias yra bankų argumentas: mes didiname palūkanas, kad žmonės mažiau skolintųsi. Atseit, tai yra humanizmas. Jokio humanizmo. Verslas ir žmonės vis tiek skolinasi, nes toks poreikis yra, o rinktis mažesnes palūkanas nėra iš ko.

- Ar bankų priežiūra Lietuvoje visai neveiksni?

- Kol nesustiprės mūsų Seimas, kol neatsišviežins politinės partijos, nieko nebus. Silpnas Seimas reiškia silpną valstybės kontrolę. Silpną kontrolę visų verslų, tarp jų ir bankų. Savo vaidmenį galėtų suvaidinti prezidentas. Tačiau aš kol kas neskubu jo kritikuoti, nes pradėjo mažai laiko nuo prezidentavimo pradžios. Bet nereikia pamiršti, iš kur prezidentas Gitanas Nausėda atėjo (jis nuo 2000 m. dirbo SEB banko valdybos pirmininko, po to - prezidento patarėju bei vyr. ekonomistu, - aut. past.). Jei prezidentas vis dėlto imtųsi iniciatyvos, taptų lyderiu, tada gal net ir dabartinis Seimas šiek tiek atsitiestų. Viltis miršta paskutinė.

- Ar istorija su veto Miškų įstatymui, kuris buvo pareikštas po skambučio iš Švedijos ambasados, nekelia įtarimų, kad prezidentas vis dar yra veikiamas Švedijos, gal per savo buvusią darbovietę?

- Man šitas epizodas nepatiko. Tai - pirmas rimtas epizodas, kuris nepatiko. Nežinodamas detalių neskubėsiu smerkti, tačiau minčių kyla įvairių. Kai kitos valstybės valstybinė institucija rūpinasi savo verslu mūsų nacionalinių interesų sąskaita, man tai, švelniai tariant, nepatinka.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (37)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LYGIOSIOS: Lietuvos futbolo A lygos 24-ojo turo rungtynės šeštadienį tarp Vilniaus „Riterių“ ir Vilniaus „Žalgirio“ baigėsi lygiosiomis 1:1 (1:1).
  • 3x3: Šeštadienį Taivane prasidėjusį trijulių (3x3) krepšinio turnyrą „Sukhbaatara Challenger“ pergalingai pradėjo Šakių „Gulbelės“ klubas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Kaip manote, ar mažos mokyklos ugdo pašalpininkus?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +7 C

 +9 +11 C

 

 +2 +4 C

+15 +17 C

+15 +17 C

 

 +11 +12 C

1-6 m/s

 0-5 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1030 PLN - 4.3575
RUB - 70.3933 CHF - 1.0942
GBP - 0.8823 NOK - 9.9423
reklama
Ūkis