respublika.lt

Kišeninis pilietiškumas labai pavojingas. Lietuva tokį jau turi

(0)
Publikuota: 2014 liepos 28 10:49:27, Respublika.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Kišeninis pilietiškumas labai pavojingas. Lietuva tokį jau turi. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Vos prieš porą savaičių Vyriausybė pritarė, kad būtų sudaryta Nevyriausybinių organizacijų taryba, kuri galės teikti valstybės institucijoms pasiūlymus, kaip paskirstyti nevyriausybininkams finansavimą. Oficialiai teigiama, kad tarybos sukūrimas stiprins pilietinę visuomenę. Tačiau ar tokia taryba negresia visuomenininkų susitapatinimu su valdžia?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas BUDNIKAS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius BUTKEVIČIUS, teisininkas,Vilniaus miesto Žvėryno gyventojų bendruomenės atstovas Liudvikas RAGAUSKIS, filosofas Krescencijus STOŠKUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Kas vyksta su nevyriausybinėmis organizacijomis? Aš jas matau kaip savotišką penktąją koloną. Finansuojamos jos neaišku iš kur, užsiima neaišku kuo.

V.BUDNIKAS: Kiekviena valdžia suinteresuota turėti kišenines nevyriausybines organizacijas, kurios joms antrintų. Tai natūralus poreikis, ir aš neįžiūriu čia nieko tokio.

Bet jei kalbėtume apie pilietinę Lietuvos visuomenę, tai čia yra tam tikrų labai negerų tendencijų. Ir štai kodėl.

Pernai buvo priimtas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas, įsigaliojo nuo š. m. balandžio. Mes, tos seniausiai Lietuvoje veikiančios organizacijos, 1989 metais įkurta Žmogaus teisių asociacija, veikiame jau 24 metus.

Kai tas įstatymas buvo rengiamas, mes sakėme, kad tai iš esmės yra būdas nacionalizuoti visas nevyriausybines organizacijas, pajungti jas valstybei, kad tarnautų valdžiai.

Mes nurodėme, kad to įstatymo nuostatos prieštarauja Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoms. Jose parašyta, kad valstybė negali vadovauti nevyriausybinėms organizacijoms, kad turi būti nepriklausomumas ne tik jas įsteigiant, bet ir pasirenkant jų tikslus. Į mūsų pastabas neatkreipė dėmesio nei Seimas, nei prezidentė.

Atkreipkite dėmesį, kad Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatas tvirtina Vyriausybė. Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu.

Tad ir nedera sakyti, kad čia yra koks nevyriausybinių organizacijų nepriklausomumas nuo valstybės.

Valstybė akivaizdžiai viską paėmė į savo rankas. Ji formuos ir nuostatas, pagal kurias nevyriausybinės organizacijos turės elgtis, ir tos tarybos sudėtį. Nevyriausybines organizacijas stengiamasi pajungti tarnauti valdžiai.

Yra tokių nevyriausybinių organizacijų, kurios netarnauja. Tai jos paprasčiausiai nepatenka į tą tarybą, nepateks į finansavimo programas.

G.JAKAVONIS:
Yra ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas, kuris buvo sukurtas finansuojant Sorošo fondui. O jos veikla kažkaip kertasi su mūsų valstybės tikslais, Tautos išlikimo strategijomis.

V.BUDNIKAS: Įvairūs fondai, įvairios lėšos yra skiriami veikti kiekvienoje valstybėje, taip pat ir Lietuvoje. Nieko nuostabaus, kad tam tikros valstybės realizuoja savo tikslus per nevyriausybinį sektorių, steigia ir įgyvendina savo programas.

Šito instituto užduotis turbūt yra veikti mūsų pilietinę visuomenę kita linkme. Kad ji, sakyčiau, galbūt būtų daugiau nupilietinta. Aš neįžiūriu, kad mes aktyviai bendradarbiautume. Nors mes veikiame seniausiai Lietuvoje, 24 metus, neturime jokių santykių. Būtų klausimas, kaip tai gali vykti.

Pasižiūrėkime kitas organizacijas - ką diegia Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Absoliutų liberalizmą, absoliutų, jeigu taip sakysime, nuvalstybinimą, valstybinio sektoriaus sumažinimą. Mes esame prieš tai ir sakome, kad to neturėtų būti, kad tai neatitinka mūsų Tautos ir valstybės interesų.

Kas stovi už tų pinigų, reikia žiūrėti toliau. Bet pinigai eina tam sektoriui finansuoti.

G.JAKAVONIS: Pagal Lietuvos įstatymus per rinkimus negalima finansuoti iš užsienio. Bet atsiranda organizacijų, kurios neišsilaikytų be užsienio tiesioginio finansavimo ir yra labai politizuotos. Tai kas čia iš tikrųjų vyksta?

A.BUTKEVIČIUS: Pradėkime nuo to, kad nėra visuomeninio gyvenimo srities, kurios negalima būtų panaudoti rinkimams. Labai sudėtinga paskui atskirti, ar finansuota organizacija plėtė savo veiklą tinkama kryptimi, ar ji tiesiog prisidėjo prie to, kad viena ar kita politinė jėga sustiprintų savo įtaką.

Yra tam tikras prieštaravimas. Viena vertus, mes susirūpinę, kad yra juntama užsienio valstybių arba stambių ideologizuotų finansinių grupių įtaka (turiu omeny Sorošo fondą Lietuvoje) per įvairias organizacijas, kurios prisidengia pilietiškumu.

Tuo pat metu mes susirūpinę, kad valstybė stengiasi kontroliuoti.

Turint omenyje, kas vyksta visoje buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje, susirūpinimas nevalstybinio sektoriaus organizacijų veikla turi tik išaugti. Tiek JAV, tiek Rusija šiandien labai plačiai naudoja šitą jėgą. Ir vienas iš šios jėgos elementų yra nevalstybinės organizacijos.

JAV finansuoja visą nevalstybinį sektorių Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Gruzijoje. Tuo metu Rusija kiaurai beždžioniauja šaukdama, kodėl amerikonams galima, o jai - ne. Rusija taip pat finansuoja daugybę panašių organizacijų ir finansuodama joms uždirba tam tikrą veikimo sritį.

Valstybė privalo gintis, nors labai nenorėčiau šių organizacijų kontrolę atiduoti į valstybės rankas.

Pvz., savivaldybė turi įmonę, kurioje įdarbinti neįgalūs žmonės. Bet viena teta gauna Europos Sąjungos pinigus įkurti įstaigai, kuri veiktų mokydama neįgalius asmenis. Remdamasi tuo, savivaldybė randa paramą, pagal kurią jau veikianti įmonė, kurioje įdarbinta daugiau nei 70 žmonių, turi būti naikinama. Patalpos jai atiduodamos tam, kad būtų įsteigta jos graži visuomeninė organizacija, kuri, galimas daiktas, kada nors dar tiktai dirbs su keliais neįgaliaisiais. Ir toks projektas leidžiamas, toks projektas gauna savivaldybės palaikymą. Atsiranda daugybė suinteresuotų žmonių, kas ten bus įdarbintas.

G.JAKAVONIS: Administracija.

A.BUTKEVIČIUS: Be abejo. O reali veikla, kuri jau yra davusi rezultatą, naikinama.

Kitas pavyzdys. Kitados man teko spręsti narkotikų platinimo klausimus Vilniaus mieste. Žinoma, čia iškilo čigonų taboro problema. Vos tik pabandžiau šį klausimą reguliuoti, mane užpuolė ne kas kitas, o visas nevalstybinių organizacijų sektorius.

Vieni žmogaus teisių gynėjai puolė šaukti, kad esu kaltas, nes vadinu čigonus ne romais, o čigonais. Kiti šaukė, kad bandydamas varžyti patekimą į taborą aš užkertu jiems galimybes integruotis.

Tuo pat metu ne kas kitas, o šie visuomenininkai pastatė čigonų vaikams atskirą mokyklą prie pat čigonų taboro, neturėdami tam leidimų. Perkūnas žino, kaip jie apėjo visus savivaldybės draudimus. Jie užsiėmė tokia čigonų vaikų segregacija, kokios nerasi net apartheido valdomose valstybėse.

Kai bandai spręsti klausimą, susiduri su visuomenininkais, kurie gauna lėšų žmogaus teisėms ginti, nes realizuoja per narkotikų platintojų gynimą. Bandydamas taikyti nors kiek radikalesnius metodus, turi kovoti su tam tikrus kišenpinigius gaunančių žmonių interesėliais. Nors, atrodo, gini viešąjį interesą.

V.BUDNIKAS: Taip nebūna, kad visa valdžia būtų bloga. Aišku, būna savų interesų, žmogaus teisės eksploatuojamos ir politiniais tikslais.

L.RAGAUSKIS:
Manyčiau, toks nevyriausybinių organizacijų įstatymas nereikalingas. Iš įstatymo teksto matau, kaip viskas susiejama su tam tikros politikos finansavimu. Siekiama, kad tam tikromis aplinkybėmis valdžia galėtų pasakyti: žiūrėkite, visuomenė taip pritaria.

Tai yra įrankis, kad valstybinė valdžia arba vietos savivaldos valdžia galėtų piktnaudžiauti ir prisidengti neva visuomenės nuomone, kad vienaip ar kitaip galima būtų pridengti tam tikrai grupuotei tinkamą klausimą.

Preambulėje įvardijama, kas tai yra nevyriausybinės organizacijos. Reikėtų priminti, kad tai yra tiesioginis vertinys iš anglų kalbos. Iki tol pas mus buvo Asociacijų įstatymas. O čia įvardijama, kad neįeitų politinės partijos. Tai kas jos yra, jeigu jos nėra nevyriausybinės organizacijos? Vyriausybinės organizacijos?

Lygiai tas pat dėl profsąjungų. Tai yra tos pačios organizacijos, jeigu žiūrėtume teisine prasme, tik turinčios skirtingus tikslus. Toks teisinis reguliavimas - žingsnis į tam tikrą visuomenės valdymą.

Yra toks propagandinis dalykas, kad ir visa Lietuva, ir visos nevyriausybinės organizacijos dėl pastarąjį kartą vykusio referendumo pasisakė „prieš“.

G.JAKAVONIS: Kas čia diriguoja tiems dalykams?

A.BUTKEVIČIUS: Imkime ir aptarkime, kieno čia interesai. Noriu atkreipti dėmesį, kad kalbėdamas aš neanalizavau konkretaus įstatymo, aš tiesiog nežinau šito įstatymo, bet aš kalbėjau apie būtinybę valstybei kontroliuoti šį sektorių.

Šis sektorius yra išnaudojamas aktyviam veikimui prieš valstybės interesus. Labai dažnai valdininkai spekuliuoja saugumo sąvoka, prisidengdami valstybiniais interesais, kad spręstų kažkokius savo reikaliukus.

Vienoms organizacijoms, kurios palankios valdininkijai, netgi jų pačių sukurtos, sudaromos šiltnamio sąlygos, palyginti su kitomis, gauti finansavimą.

Apskritai manau, kad tas nevalstybinių, nevyriausybinių organizacijų finansavimas tiek iš išorės, tiek mūsų valstybės pinigais yra pats blogiausias dalykas, koks tik gali būti. Jeigu tu, pone, turi kokį nors interesą veikti vienoje ar kitoje srityje, tai ir susirask tam pinigų. Nes tai yra tiesiausias kelias korupcijai.

Jokia paslaptis, kad per visuomeninėms organizacijoms skiriamus pinigus yra kuo puikiausiai finansuojama didelė dalis biurokratinio aparato. Kas nori geriau įsitikinti, pasižiūrėkite, kas vyksta bet kurioje iš Lietuvos savivaldybių.

Nieko nepasieksime, kol mūsų visuomenė nesuvoks, kad valstybės valdymo efektyvumas priklauso nuo jos, o ne nuo nevyriausybinių organizacijų ar vyrukų, kurie pakliūva į valdžią. Jie nepradės labai efektyviai gintis nuo biurokratijos ir įstatymų, priimamų prieš valstybės interesus.

Situacija su neseniai praėjusiu referendumu parodė, kad mes neturime netgi pilietinės visuomenės užuomazgų. Čia niekam nerūpi, kas vyksta. Todėl nemanau, kad mes efektyviau išspręsime klausimą su nevalstybinėmis organizacijomis. Tiesiog reikia dar vienos kartos žmonių, kurie suvoks, kad jie patys yra atsakingi už tai, kas darosi.

G.JAKAVONIS: Neseniai Seime vyko Europos senųjų religijų kongresas, kur dalyvavo Lietuvos senojo baltų tikėjimo atstovai. Senasis baltų tikėjimas, prigimtinis tikėjimas, nėra valstybės remiama religija. Tai nedidelė bendruomenė. Aš gal nesipiktinčiau, jeigu būtų remiami krikščionys, liuteronai, stačiatikiai, bet matau aibę remiamų įvairių Rytų religijų, krišnaistų, ir nematau savo. Kodėl valdžia neremia tų visuomeninių organizacijų, kurios atstovauja lietuvybei, Tautai?

L.RAGAUSKIS: Specialiu įstatymu religinės bendruomenės yra suskirstytos į tradicines ir netradicines. Įstatymų leidėjas šiuo momentu taip sumąstė. Kas lėmė tokį jo mąstymą? Arba jo pasaulėžiūra, arba lobistinės organizacijos.

Nuo 2004 metų, įstojus į ES, daug galią turinčių politinių partijų formuoja tokią politiką ir vertybes, kurios atitiktų patvirtintas ES lygmeniu. Mūsų tautiškumas ten nėra įvardytas kaip vertybė, kuriai būtų skiriami prioritetai.

Daugiau bandoma kaip tik suniveliuoti ir įvertinti gyventojo ir piliečio teises, neatsižvelgiant, kokia kalba žmogus kalba, kokiai kultūrai arba tautybei jis priklauso.

Politikai daugiau tuo aspektu remiasi ir spekuliuoja tvirtindami vietinę, nacionalinę politiką.

Prisiminkime ginčą dėl tautybės įrašymo į oficialų dokumentą. Patvirtino, kad kas nori, gali rašytis. Bet pati tautybė teisine prasme neturi jokių pasekmių, ji niekur nevartojama. Nebent vaiką į mokyklą arba į darželį nuvedi, tai tiesiog deklaruoji: aš noriu į rusakalbių arba lenkišką, lietuvišką mokyklą.

Tautybės teisinė definicija lyg ir niekur netaikyta, todėl oficialiuose valstybiniuose dokumentuose ji buvo išbraukta.

Lygiai taip pat dabar vyksta ginčai dėl valstybinės kalbos vartojimo, kiek galima rašyti kitomis kalbomis vietos teritorijų, gatvių pavadinimus. Vyksta arši kova, o pagrindiniai žaidėjai joje yra politinės organizacijos, politinės partijos, kurios šiuo metu turi realią galią. Kas jie tokie yra, kokia jų pasaulėžiūra, tą mes ir gauname.

L.RAGAUSKIS: Bet neturėjimas pažiūros - irgi pažiūra.

K.STOŠKUS:
Partijos teisinasi tuo, kad jos neturi vienos galios, kad reikia daryti kompromisus, o tada gali nieko nedaryti, nes yra visai priešingi požiūriai - konservatoriai ir socialdemokratai.

Sakykime tiesiai - ar turime socialdemokratus? Europoje yra įvairūs socialdemokratų variantai, bet vis tiek yra šiokie tokie stuburai, kad galima atskirti: tai yra šitos pasaulėžiūros žmonės. O Lietuvos socialdemokratuose šiandien to nematau. Greičiau pagal asmenis: „jis toks šiandien“ arba „šiandien jis tą pasakė“. Arba „prieš pietus pasakė tą, o po pietų jau pasakė aną“.

Strategija formuojasi iš chaotiškų jėgų srauto. Gerai dar, kad tos jėgos būtų subalansuotos, vienintelė viltis, bet kad ir to nėra.

Tai yra pinigų valdžia. Jeigu šita piniginė jėga yra klaninė, tai yra paskirstoma pagal draugus.

Per tiek metų bandėme kelti klausimą dėl Vilniaus paminklo statymo. Kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybę. Tai Vilniaus miesto savivaldybė lyg dar galvoja, o kultūros ministrai apskritai negalvoja.

Prisiminkime kultūros „vamzdžio“ problemą, juk visi juokiasi iš to dalyko. Pirmiausia kam jį pastatė, niekas nesupranta. Kadangi tai buvo „Vilnius - Europos kultūros sostinė“, tai ten gali kišti ką tiktai nori. Atėjo koks nors, pasakyčiau, „durnius“, savo projektėlį, jeigu jis turi draugų, prastūmė, ir viskas. Sako, čia yra profesionalus skulptorius. Jų visokių yra, ir su titulais, ir be titulų, čia per daug nėra reikšmės. Praėjus tiems metams net nuimti negalėjome šito.

Ir kaip čia dabar kalbėti apie kultūros politikos, Tautos interesų reiškimo kryptį? Net nepatogu Tautos interesus ginti, nes Tautos interesai susikerta su kai kuriomis ES strategijomis. Dabar geriau yra būti europiečiu, tai visiškai atitinka tam tikrų mūsų partijų interesus, europietis visados yra europietis.

Niekur nematau žmonių, turinčių pasaulėžiūrą. Aš nesakau, kad jų nėra, bet jiems nėra pasireiškimo dirvos, neutralizuojamos jų pastangos. Štai ką daro pinigai.

V.BUDNIKAS:
Nemanau, kad sąstingis mūsų visuomenėje tęsis be galo, be krašto. Kada bus nubudimas, tai atskiras dalykas. Bet nesutikčiau, kad ginčas dėl nevyriausybinių organizacijų yra tik pinigų klausimas.

Ir štai kodėl: mes per 24 metus visada vengėme bet kokio finansavimo. Tas finansavimas visada duoda priklausomybę. Jeigu nori būti nepriklausomas, reikia pirmiausia turėti pinigų iš visokių fondų, valstybės ir t.t. Galbūt yra kažkokių būdų užsidirbti - ar aukomis, ar kitaip. Bet patekti į finansuojamų organizacijų ratą mes nenorime ir kategoriškai vengsime.

Mes matome didesnį pavojų: po ta pinigų priedanga galima iškreipti pačias vertybes. Štai neseniai Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų koalicija padarė pareiškimą dėl Lietuvos intelektualų, dėl pagrindinių mūsų vertybių. Mes manome, kad turime jas saugoti, ir mes saugome, remdamiesi tarptautiniais žmogaus teisių aktais, Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, Europos politinių laisvių apsaugos konvencija ir mūsų Konstitucija.

Mes stebime, kad mūsų valdžia nenukryptų nuo tų vertybių, neleistų revizuoti, o tos revizijos prasidėjo nuolatinės, pradedant nuo šeimos instituto, tęsiasi Konstitucinio Teismo išvadose.

Matome pavojų, kad nevyriausybinės organizacijos kalbės Lietuvos pilietinės visuomenės vardu ir gali pritarti įvairiems labai neigiamas pasekmes turintiems projektams.

Didžiausias pavojus - ne pinigai, o kad tie sukurti dariniai ims kalbėti visos Tautos vardu. Mūsų pagrindinis uždavinys - kad to neįvyktų, išsaugoti pilietinę laisvę, kad žmonės galėtų apginti savo vertybes, pirmiausia konstitucines.

Ir čia žingsniai yra įvairūs. Mes mėginsime ginčyti įvairius teisės aktus, kuriais bus tvirtinama taryba, kreipsimės pagalbos į ES institucijas.

A.BUTKEVIČIUS:
Turbūt visi sutiksite, kad geriau finansuojamos organizacijos bus geriau matomos, jos galės geriau save realizuoti, išstumti kitas, tegu ir labiau į vertybes orientuotas, organizacijas. Problemos esmė - kaip bus skirstomas finansavimas.

Į klausimą, ką daryti, atsakysiu Mozės pavyzdžiu: jis tol vedžiojo išrinktąją tautą po dykumą, kol išgaišo vergų tauta ir kol užaugo jauni, plėšrūs medžiotojai, kurie sugebėjo paimti Kanaaną ir ten esančius miestus.

Esu labai stipriai nusivylęs visa situacija, kai į referendumą, kuriuo buvo sprendžiamas čia gyvenančių žmonių likimas, atėjo mažuma.

Mačiau, kaip prie Seimo keli niekšeliai, užsivilkę uniformas su lietuviškais ženklais, šaudė į žmones. Pats buvau tenai. Kokioje Prancūzijoje arba Italijoje visa tai būtų nušluota. Lietuvoje visi ir toliau šypsojosi. Veikėjas, kuris organizavo šitą šaudymą, ir toliau pelno didžiausią pagarbą. Kalbate, kad politikų yra padorių ir orientuotų į vertybes. Netgi jei jų mažuma, ir toliau spaudžia ranką žmogui, organizavusiam savo tautiečių šaudymą, nesvarbu - guminėmis kulkomis ar ne.

Kol turime masę žmonių, kurie sutinka gyventi tokiomis sąlygomis, nieko nepadarysime.

L.RAGAUSKIS:
Versle klaidinga taikyti tam tikrus modelius neatsižvelgus į kultūrą. Pavyzdžiui, 9-ojo dešimtmečio pradžioje, kai griuvo socialistinė ekonominė sąjunga, japonai bandė investuoti Vengrijoje, pastatyti automobilių gamyklą ir išsivežė 900 darbuotojų apmokyti Japonijoje. Tai ten po devynių dienų iš karto kilo vengrų streikas. Nes japonai nuvežė vengrus ir mokė juos taip, kaip mokytų japonus. Ta kultūra buvo nepriimtina vengrams. Modelis nepasisekė, buvo planuota juos apmokyti bene šešis mėnesius, o grąžino po pusantro ir rinkosi visai kitokį būdą.

Lygiai tas pats, kai mes neatkreipiame dėmesio į visuomenę.

Kas iš tikrųjų yra Lietuvos bendruomenė, piliečiai, gyventojai, kokios jų pažiūros, iš ko susideda? Neužtenka, kad Konstitucijos pirmame straipsnyje įrašyta, jog valstybės santvarka yra demokratinė. Tai nereiškia, kad piliečiai yra demokratinės santvarkos šalininkai.

Dėl savivaldos, nėra tyrimų, arba aš neradau tokių padarytų, kokia vis dėlto žmonių pasaulėžiūra. Pagal paskutinį įstatymą dėl tiesioginių mero rinkimų, aš manyčiau, pas mus dominuoja autokratinio valdymo šalininkai, ir tai yra maždaug apie 79 proc.

Pridėkime kokius 15 proc. oligarchinio valdymo šalininkų, ir aš neduočiau daugiau kaip 5 proc. demokratijos šalininkams Lietuvoje. Aišku, jie tai neįvardija.

Partijos partinę sistemą pristato kaip demokratijos, nors tai yra partinė oligarchija, o oligarchijos yra įvairių rūšių.

Ką mes matome? Daugelis žmonių išreiškia, kad jie norėtų matyti kažkokį vieną žmogų, kuris viską spręstų. Arba prezidentei nori suteikti kone galią spardyti užpakalius teisėjams, kad jie atsiskaitytų, lygiai taip pat Seimui ir Vyriausybei.

Lietuvių kultūra yra iš kaimo kilusi kultūra. Jie šimtmečiais turėjo savo, kaip bendruomenės, sampratą, kas yra nauda, kur yra ribos. Niekada nebuvo demokratinių institutų. Lietuva, kaip ir daugelis kitų pasaulio šalių, vystėsi ne per demokratinių institutų buvimą, todėl šią dieną, XXI amžiuje, nei senelių, nei tėvų kultūroje nauja karta to neįgavo.

Mano manymu, Lietuvoje vyrauja noras pareikalauti atsakomybės iš ko nors vieno, kad jis būtų atsakingas už visa, palaikytų autokratinį valdymą.

Ką nors padaryti, ką mes norime, iš demokratinio instituto taško žiūrint, turbūt negalima.

Galima laukti, bet reikėtų realiai įvertinti, ar visuomenė eina to link. Ji nebūtinai gali nueiti demokratijos keliu, gali nueiti autokratinės valdymo formos keliu.

Vienintelis būdas pakeisti yra švietimas. Per mokyklas reikia mokyti teisės, kad pilietis suvoktų, ką jis turi. Dabar devyniolikos metų asmuo, galintis kurti šeimą, turėti vaikų, neturi elementaraus suvokimo, kaip funkcionuoja valstybė, kokios jo teisės, kuo skiriasi demokratija nuo oligarchijos arba autokratijos.

A.BUTKEVIČIUS:
Demokratija - tai ne partijų skaičius, ne kažkokia speciali valdymo sistema. Demokratija yra kiekvieno piliečio jaučiama atsakomybė dalyvauti savo valstybės gynimo, organizavimo procesuose. Jeigu žmonės neturi tos atsakomybės, nebus ir demokratijos.

Demokratija yra kiekvieno pasiutęs noras dalyvauti savo visuomenės gyvenime. Kol viso šito neturėsime ateinančiose kartose, tol visa tai bus inteligentų ir intelektualų verkšlenimas, kad jų neprileidžia prie stalo.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s