Kiaulienos skonį teks pamiršti?nuotraukos (22)

2018 rugsėjo mėn. 03 d. 19:07:00 Perskaitė 1935

Nors Lietuvoje taikomi patys griežčiausi apsaugos reikalavimai ir vykdoma griežta jų laikymosi kontrolė, afrikinis kiaulių maras, atrodo, mūsų miškuose gyvuos dar ilgai. O kol maras tvirtai šeimininkauja gamtoje, nėra garantijų, kad jis nepasieks ir kiaulių augintojų tvartų. Tad ar liksime be lietuviškos kiaulienos?

 

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiemet kiaulių laikymo vietose Lietuvoje iš viso užregistruoti 48 afrikinio kiaulių maro židiniai. Nuo šių metų pradžios laukinėje faunoje afrikinis kiaulių maras patvirtintas 1184 vietose 2704 šernams.

Užkratą platina žmogus

Pasak Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo medžioklei Eugenijaus Tijušo, afrikinį kiaulių marą perneša žmogus. Serga vienodai laukinės ir naminės kiaulės, tad nuo sergančių šernų užkratą žmogus įvairiais būdais parsineša namo ir, nesilaikydamas biologinės saugos reikalavimų, užkrečia savo pačių arba fermoje auginamas kiaules. Apie tai, ar virusą platina paukščiai, kiti gyvūnai, aiškaus atsakymo nesą. Tikimybė yra. „Medžiotojai, ieškodami atsakymų, kaip užkirsti kelią viruso plitimui, kėlė tokį klausimą. Nėra tikslaus atsakymo ar mangutai, lapės gali būti pernešėjai. Teoriškai taip, bet įrodymų nėra“, - teigė Medžiotojų draugijos atstovas. Anot E.Tijušo, sakantys, kad reiktų tik išpyškinti visus šernus ir problemos dėl viruso neliktų, neteisūs. Gamtoje yra šimtai, tūkstančiai ligų, kurias perneša įvairiausi gamtos tvariniai, todėl taip mąstant, žmogui liktų gyventi ant asfalto. Esą negalima sutikti ir su teigiančiais, kad reikalas išpūstas. „Kaip išpūstas, kai pusės Lietuvos šernų, kiaulių nebėra, o virusas baigia visą Lietuvą apimti. Ne tik Lietuvą - tas pats - Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Vengrijoje, Čekijoje. Vokiečiai dreba, kad pas juos neateitų. Prieš kelerius metus užkrato riba dalino Lietuvą į dvi dalis - rytinėje virusas buvo, vakarinėje, o šiemet nuėjo iki galo. Galbūt košmarą pavyktų sustabdyti išradus vakciną? Pasak E.Tijušo, nesą taip paprasta su vakcina, nes virusas ypatingas, jis labai greitai mutuoja, o vakcinos kūrėjai paskui jį nespėja.

Rankų nenuleis

„Tai buvo mums didelis smūgis, dideli ir staiga užklupę nuostoliai“, - sakė per vieną dieną 204 kiaulių ūkio netekęs Molėtų r. sav., Giedraičių seniūnijos, Šaltupio kaimo ūkininkas. Vyras džiaugiasi šiemet dar spėjęs dalį kiaulių parduoti, jei ne, nuostoliai būtų dar didesni. „Dirbi dirbi, ir staiga nei iš šio visko netenki, viską, ką savo rankomis sukūrei, tenka griauti“, - apgailestavo vyras. Viskas prasidėjo nuo to, kad šeimininkas fermoje rado kelias nugaišusias penimas kiaules. Paėmus mėginius, įtarimai pasitvirtino. Kiaules nugaišino ir išvežė sunaikinti specialistai, o pačiam liko liūdniausias darbas sunaikinti fermos įrangą, pašarus. „Teko sudeginti viską, kas iš plastiko. Buvome nusipirkę naujas daniškas šėryklas, jas teko išmontuoti ir sudeginti. Išėmėme medinius fermos langus, juos taip pat krovėme į laužą. Palaidojome į žemę apie 45 tonas pačių užaugintų pernykščių grūdų, skirtų pašarui, atlikta detali dezinfekcija“. Kaip maras į ūkį atslinko, ūkininkas negali net sau atsakyti. „Žmona viena fermoje lankydavosi, ji pati kiaules prižiūrėjo. Labai stengėmės laikytis biologinės apsaugos reikalavimų, bet, matyt, kažkur spraga atsirado. Buvome šiek tiek apsiraminę, nes nuo vasario mūsų apylinkės miškuose užsikrėtusių šernų gaišenų medžiotojai nebeužtikdavo. Ką gali žinoti, gal paukščiai atnešė? Pulkai gandrų prieš išskrisdami prie pat sodybos būriavosi“, - spėliojo vyras. Ar kas nors atlygins žalą ir kiek atlygins nežinantis.

Kiaulių augintojas nežada sudėti rankų ir po metų, sieksiąs atnaujinti kiaulių auginimą. Teksią dar griežčiau laikytis biologinės saugos reikalavimų. „Kaip gali pradėti auginti kitus gyvulius? Viskas pas mus pritaikyta kiaulių auginimui. Patys pasistatėme fermas, pašarų laikymo bokštą, malūnus grūdų malimui. Gaila būtų visa nušluoti nuo žemės“, - sakė ūkininkas. Giedraičių seniūnijoje liko dar du kiaulių ūkiai. Visiems smulkiesiems augintojams kiaules dėl maro teko sunaikinti dar anksčiau.

Dzūkai prie kiaulių nebesiveržia

Tik įvykus nelaimei, gyventojai neretai teiraujasi apie galimybes atnaujinti kiaulininkystės ūkius, esančius buferinėje zonoje, kuriuose būtų laikoma iki 10 kiaulių savo reikmėms. Norintys užsiimti kiaulių auginimu buferinėje zonoje turi būti išlaukę vienerių metų terminą nuo kiaulių išskerdimo. Vis tik po metų ar pusantrų žmonių, kurie savo gyvenimo neįsivaizdavo be kiaulės ūkelyje, entuziazmas pranyksta.

Alytaus r. savivaldybė buvo viena pirmųjų, kur nustatyta afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusių šernų. Netrukus virusas pasiekė dviejų gyventojų fermas. Kaip mums sakė šio rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas, valstybinis veterinarijos inspektorius Jonas Vaikšnoras, nė vieno šių ūkelių garbaus amžiaus savininkai nebepareiškė noro vėl auginti kiaules.

Situaciją komentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas:

- Kada ir kur Lietuvoje pasirodė afrikinis kiaulių maras ir kokią teritoriją Lietuvoje jis apima dabar?

- Afrikinis kiaulių maras pirmą kartą nustatytas 2014 m. sausio 24 d., laukinėje faunoje, t.y. rasti nugaišę šernai. Šiuo metu maras apėmęs 19 rajonų savivaldybių, kuriose nustatyta liga naminių kiaulių laikymo vietose ir 36 rajonų savivaldybėse, kur liga nustatyta laukinėje faunoje (šernuose).

Prieš ligai patenkant į šalį, Lietuvoje buvo registruota daugiau kaip 20 tūkst. nekomercinių kiaulių laikymo vietų, kuriose gyventojai augino kiaules savo reikmėms. Šiai dienai Lietuvoje yra apie 13 tūkst. nekomercinių kiaulių laikytojų.

Jeigu yra laikomasi biologinio saugumo reikalavimų medžioklės metu, medžiotojai tinkamai vykdo reikalavimus, natūralus viruso plitimo gamtoje greitis yra lėtas. Pavyzdžiui, Lietuvoje liga fiksuota nuo 2014 m., tačiau ir šiai dienai Žemaitijos regionas dar neapimtas maro. Bet reikia suprasti, kad anksčiau ar vėliau liga pasireikš ir šiame regione. Remiantis moksline nuomone, afrikinis kiaulių maras Lietuvoje juda 1km/mėn., jeigu tai yra natūralus plitimas, neįsikišant žmogui.

- Jei afrikinio kiaulių maro virusas nepavojingas žmogui, ar būtina naikinti visas kiaules, net ir neužsikrėtusias?

- Virusas nepavojingas žmogui, bet naudoti afrikinio kiaulių maro židinyje nugaišintų kiaulių mėsą maistui draudžiama siekiant sustabdyti viruso plitimą židinyje ir neišplatinti jo į aplinkines teritorijas. Pavyzdžiui, nustačius, kad afrikiniu kiaulių maru užkrėsta skerdena pateko į mėsos perdirbimo įmonę, nedelsiant tokioje įmonėje būtų imtasi priemonių, nes visos gamybinės patalpos ir aplinka būtų užkrėsta, visos gamybos procese susidarę atliekos - būtų potencialus viruso šaltinis, o įmonės darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai ir kt. - viruso pernešėjai. Be to, visa iš tokios mėsos pagaminta produkcija taip pat potencialiai galėtų būti užkrėsta virusu.

 - Ar afrikinis kiaulių maras nesunaikins Lietuvoje kiaulininkystės?


  - Maro galima išvengti, jeigu ūkyje yra tinkamai laikomasi biologinio saugumo reikalavimų. Lietuvoje nedraudžiama laikyti kiaulių. Tačiau reikia suprasti, kad ūkininkavimo kultūra turi pasikeisti - nebegalima laikyti kiaulių taip, kaip jos buvo laikomos iki šiol. Jeigu kiaulių laikytojai įsisavins ir išmoks laikytis biosaugos reikalavimų, kiaulininkystė Lietuvoje neišnyks. Šiuo metu Lietuvoje yra laikoma per 500 tūkst. kiaulių.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net