Kiaulės kaime tuoj bus uždraustosnuotraukos (31)

2019 liepos mėn. 17 d. 13:32:00 Perskaitė 3681

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai siūlo smulkiesiems ūkininkams auginti kiaules tik rudenį ir žiemą, nes šaltuoju metu afrikinio kiaulių maro virusas lėčiau plinta. Štai taip, pamažu, ir bus sunaikinta Lietuvoje kiaulininkystė?

 

Specialistai aiškina, jog per smulkiuosius ūkininkus, neturinčius pakankamai lėšų įsirengti labai saugias, sandarias fermas, nukenčia didieji kiaulių augintojai. Jei vietovėje aptinkamas maro židinys ir 1,5-3 km apsaugos zonoje atsiduria didelis kiaulių kompleksas su nuosava mėsine, jiems irgi laikinai uždraudžiama pardavinėti savo produkciją. Todėl stambieji kiaulių augintojai siūlo su smulkiais ūkininkais elgtis dar radikaliau. Visai uždrausti šeimyninę kiaulininkystę netoli didžiųjų komercinių fermų.

Ar taip nebus sunaikintas lietuviškos gyvulininkystės paveldas? Lietuvoje mažėja karvių bandos. Kaimo žmonės atbaidomi nuo kiaulininkystės. Arkliai teliko tik sportui. Ožkos - priemiesčiams. Avys - vilkams. Belieka atsisakyti vištų, nes gali platinti paukščių gripą - ir lietuviškas kaimas išnyks galutinai? Tik miestai kultivuos katininkystę bei šunininkystę.

Šiemet afrikinio kiaulių maro židiniai aptikti devyniuose ūkiuose. Penki - birželį. Liepą 54 kiaules teko likviduoti Kazlų Rūdos seniūnijoje. Kaip paaiškėjo, maro užkratą savo kiaulaitėms parnešė pati ūkio šeimininkė. Nuėjusi kilometrą iki kito ūkio, kuriame sirgo 5 kiaulės. Kaimynės tarėsi, dėl ko kriuksės karščiuoja, nenori ėsti, bet nenumatė blogiausio. Tad VMVT rekomenduoja nesilankyti kituose ūkiuose, nesikeisti pašarais, dezinfekuoti kilimėlius, drabužius, avalynę. Antraip gresia afrikinis kiaulių maras ir net visiškai sveikų paršų sunaikinimas.

Smulkiesiems - galas


O per kiek laiko maro židinys ūkyje būna taip nukenksmintas, jog čia vėl būtų galima auginti kiaulaites?

VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas atsakė, jog būna įvairiausių atvejų:

„Komercinių ūkių, turinčių 20 tūkst. kiaulių ir daugiau, išvalymas gali užtrukti ir pusantrų metų. Tiek laiko gali būti ūkis izoliuotas. Taip vienam ūkiui atsitiko lietingą rudenį, kai vandens rezervuarai buvo užpildyti ir nebuvo, kur išpilti atliekų vandens.

Bet yra atvejų, kai 20 tūkst. kiaulių laikančių ūkių veikla buvo per tris-keturis mėnesius atstatyta. O mažų ūkių veiklos atstatymas gali užtrukti apie du mėnesius. Su dviejų savaičių dezinfekcija. Tačiau iš mažųjų ūkių, jau patyrusių afrikinį kiaulių marą, iki šiol nėra nė vieno, kuris pareikštų norą vėl auginti kiaules.

Lietuvoje turime 10 tūkst. ūkininkų, kurie dar laiko kiaules savo reikmėms. 2014 m. dar turėjome daugiau nei 30 tūkst. tokių ūkių. Bet brangsta pašarai, todėl mūsų paveldas, tradicija auginti savo šeimos reikmėms kiaules, gaminti sau namines dešras, skilandžius, pamažu nyksta. Ne vien dėl maro. Prisidėjo ir kaimo senėjimas, todėl perspektyvos auginti kelias kiaules ne kokios. Lietuvoje bendras kiaulių skaičius siekia 500-600 tūkst., tačiau smulkieji kiaulių augintojai augina tik apie 20 tūkst. kiaulių. Visos kitos užauginamos stambiuosiuose komerciniuose kiaulių kompleksuose.“

Signalas, jog lietuviškas kiaulininkystės paveldas jau nyksta iš rinkos? Rinkoje liks tik didieji? Gal šis maras tik pretekstas išstumti iš rinkos mažuosius? Smulkieji išnyks kaip miestuose išnyko mažosios parduotuvėlės?

Lietuvoje afrikinis kiaulių maras pirmą kartą aptiktas 2014 m., kai Alytaus apskrityje nuo šios ligos krito šernas. Į kiaulių fermas liga įsisuko kiek vėliau. Virusas nėra švytintis jonvabalis, todėl jį lengvai galima parsinešti iš miško grybaujant, uogaujant ir avint tais pačiais batais tvarte. Afrikinis kiaulių maras, anot VMTV atstovo P.Bušausko, dar visai neblogai kontroliuojamas. Židiniai aptinkami apie 10 km spinduliu. Pvz., Kazlų Rūda-Marijampolė. Nėra taip, jog židinys Ignalinoje persimestų į Klaipėdos kraštą. Tačiau ne visur yra tokia griežta maisto ir veterinarijos kontrolė.

Kaip pasakojo P.Bušauskas, Šiaurės Airijoje iš kino turisto bagažo buvo paimta patikrinti Azijoje pagaminta dešrelė, kurioje aptiktas maro viruso fragmentas. Tai reiškia, jog mėsos gaminys pagamintas iš afrikiniu kiaulių maru sirgusio gyvūno.

Lietuvoje tokių atvejų nepasitaiko net turguose. Jei ūkininkas nepraneša veterinarijos gydytojui ar VMVT padaliniui apie susirgusią ar kritusią kiaulę, jis baudžiamas iki 300 Eur bauda. Dar tenka užmokėti ir už dezinfekavimo paslaugą. O jei praneša, gauna už kiekvieną utilizuotą kiaulę Žemės ūkio ministerijos kompensacijas. Skiriamas per savivaldybes.

Pavojingi tik maži


Bet ar piniginė kompensacija gali atstoti pagal kaimo gaspadinių receptus išrūkytus kumpius? Juk jie savo skoniu skirdavosi kiekviename kaime? Jurbarko rajono verslininkų organizacijos TAVA vadovas, verslininkas Gintaris Stoškus sakė nesąs įsitikinęs, kad maro užkratas į didžiuosius ūkius būtinai patenka iš smulkiųjų ūkių:

„Užsikrėtęs šernas pereina per javų lauką ir užkratas ant pašarinių grūdų lieka. Be to, prie stambių kiaulininkystės kompleksų taip pat yra ir žalių plotų, ir medžių, kur graužikai ir paukščiai gali užkratą paskleisti.

Stambieji nori, kad smulkieji iš augintojų taptų pirkėjais ir pirktų iš stambiųjų kiaulieną. Kad atlaisvintų rinką. Siūlymas auginti kiaules tik šaltuoju metu - taip pat ne išeitis. Bekoniuką užauginsi tik per 8 mėnesius. O didieji, siekdami greito pelno, paaugina paršelį 5-6 mėnesius ir skerdžia.“

Kai neliks ir lietuviškų veislių kiaulių

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis prezidentas Jonas Sviderskis svarstė, jog kova su afrikiniu kiaulių maru yra tik priedanga sunaikinti lietuvišką kiaulininkystę:

„Danų fermos norėtų, kad aplinkui neliktų smulkiųjų. Žemės ūkio ministerija jau pakišo po privatizavimo plaktuku akcinę bendrovę Lietuvos veislininkystę, nes per metus turėjo apie 130 tūkst. eurų nuostolio. Tai visiškas mizeris, palyginus su nuostoliu Lietuvos veislininkystei. Prarandame savo identitetą. Prarandame Lietuvos baltųjų kiaulių veislę. Dotnuvoje, eksperimentiniame ūkyje liko tik 200 vienetų Lietuvos baltųjų. Kaip eksponatų muziejuje. Nors mėsos perdirbimo fabrikuose jau trūksta lietuviškų lašinių. Viską nori kontroliuoti danai. Siūlo smulkiesiems pakeisti kiaules avimis. Nors mūsų tautinis paveldas - ne plovas, ne šašlykas, bet skilandis. Kai valdžia neturi stipraus stuburo, tai bestuburius ir lanksto.“

Situaciją komentuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, „valstietis“ Andriejus STANČIKAS:

Stambieji kiaulių augintojai nori, kad šalia jų tam tikroje zonoje kiaulių neaugintų smulkieji ūkininkai? Jie daug ko gali norėti. Nori būti tikri, kad, neduok Dieve, kiaulių maras iš smulkaus ūkio nepersimes į didžiuosius kompleksus ir nesutrukdys jų komercinei veiklai. Jie saugo savo verslą, bet pasaulyje vis vien turi vietos visiems užtekti. Smulkūs ūkiai taip pat turi teisę išgyventi.

Zonavimas aplink kiaulių kompleksus atėjo iš Europos Sąjungos. Manau, tas zonavimas neturi būti per griežtas. Turime išmokti gyventi su afrikiniu kiaulių maru. Išmokti nuo jo saugotis. Tiek smulkūs, tiek stambūs ūkiai.

Bet aš niekada nepasisakau už smulkių ūkių apribojimus verstis kiaulininkyste. Tai mūsų paveldas. Negalime visko atsisakyti, kad rinkoje liktų tik atsivežtinė kiauliena ir iš didžiųjų vietinių kompleksų. Nors iš ES zonavimo reikalavimai labai griežti, tačiau maro šimtu procentų nesustabdysi. Kritusių šernų maitą gali išnešioti, visur paskleisti ir paukščiai, ir smulkūs graužikai. Ta liga jau atėjo pas mus ir niekada neišeis. Turime išmokti su ja gyventi.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net