respublika.lt

Keista, kad valdžia neturi klausimų R.Šarkinui

(0)
Publikuota: 2018 gruodžio 04 13:47:11, Lina VYŠNIAUSKIENĖ
×
nuotr. 12 nuotr.
Reinoldijus Šarkinas. Redakcijos archyvo nuotr.

Nacionalizuoto ir po to bankrutavusio „Snoro“ banko istorijoje klausimų vis dar daugiau negu atsakymų. Kodėl savo metu vietoje paties nenaudingiausio sprendimo - banko bankroto - nebuvo pasirinktas daug palankesnis šaliai - banko pavertimas valstybiniu komerciniu banku, kurio iki šiol neturime. Kodėl Seimas nepritarė laikinosios tyrimo komisijos išvadoms dėl „Snoro“ ir jos nebuvo paviešintos. Galiausia, kodėl iki šiol Seime neketinama pasikviesti ir pasiaiškinti dėl tuometės padėties Reinoldijaus Šarkino, kuris „Snoro“ klestėjimo laikais ėjo finansų ministro, o vėliau Lietuvos banko valdytojo pareigas.

 

Skubotai sunaikintame „Snoro“ banke nebegrįžtamai pražuvo tiek daugumos gyventojų, tiek valstybės valdomų įstaigų pinigai. Nors komisijai vadovavęs tuometis Seimo narys Valentinas Mazuronis teigia, kad pinigų buvo. Pasak jo, egzistavo ne tik banko turimi pastatai, prabangūs automobiliai, bet ir indėliai Šveicarijos banke. „Pinigų buvo. Kur jie dabar - negaliu pasakyti. Mūsų komisija atidžiai ištyrė situaciją ir nustatė, kad didžiąją dalį indėlių buvo galima susigrąžinti“, - teigia Europos Parlamento narys.

Jei ne Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praėjusią vasarą paskelbtas sprendimas, daugelis gyventojų nebūtų galėję tikėtis atgauti savo indėlių, nes Lietuvos teismai jiems buvo nepalankūs. Tačiau šiuo metu neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos bei neužregistruotų, t.y. neįsigaliojusių, „Snoro“ obligacijų pirkėjai jau gali atgauti - ir atgauna - savo indėlius. Tiesa, tik iki 100 tūkst. eurų, nes tokia draudžiama indėlio suma.

Kas kita - valstybės valdomų įmonių lėšos. O jų būta nemažai. Daugiausia valstybės lėšų „Snore“ prarado Ignalinos atominė elektrinė - 89,9 mln. litų (apie 26 mln. eurų), Miškų urėdijos, valdomos Generalinės miškų urėdijos, neteko 29,9 mln. litų (8,7 mln. eurų). Smarkiai nukentėjo sveikatos apsaugos įstaigos: apie 32 mln. litų (daugiau kaip 9 mln. eurų). Be to, jos buvo įsigijusios ir sertifikatų. Klaipėdos jūrų uosto direkcija „Snoro“ vertybinių popierių buvo įsigijusi net už 17 mln. litų (beveik 5 mln. eurų). Kažkodėl nei Vilniaus, nei Kauno gydymo įstaigos lėšų į „Snoro“ banką neinvestavo. Į banką įdėtos valstybės valdomų įmonių lėšos nurašomos kaip beviltiškos skolos. Tad kol kas visi nuostoliai lieka valstybei. Nors „Snoro“ banko ir jo savininkų turtas pardavinėjamas, tačiau už tokias menkas sumas, kad jų veikiausia neužteks net valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuri atsiskaito su teisę atgauti indėlius turinčiais gyventojais, nuostoliams padengti.

Tikslesnių duomenų gauti nepavyko, nes Lietuvos bankas į oficialią „Vakaro žinių“ užklausą atsakė itin lakoniškai: „Lietuvos bankas  neturi informacijos apie konkrečių asmenų, įskaitant valstybės įmones, AB banke „Snoras“ turėtus indėlius (jų sumas) ir galimybes juos atgauti.“ Lietuvos bankas nelinkęs domėtis ar dalintis informacija. Priminsime, kad 2011 m. keitėsi jo vadovai - pavasarį R.Šarkiną pareigose pakeitė buvęs Dalios Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas Vitas Vasiliauskas. Lapkritį bankas „Snoras“ buvo nacionalizuotas. Tačiau R.Šarkino neketinama klausinėti nei dėl krizės laikotarpio, nei tuo labiau dėl „Snoro“, kurio istoriją valdžia nori palaidoti.

O juk, paskaičius „Vakaro žinių“ turimas V.Mazuronio vadovaujamos komisijos išvadas, aišku, kad banko nacionalizavimui buvo rengiamasi ir gerai apie jį žinoma iš anksto.

Nesigilinant į visas detales galima paminėti kai kuriuos tai įrodančius faktus. 2011 m. spalio 4 d. Stokholme (Švedijos karalystė), vyko Šiaurės ir Baltijos šalių mikroprudencinis forumas, kuriame dalyvavo tuomet jau Lietuvos banko valdytojo pareigas ėjęs V.Vasiliauskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika, Švedijos centrinio banko vadovas S.Ingvesas bei kiti aukšto rango Švedijos centrinio banko darbuotojai.

Jau kitą dieną prasideda M.Leikos ir Švedijos finansų priežiūros tarnybos vadovo M.Anderseno susirašinėjimas. Su Švedijos konsultacine bendrove aptarinėjamas „Snoro“ pertvarkymo planas. Lapkričio 15 d. į Lietuvą atvyksta liūdnai pagarsėjęs banko administratorius Saimonas Friklis (Simon Freakly). Jau lapkričio 16 d. banko veikla apribojama, net - kaip pabrėžiama laikinosios komisijos išvadose - neįvertinus jo finansinės būklės.

Visų detalių nevardinsime, tačiau ir to, kas paminėta, pakanka, kad būtų aišku: jei smulkiesiems indėlininkams ar net banko savininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui banko sužlugdymas buvo staigmena, tai Lietuvos ir Švedijos valdžios veikėjams - toli gražu - ne. Tai tiesiog gerai apskaičiuotas ir genialiai įvykdytas planas. Kam to reikėjo - tai dar vienas klausimas, į kurį nėra atsakyta. Panašu, kad ir nebus, jei net Laikinosios komisijos išvados viešai neskelbiamos.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s