Buvęs verslininkas Visvaldas Matijošaitis, tapęs pirmuoju tiesiogiai išrinktu Kauno miesto meru, pirmadienį diskusijoje su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija prisipažino panašiame susitikime iki šiol nedalyvavęs.
"Ko tikėčiausi iš pramonininkų, tiek iš šios asociacijos, tiek iš Prekybos rūmų, - norėčiau, kad pateiktų viską, ką savivaldybė iki šiol blogai darė. Va, tuomet susirinktų vyrai ir sakytų: Visvaldai, taisyk, nes gal ir pats nemoki daryti taip, kaip miestui geriau. Susitelkiam visi kartu ir bendrai kažką reikšmingo nuveikiam. Aš atėjau į savivaldybę iš verslo ir žinau, kad reikia ne tuščių žodžių, o konkrečių darbų", - kalbėjo V. Matijošaitis.
Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius priminė, kad susitikimai su meru (buvusiais) ar kitais savivaldybės vadovais Kaune vyksta jau daugiau nei dešimt metų. Paprastai per juos nagrinėjami klausimai, susiję ne su kokios nors įmonės, bet su viso miesto reikalais. Tad pirmas susitikimas su dabartiniu meru kaip tik ir susijęs su verslininko noru iš jo lūpų sužinoti kažką konkretaus apie miesto vystymosi vizijas.
Reaguodamas į tai, Kauno savivaldybės administracijos naujasis direktorius Gintaras Petrauskas suabejojo, ar gali gimti sprendimai tokio lygio susitikimuose, kai salėj sėdi 30 ar 40 verslininkų. Ta proga jis priminė faktą, kad keletą mėnesių neišspręstus klausimus, susijusius su Autobusų stoties rekonstrukcija, naujajai savivaldybės valdžiai pavyko išsiaiškinti per porą dalykinių susitikimų.
Mero V. Matijošaičio nuomone, dalį neaiškių problemų galima visai neblogai išspręsti ir per pokalbius telefonu, net negaištant laiko susitikimams.
Paklaustas, kokius reikšmingus miesto projektus gali dabar paminėti, jei tik jie darys Kauną patrauklesniu gyventojams, meras atsakė verslininkams: "patys juos žinot". Tiesa, netrukus pamėginta išsklaidyti abejones dėl vieno iš projektų.
"Brastos kvartalą galėsim pavadinti amžiaus projektu. Žmonės investavo daug lėšų, nusipirko žemę, pastatys namus, ir viskas čia bus gerai. Diskusija bei tos abejonės kyla tik dėl dambos nuolydžio, dėl pakrantės urbanizavimo. Neris pakyla per potvynius, todėl realus klausimas, kiek ten galima urbanizuoti", - mintis dėstė savivaldybės administracijos direktorius.
Valdžios atstovai gavo klausimą ir dėl Hidroelektrinės, ar ten bus tvarkomas tiltas? V. Matijošaitis užsiminė iš energetikų sužinojęs, esą gana seniai buvo suprojektuotas per tą objektą dvigubas kelias, tačiau nutiesta tik viena jo dalis. Žadama daryti bandymus, kiek stipri užtvanka, tuomet ir bus atsakymai į daugelį klausimą: ką ten projektuoti, ką nuveikti.
Konkrečių atsakymų jau yra tik dėl kai kurių gatvių ar kelių. "Kitąmet tvarkysime Ateities plento, Amalių bei kitas sankryžas (iki pat autostrados Kaunas -Vilnius). Nes jei pradės normaliai veikti Palemone terminalas, tuomet autostrados link dideli srautai automobilių judės," - aiškino Kauno savivaldybės vadovas.
Verslininkams užsiminus apie Panemunės tiltą, sekė patvirtinimas: lapkritį naujas tiltas jau veiks. Be to, pradėta rūpintis ir prietilčiu Panemunės pusėje.
Kauno mero V. Matijošaičio nuomone, "didžiausias šlamštas yra viešieji pirkimai", nes jie daugelį procesų sutrukdo ir nepadeda pigiau nupirkti darbų ar paslaugų. Juolab, kai "šitas pastatas (čia jis - apie savivaldybę) nelabai pažįsta pinigų vertę ir nemoka dirbti", - kalbėjo susitikime su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija Kauno meras.
Kiek galima sutaupyti, kai dirbama geriau, prasitarė anksčiau viename iš Lietuvos bankų dirbęs savivaldybės administracijos vadovas G. Petrauskas. Jis pateikė pavyzdį, kai pateikus pirkimo už 560 tūkst. eurų pasiūlymą, galiausiai savivaldybei pavyko konkurso laimėtoju pripažinti tą, kuris pasiūlė pirkimą už 310 tūkst. eurų.
Iš reikšmingų kauniečiams, juolab verslininkams, kurių įmonių nemažai veikia Vilijampolėje, projektų minėta Raudondvario plento rekonstrukcija. Paskaičiuota (lyginant su išlaidomis Šančiuose, tvarkant A. Juozapavičiaus prospektą), kad Vilijampolėje analogiško projekto įgyvendinimas gali kainuoti 40 mln. eurų.
"Tokių pinigų savivaldybė tikrai neturi. Skolintis dirbant tik pirmą pusmetį, nedrąsu. Bandysim paprastesniu būdu tą gatvę tvarkyti. Palaipsniui. Nes Susisiekimo ministerija, aišku, neduos tiek pinigų, kiek reikia. Skolinsimės, bet ne tiek, kiek visai rekonstrukcija kainuos. Žodžiu, tvarkysimės patys, pagal išgales ir ieškosim finansavimo", - žadėjo meras V. Matijošaitis.
Aptartos ir viešojo transporto problemos, kurių dalį žadama, anot G. Petrausko, išspręsti įvedant penkis naujus mažųjų autobusiukų maršrutus. Taip pat derinamos pozicijos su rajono savivaldybe, kad būtų bendras planas, bendra susisiekimo sistema, ir kad dviejų kaimyninių savivaldybių gyventojams "nereikėtų pirkti skirtingų talonų".
"Reikėtų, kad iš savivaldybės pusės sklandžiau vyktų žemės nuomos klausimų sprendimas. Kad nebūtų stabdomi verslai dėl įvairių su žemės nuosavybe susijusių konfliktų", - sakė pramonininkų asociacijos vadovas J. Guzavičius.
Prakalbus apie jau vykstančią pagrindine vadinamos Kauno gatvės - Laisvės alėjos - rekonstrukciją, turėsiančią tapti gera proga ten esančių statinių savininkams ar naudotojams sutvarkyti fasadus, pradėta spėlioti, o kaip juos priversti tai padaryti. Ir kas turėtų priversti? Meras iš karto pasiūlė: bandykime formuluoti, ką savivaldybė čia galėtų nuveikti.
Verslininkai siūlė: reikia labiau apmokestinti nesitvarkančius. Arba dirbi ir miesto savo statiniais neterši, arba "lipk iš griūšės", - traukis iš Kauno. V. Matijošaitis užsiminė, kad yra Kauno centre daug valstybinių įstaigų pastatų, ir jos savo turto netvarko. Verslo atstovas "bakstelėjo" į Senamiestyje, Vilniaus gatvėje, stovinčią aptriušusią buvusią bažnyčią. Anot jų, kol čia sovietmečiu veikė kino teatras, statinys neatrodė taip apgailėtinai, kaip dabar, kai jame veikia "Carito" sandėlis.
"Lietuvos geležinkelių" atstovas priminė, kad ką tik atidarytas Palemone terminalas, pasirodo, iš visų pusių "užblokuotas" kelio ženklais, tad sunkusis autotransportas nukreipiamas važiuoti per autostradą. O tai reiškia, kad privalu susimokėti už tai ir mokesčius.
Meras leido sau pajuokauti: imam įrankius, važiuojam ir nukabinsim tuos ženklus". Tačiau tuoj pat konstatavo: jeigu daliai autostrados, kuri kerta miestą, suteiksim gatvės statusą, tai mums iš sostinės tuoj pat pasakys" ir tiltą tuomet patys savo kaštais pasistatykit".
Kauno miesto valdžios susitikime su verslininkais meras pažadėjo: jei tik kils kam kokių problemų, prašom, pasirengę esam išklausyti ir padėti spręsti".
Buvęs verslininkas Visvaldas Matijošaitis, tapęs pirmuoju tiesiogiai išrinktu Kauno miesto meru, pirmadienį diskusijoje su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija prisipažino panašiame susitikime iki šiol nedalyvavęs.
"Ko tikėčiausi iš pramonininkų, tiek iš šios asociacijos, tiek iš Prekybos rūmų, - norėčiau, kad pateiktų viską, ką savivaldybė iki šiol blogai darė. Va, tuomet susirinktų vyrai ir sakytų: Visvaldai, taisyk, nes gal ir pats nemoki daryti taip, kaip miestui geriau. Susitelkiam visi kartu ir bendrai kažką reikšmingo nuveikiam. Aš atėjau į savivaldybę iš verslo ir žinau, kad reikia ne tuščių žodžių, o konkrečių darbų", - kalbėjo V. Matijošaitis.
Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius priminė, kad susitikimai su meru (buvusiais) ar kitais savivaldybės vadovais Kaune vyksta jau daugiau nei dešimt metų. Paprastai per juos nagrinėjami klausimai, susiję ne su kokios nors įmonės, bet su viso miesto reikalais. Tad pirmas susitikimas su dabartiniu meru kaip tik ir susijęs su verslininko noru iš jo lūpų sužinoti kažką konkretaus apie miesto vystymosi vizijas.
Reaguodamas į tai, Kauno savivaldybės administracijos naujasis direktorius Gintaras Petrauskas suabejojo, ar gali gimti sprendimai tokio lygio susitikimuose, kai salėj sėdi 30 ar 40 verslininkų. Ta proga jis priminė faktą, kad keletą mėnesių neišspręstus klausimus, susijusius su Autobusų stoties rekonstrukcija, naujajai savivaldybės valdžiai pavyko išsiaiškinti per porą dalykinių susitikimų.
Mero V. Matijošaičio nuomone, dalį neaiškių problemų galima visai neblogai išspręsti ir per pokalbius telefonu, net negaištant laiko susitikimams.
Paklaustas, kokius reikšmingus miesto projektus gali dabar paminėti, jei tik jie darys Kauną patrauklesniu gyventojams, meras atsakė verslininkams: "patys juos žinot". Tiesa, netrukus pamėginta išsklaidyti abejones dėl vieno iš projektų.
"Brastos kvartalą galėsim pavadinti amžiaus projektu. Žmonės investavo daug lėšų, nusipirko žemę, pastatys namus, ir viskas čia bus gerai. Diskusija bei tos abejonės kyla tik dėl dambos nuolydžio, dėl pakrantės urbanizavimo. Neris pakyla per potvynius, todėl realus klausimas, kiek ten galima urbanizuoti", - mintis dėstė savivaldybės administracijos direktorius.
Valdžios atstovai gavo klausimą ir dėl Hidroelektrinės, ar ten bus tvarkomas tiltas? V. Matijošaitis užsiminė iš energetikų sužinojęs, esą gana seniai buvo suprojektuotas per tą objektą dvigubas kelias, tačiau nutiesta tik viena jo dalis. Žadama daryti bandymus, kiek stipri užtvanka, tuomet ir bus atsakymai į daugelį klausimą: ką ten projektuoti, ką nuveikti.
Konkrečių atsakymų jau yra tik dėl kai kurių gatvių ar kelių. "Kitąmet tvarkysime Ateities plento, Amalių bei kitas sankryžas (iki pat autostrados Kaunas -Vilnius). Nes jei pradės normaliai veikti Palemone terminalas, tuomet autostrados link dideli srautai automobilių judės," - aiškino Kauno savivaldybės vadovas.
Verslininkams užsiminus apie Panemunės tiltą, sekė patvirtinimas: lapkritį naujas tiltas jau veiks. Be to, pradėta rūpintis ir prietilčiu Panemunės pusėje.
Kauno mero V. Matijošaičio nuomone, "didžiausias šlamštas yra viešieji pirkimai", nes jie daugelį procesų sutrukdo ir nepadeda pigiau nupirkti darbų ar paslaugų. Juolab, kai "šitas pastatas (čia jis - apie savivaldybę) nelabai pažįsta pinigų vertę ir nemoka dirbti", - kalbėjo susitikime su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija Kauno meras.
Kiek galima sutaupyti, kai dirbama geriau, prasitarė anksčiau viename iš Lietuvos bankų dirbęs savivaldybės administracijos vadovas G. Petrauskas. Jis pateikė pavyzdį, kai pateikus pirkimo už 560 tūkst. eurų pasiūlymą, galiausiai savivaldybei pavyko konkurso laimėtoju pripažinti tą, kuris pasiūlė pirkimą už 310 tūkst. eurų.
Iš reikšmingų kauniečiams, juolab verslininkams, kurių įmonių nemažai veikia Vilijampolėje, projektų minėta Raudondvario plento rekonstrukcija. Paskaičiuota (lyginant su išlaidomis Šančiuose, tvarkant A. Juozapavičiaus prospektą), kad Vilijampolėje analogiško projekto įgyvendinimas gali kainuoti 40 mln. eurų.
"Tokių pinigų savivaldybė tikrai neturi. Skolintis dirbant tik pirmą pusmetį, nedrąsu. Bandysim paprastesniu būdu tą gatvę tvarkyti. Palaipsniui. Nes Susisiekimo ministerija, aišku, neduos tiek pinigų, kiek reikia. Skolinsimės, bet ne tiek, kiek visai rekonstrukcija kainuos. Žodžiu, tvarkysimės patys, pagal išgales ir ieškosim finansavimo", - žadėjo meras V. Matijošaitis.
Aptartos ir viešojo transporto problemos, kurių dalį žadama, anot G. Petrausko, išspręsti įvedant penkis naujus mažųjų autobusiukų maršrutus. Taip pat derinamos pozicijos su rajono savivaldybe, kad būtų bendras planas, bendra susisiekimo sistema, ir kad dviejų kaimyninių savivaldybių gyventojams "nereikėtų pirkti skirtingų talonų".
"Reikėtų, kad iš savivaldybės pusės sklandžiau vyktų žemės nuomos klausimų sprendimas. Kad nebūtų stabdomi verslai dėl įvairių su žemės nuosavybe susijusių konfliktų", - sakė pramonininkų asociacijos vadovas J. Guzavičius.
Prakalbus apie jau vykstančią pagrindine vadinamos Kauno gatvės - Laisvės alėjos - rekonstrukciją, turėsiančią tapti gera proga ten esančių statinių savininkams ar naudotojams sutvarkyti fasadus, pradėta spėlioti, o kaip juos priversti tai padaryti. Ir kas turėtų priversti? Meras iš karto pasiūlė: bandykime formuluoti, ką savivaldybė čia galėtų nuveikti.
Verslininkai siūlė: reikia labiau apmokestinti nesitvarkančius. Arba dirbi ir miesto savo statiniais neterši, arba "lipk iš griūšės", - traukis iš Kauno. V. Matijošaitis užsiminė, kad yra Kauno centre daug valstybinių įstaigų pastatų, ir jos savo turto netvarko. Verslo atstovas "bakstelėjo" į Senamiestyje, Vilniaus gatvėje, stovinčią aptriušusią buvusią bažnyčią. Anot jų, kol čia sovietmečiu veikė kino teatras, statinys neatrodė taip apgailėtinai, kaip dabar, kai jame veikia "Carito" sandėlis.
"Lietuvos geležinkelių" atstovas priminė, kad ką tik atidarytas Palemone terminalas, pasirodo, iš visų pusių "užblokuotas" kelio ženklais, tad sunkusis autotransportas nukreipiamas važiuoti per autostradą. O tai reiškia, kad privalu susimokėti už tai ir mokesčius.
Meras leido sau pajuokauti: imam įrankius, važiuojam ir nukabinsim tuos ženklus". Tačiau tuoj pat konstatavo: jeigu daliai autostrados, kuri kerta miestą, suteiksim gatvės statusą, tai mums iš sostinės tuoj pat pasakys" ir tiltą tuomet patys savo kaštais pasistatykit".
Kauno miesto valdžios susitikime su verslininkais meras pažadėjo: jei tik kils kam kokių problemų, prašom, pasirengę esam išklausyti ir padėti spręsti".
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
