respublika.lt

Kas tie socialdemokratai - kairieji, dešinieji ar liberalai?

(0)
Publikuota: 2017 birželio 05 07:50:41, Respublika.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Kas tie socialdemokratai - kairieji, dešinieji ar liberalai? Eltos nuotr.

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas PALUCKAS, socialdemokratas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Justas PALECKIS, vienas pirmųjų mūsų Lietuvos užsienio reikalų ministrų socialdemokratų Vyriausybėje Povilas GYLYS ir Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, Liaudies partijos pirmininkas Rolandas PAULAUSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Socialdemokratai Seimo rinkimų nelaimėjo, tačiau antrą kadenciją dirba valdančiojoje koalicijoje. Ar naudinga šiai partijai atlikti jaunesniojo brolio vaidmenį?

G.PALUCKAS: Situacija kiek unikali, nes paprastai mes būname tas vyresnysis brolis. O kai reikia griežti antruoju smuiku, su tuo jausmu reikia daugeliui susitaikyti ar priprasti prie jo pirmą kartą. Bet socialdemokratų perspektyvos tikrai labai geros, jeigu socialdemokratai bus socialdemokratai. Jeigu pažiūrėtume į viešąją erdvę, gal kokius metus pusantrų daugybė visuomenės nuomonių formuotojų, net svarbiausių ekonomistų, kurie šneka aktualiausiais klausimais, visi kalba apie socialdemokratines vertybes iš esmės. Apie socialinę atskirtį, apie pajamų nelygybę, apie socialinį neteisingumą.

Čia ateidamas skaičiau Nerijaus Mačiulio, kuris šiaip yra liberalesnių pažiūrų, straipsnį. Jis aiškina, kad emigracija susijusi su socialinio teisingumo stoka. Vadinasi, visuomenėje yra milžiniškas kairiosios socialdemokratinės politikos, socialdemokratinių vertybių poreikis. Dėl šios priežasties, tiesą sakant, žmonės balsavo už Valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Nemanė, kad socialdemokratai yra tikrai socialdemokratai, todėl nebalsavo už mus. Todėl, šnekant apie perspektyvas, viskas priklauso nuo mūsų pačių. Kairiosios politikos poreikis tikrai yra, ir jeigu mes išdrįsime būti socialdemokratai, viskas bus gerai.

Visuomenę įtikinti tuo, kad socialdemokratai yra tikrai kairieji, šiek tiek užtruks. Tai priklauso ne tik nuo naujojo pirmininko, bet ir nuo mūsų visų sutelktų veiksmų. Šneku apie mūsų frakcijos Seime veiklą, apie mūsų politinę poziciją visais aktualiais politinės darbotvarkės klausimais. Koalicija buvo suformuota tiek mums, tiek žmonėms viliantis, kad Vyriausybės programa bus kairioji ir mes tą kairiąją programą įgyvendinsime. Čia vienintelė priežastis, kodėl mes atėjome į šią koaliciją.

J.PALECKIS: Manau, kad partijoje vyksta geri procesai. Teisingas buvo pasiūlymas partijos pirmininką rinkti tiesiogiai. Ir anksčiau būdavo demokratinai rinkimai, slaptas balsavimas, būdavo netikėtų rezultatų, bet tiesioginiai rinkimai išjudino partiją. Reikia pripažinti, kad prieš antrąjį turą buvo daugiau prognozių, kad laimės mūsų naujojo pirmininko konkurentas, nes jį palaikė kai kurie labai nusipelnę socialdemokratai. Laimėjo G.Paluckas. Kodėl? Todėl, kad jis geriau pajuto partijos narių nuotaikas. Jie norėjo permainų. Galima sakyti, kad į finišo tiesiąją išbėgo du, taip sakant, bėgikai - G.Paluckas ir Mindaugas Sinkevičius. Gintautas bėgo su svarsčiu ant kojos, būtent ant dešinės kojos, o ne ant kairės. Tas teistumas, kurį jis sugebėjo įtikinamai paaiškinti, aišku, trukdė. Nepaisant to, jis laimėjo. O tai dar kartą rodo, kad buvo nusiteikimas, jog daug ką reikia keisti iš pagrindų.

Socialdemokratai - seniausia Lietuvos partija, šiai partijai 29 metai. Buvo įvairių istorijos vingių, skilimų, jungimųsi ir t.t., bet ši partija yra reikalinga Lietuvai, kaip ir bet kuriai kitai šaliai.

Politologai sako, kad partijos resursas yra pagrindiniai keturi dalykai. Pirma - socialinės lygybės idėja. Ši idėja yra nesunaikinama. Pažvelkime į darbininkų judėjimo XIX - XX a. istoriją: kas pasiekė, kad darbo diena truktų 8 valandas, kas siekė lygybės, kas pasiekė, kad tas vergiškas darbas buvo pakeistas civilizuotu darbu? Socialdemokratai. Bijau, kad jeigu, tarkime, šita idėja išnyktų, išnyktų ir pati žmonija.

Dabar 62 žmonės savo rankose koncentruoja pusę pasaulio turto. Jeigu ir toliau niekas nesikeis - viskas. Sprogimas. Blogiau nei Spalio revoliucija.

Antras dalykas - lyderis iš tų resursų. Manau, kad šioje situacijoje lyderis atsirado laiku ir galime laukti Martino Šulco (Martin Schulz) efekto. Kai Vokietijoje socialdemokratai pakeitė partijos lyderį, jų reitingai iš karto šoko 10 proc. Manau, pas mus irgi taip bus. Bet tai trumpalaikis efektas, todėl svarbu, kaip tas lyderis pasireikš.

Trečias dalykas - lyderio komanda. Gintautas įvykdė prieš rinkimus duotus pažadus, nors tuo ne visi tikėjo. Jis pakeitė daugiau kaip tris ketvirtadalius komandos. Vėlgi - žiūrėsime, kaip ta komanda dirbs.

Ir ketvirtas dalykas - lėšos. Su lėšomis socialdemokratams nuolat buvo striuka, nes didysis verslas visada rėmė kitas partijas. Geriausias pavyzdys - Laisvosios rinkos institutas, kuris niekada nestokojo pinigų. Socialdemokratai mėgino įsteigti Socialinio ir ekonominio tyrimo institutą. Jis tik egzistavo, nes be lėšų, be palaikymo buvo labai sunku.

Manau, kad naujos socialdemokratų komandos starto pozicijos yra geros.

G.JAKAVONIS: Kaip per tuos 29 metus keitėsi socialdemokratinės vertybės?

P.GYLYS: Drįstu sakyti, kad pradžia buvo gera. Formavosi Sąjūdis, bet jau po kokių pusantrų metų buvo matyti, kad prasideda degradacija. O kitoje pusėje dar buvo komunistų partija, joje buvo daug gerų žmonių. Inteligentija tuo metu matė galimybę sukurti tikrąją, ne komunistinę, ne bolševikinę kairiąją, bet socialdemokratinę partiją.

R.PAULAUSKAS: Prieš tai buvo komunistų partija skilusi.

P.GYLYS: Aš ir kalbu apie tai, kad atskilimas buvo pagal principą. Pirma, kas už Lietuvos nepriklausomybę. Antra, kas nori iš tikrųjų sukurti normalią socialdemokratinę partiją. Iš pradžių, kol buvo nemažai inteligentijos, tikrai socialdemokratinė nuostata buvo gana stipri. Gal ne per daug artikuliuota, bet ji buvo stipri emociškai ir instinktyviai. Bet inteligentija palaipsniui pasitraukė. Daugiausia tam įtakos turėjo tai, kad buvo visiškai pralaimėta 1996 metais ir kad tada apskritai Lietuvos demokratinėje darbo partijoje liko labai mažai žmonių. Buvo galima justi, kad stabiliai judama liberaliosios mąstysenos link. Buvo matyti, kad partijoje nyksta socialinio teisingumo, solidarumo supratimas, kad partijos interesai pradeda dominuoti nacionalinio intereso atžvilgiu, prasideda grupavimasis, grupės interesų iškėlimas. Per pastaruosius 20 metų, mano nuomone, socialdemokratai nustojo būti socialdemokratai, tapo liberalais. Tai mačiau ir galiu laisviau sakyti, nes nesu partijos narys.

Norisi palinkėti sėkmės, nes jeigu tas posūkis neįvyks ir nebus pademonstruotas, tai Lietuvos socialdemokratijos laukia lenkiškos socialdemokratijos arba demokratinių kairiųjų likimas - jie, galima sakyti, išnyko. Tai irgi ekskomunistinė partija, kuri išnyko iš politinės arenos dėl to, kad tapo liberali.

Aš sutinku, kad idėja yra galingas dalykas. Man atrodo, kad visos politinės partijos, taip pat ir socialdemokratai, per daug susikoncentravo į lėšas ir struktūras. Taip, tai labai svarbu, bet nuo idėjų buvo akivaizdžiai nusigręžta.

Apskritai manau, kad ne tik socialdemokratija, bet ir krikščioniškoji demokratija išgyvena ideologinę krizę. Nes ir tie, ir tie pasuko į liberalizmą. Atsirado per daug individualizmo, per daug akcentų į konkurenciją. Nelabai supranta, kuo čia dėtas tas žodis „solidarumas“. Formaliai kartoja, bet nežino kodėl.

R.PAULAUSKAS: Vienas nedidelis pataisymas. Buvo paminėta, kad Lenkijoje ekskomunistinė partija išnyko. Šita partija nėra ekskomunistinė. Tai yra vienintelė partija Rytų Europoje, kuri susivienijo paritetiniais pagrindais.

O grįždamas prie diskusijos temos noriu pasakyti, kad ideali partija turės atspindėti tam tikrą idėjų lauką. Dalis visuomenės mąsto štai taip, ir jinai atstovauja toms idėjoms. Pradėsiu šiek tiek iš toliau. Idėjos gimsta smegenyse, bet smegenys kaip potencija realizuojasi tik sociume. Tai įrodyta tūkstančiais pavyzdžių. Kad ir Mauglio sindromas bei panašūs dalykai... Jeigu žmogus negyvena sociume, negyvena tautoje, jo smegenys kaip potencija nesirealizuoja ir jis paskui savo smegenimis nebegali generuoti jokių žmogiškųjų idėjų. Ką noriu tuo pasakyti? Kad iš pat pradžių nebūdamas tautininku, paskui tu negali būti niekuo daugiau, t.y. iš pradžių tu turi būti tautininkas, gyventi sociume, o tada jau gali tapti socdemu, krikdemu, liberalu ar ateistu, anarchistu ir t.t. Bet negyvendamas sociume tu apskritai net negalėsi pasirinkti tokių kelių. Iš čia ir kyla dėsnis, kad visuomenė ir tauta yra pirminis dalykas, t.y. Kūrėjo pasauliui duotas dėsnis.

O ką dabar daro Vakarų civilizacija, kuriai vadovauja anglosaksai? Jie nori šitą dėsnį sugriauti, pakeisti, anuliuoti, kai svarbiausia yra ne tauta, ne sociumas, o individas. Jie iškelia individo reikšmę, iškelia rasės reikšmę. Iškelia kažkokių bendrų darinių reikšmę. Europos Sąjunga paneigia valstybes, iškelia vaikų teises, paneigdama šeimos teises, iškelia lyties atsisakymo galimybę, iškeldama genderizmą. Ir galų gale dabar šnekama apie individo čipavimą. Vadinasi, atsisakoma žmogiškumo kaip tokio.

Šitas idėjų kompleksas dominuoja Vakarų civilizacijoje, jis yra remiamas pačiais didžiausiais pinigais. Paskui per spaudą jis patenka į mūsų visų sąmonę. Ir visa tai yra užkrėtę ne tik Lietuvos, bet pirmiausia visas Vakarų Europos partijas. Visas partijas! Šiame kontekste jos visos pasidarė vienodos. Jos visos eina šito dėsnio naikinimo arba bandymo naikinti keliu. Iškeldamos pirmiausia individo reikšmę ir paneigdamos visuomenę ir valstybę kaip tokią.

Pora pavyzdžių iš Lietuvos. „Už eurą, už migrantus, už Europos Sąjungos įstatymų viršenybę, už žemės pardavimą užsieniečiams“ - visos partijos Lietuvoje balsavo kaip viena. Taip, jos skyrėsi niuansais, bet ne pagal fundamentalius dalykus. Jos visos balsavo kaip viena.

Dabartinis Lietuvos Seimas ir jo pavyzdžiai. Kiek aistrų buvo dėl kažkokios moteriškės kailinių? Vienas su mergaitėmis turėjo kažkokių pletkų lygio reikalų. Kiek aistrų! O kai reikėjo balsuoti už svetimos kariuomenės, pažeidžiant Konstituciją, atėjimą į Lietuvą, visi balsavo kaip vienas, be jokio ginčo. Kai reikėjo balsuoti už Dovilės Šakalienės įstatymą, paneigiantį šeimos teises, neatsirado nė vieno susilaikiusio. O juk tai yra fundamentaliausi dalykai. Todėl iš esmės partijos ir pasidarė nebereikalingos, nes jos visos vienodos. Jos ginčijasi tik dėl kailinių lygio problemų ir pletkų.

Kodėl Donaldas Trampas (Donald Trump) laimi JAV prezidento rinkimus neturėdamas partijos palaikymo? Todėl, kad partijos nebetenka reikšmės. Ir gražiausias Prancūzijos pavyzdys - Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron). Pralaimi seniausios partijos, o prezidento rinkimus laimi žmogus, kuris apskritai pirmą kartą dalyvauja rinkimuose ir, antra, neatstovauja jokiai partijai, o paskubomis sukurtam judėjimui. Dėl to, kad nebėra partijų poreikio, nes jos nebeatstovauja tų pažiūrų laukui, idėjų laukui.

G.PALUCKAS: Tikrai nesutinku, kad socialdemokratai niekada nesakė, kad jie yra kairieji, problema ta, kad sakė, bet mažai darė. Galiu parodyti kiekvieną mūsų partijos rinkimų programą, ten aiškiai išvardytos visos socialdemokratinės vertybės nė vienos nepamirštant. Pagrindinė problema yra ta, kad darbai skiriasi nuo žodžių. Nyksta pasitikėjimas, o kai nyksta pasitikėjimas, formuojasi emocinis atstumas. Susiformavus emociniam atstumui labai sunku racionaliais argumentais paaiškinti, kodėl tu taip elgeisi. Kodėl tu ėjai prieš savo tikėjimą, prieš savo ideologiją, prieš savo principus. Štai esminė šiandienos problema.

Įrodyti, kad socialdemokratai yra socialdemokratai, galima tik konkrečiais darbais. Dėl to ne kartą pasisakiau dėl Darbo kodekso nepaisydamas, kad Algirdas Butkevičius ir Saulius Skvernelis sakė, kad tai yra reikalinga, nelieskit ir panašiai. Nes tai tapo žodžių ir darbų neatitikimo, tam tikros veidmainystės simboliu.

Apskritai socialdemokratų paskirtis ir tikslas yra užtikrinti, kad visuomenė, siekiant tvarios jos plėtros ir vystymosi, gautų tinkamas ir adekvačias socialines investicijas per sveikatos apsaugą, per švietimą, per socialines paslaugas, per šeimos politiką, kitus dalykus. Tai gali užtikrinti tik įgali, tinkamą darbo užmokestį gaunanti ir tinkamas kompetencijas turinti kūrybinė klasė, t.y. mokytojai, universitetų dėstytojai, lektoriai, medikai, slaugytojai, bibliotekininkai, kultūros darbuotojai. Štai kur yra esminis dalykas. Šiandien mes matome atvirkštinį procesą, tai yra valstybės dekonstrukciją, kai mažinamas viešasis sektorius, siekiant piniginio efektyvumo. Bet piniginis efektyvumas paprastai yra liberalų arkliukas. Sutraukim valstybę, sutaupykim pinigus, o tada kažkaip kažkas kažkuo pasirūpins ir kažką padarys. Tai nėra teisingas kelias socialdemokratų požiūriu. Mes laikomės, sakyčiau, skandinaviško socialdemokratų požiūrio, kai kokybę ir prieinamumą viešųjų paslaugų, kurios iš esmės yra kritiškai reikalingos kūrybiškos ir tvarios visuomenės plėtrai, gali užtikrinti tik valstybė.

G.JAKAVONIS: Pacituosiu Seimo socialdemokratų nario Artūro Skardžiaus žodžius: „Būdami Seimo valdančiojoje koalicijoje, galima sakyti, mes esame opozicijoje.“ Ir tikrai, nes vienas valstiečių lyderių premjeras S.Skvernelis dažnai tariasi ne su socialdemokratais, o su konservatorių pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu. Ne paradoksas?

R.PAULAUSKAS: Ne, juk pažiūros jų vienodos. Aš ir kalbėjau, kad fundamentaliais klausimais nesiskiria.

J.PALECKIS:
Jie buvo išrinkti. „Valstiečiai“ buvo išrinkti, nes jie lenkia kairiąją Socialdemokratų partiją iš kairės. Jie aplenkė mus iš kairės ir dėl to buvo rinkėjų palaikyti. Aišku, buvo ir mūsų klaidų. Pvz., Darbo kodeksas. Prisiminkime, kas gyrė Darbo kodeksą? Bankininkai gyrė: „Kaip laiku, kaip dabar.“ Kita vertus, kaip žinome, S.Skvernelis galėjo atsidurti mūsų partijos sąraše.

Kai sakoma, kad niekada nebuvo akcentuojama, kad šita partija yra kairioji, netiesa. Aišku, kad buvo akcentuojama. Aišku, kad programos atrodė labai neblogai. Nors paskutinė programa buvo labai giriama bankininkų, būtų visai kitaip, jeigu bankininkai būtų puolę, o žmonėms ji būtų patikusi. Tiesa, bankininkų irgi būna įvairių. Apie ką prabilo Gitanas Nausėda? Vienu balsu su Algiu Sysu gieda apie tai, kad reikia įvesti progresinius mokesčius.

Bet aš noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką - bet kokioje partijoje buvo ir bus tam tikrų sparnų. Ir tas kairysis sparnas Socialdemokratų partijoje visada buvo labai ryškus. Aš paminėjau A.Sysą, galima priminti Vytenį Andriukaitį, Aloyzą Sakalą, be abejo, ir Juozą Oleką. Tai senasis socialdemokratinis sparnas. Deja, šitas sparnas neturėjo savo premjero.

O pasaulyje partijos tikrai netenka savo svorio, ir tie gelbėtojai, kurie, tarkime, anksčiau buvo būdingi tik Rytų Europai, ateina visiškai netikėtai ir iš niekur. Vakaruose to nebuvo. Vakaruose norint patekti į parlamentą, tuo labiau tapti prezidentu reikėjo lipti tam tikrais laipteliais, padaryti karjerą partijoje. Na, o staigus tiek D.Trampo, tiek E.Makrono atėjimas ir, aišku, „Brexit“ šokas rodo, kad su partijomis vyksta negeri dalykai.

P.GYLYS:
Aš įžvelgiu tam tikras sąsajas tarp žmonių pasirinkimo JAV, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje. Jie labiau orientuoti į sociumą, į autentiško tautiškumo išsaugojimą, čia nieko nėra blogo. Ir aš nemanau, kad tautinis solidarumas prieštarauja socialdemokratijai. Bet koks solidarumas yra geras, jeigu jis neperauga į kitų niekinimą, kovojimą su kitais, šovinizmą, fašizmą ir taip toliau. Štai kur pavojus. O mes jau pradedame bijoti, kad kaip tauta per daug susitelksim arba susibursim į bendrijas. Nieko baisaus.

R.PAULAUSKAS: Visa žmonijos istorija yra bandymas tobulinti pasaulį, į kurį ta žmonija yra paleista gyventi. Tobuliname ir tobuliname, bandome ir bandome. Kiek visokių utopijų prikurta... Viena iš paskutinių, kuri žlugo ir kurią mes dar visi atsimename, - Tarybų Sąjunga. Bet jei vertinsime buitiniu lygmeniu, niekada žmogus taip gerai negyveno. Niekada. Transportas, skalbimo mašinos ir panašūs dalykai.

Bet jeigu kalbėsime apie etiką, socialinius reikalus, teisingumo klausimus, kaip nebuvo atsakymo prieš 1000 metų, taip nėra ir dabar. Aš tuos žmones, kurie vis nori tobulinti šitą Dievo kūrinį, vadinu svajokliais. Ir tie svajokliai vis bando ir bando kažką daryti, ieškoti tobulesnio pasaulio, bet kur čia problema? Reikia sugebėti atskirti, ką galima pakeisti, nuo to, ko negalima pakeisti. O dažniausiai svajokliai bando pakeisti tokius dalykus, kurie iš principo yra nepakeičiami. Nori to, ko būti negali iš principo. Dėl to atsiranda problemos.

P.GYLYS: Manau, ne tik Lietuvos, bet ir Europos socialistai ir socialdemokratai bijo solidarumo tautos mastu, nes jiems vis vaidenasi nacionalsocializmas. Iš tikrųjų toks išsigimimas buvo, bet daugelyje šalių jaučiamas saikas, viskas yra normalu. Vadinkime tai patriotizmu. Šiandien Lietuvoje jis yra deficitinė gėrybė. Sakykime, emigranto sindromas sietinas su patriotizmo deficitu. Pirma, žmonės, bent dalis žmonių, neišgyvena fiziškai. Antra, jie pasiilgsta tiek juridinio, tiek socialinio teisingumo, jie nelabai mato ir suvokia tą nacionalinį bendrąjį gėrį. Ką reiškia būti kartu ir siekti bendrojo gėrio? Net šiomis dienomis feisbuke ginčijausi su kai kuriais liberaliais savo draugais. Jie nežino, kas tai yra.

G.JAKAVONIS: Kodėl tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje vis dažniau išrenkami „ne tie“?

R.PAULAUSKAS: Apskritai ką reiškia demokratinė rinkimų sistema? Pirmiausia turi būti, iš ko rinktis. Tai yra paprastai padaroma, galima pasiūlyti. Čia problemos nėra. Antra demokratinių rinkimų dedamoji yra ta, kad rinkėjas turi suprasti, ką jis renkasi. O tai jau yra milžiniška problema. Pasiremsiu psichologais. Neginčytinai įrodyta, kad didelė dalis žmonių, - sako, net iki 80 proc., - yra labai lengvai pasiduodantys manipuliacijai. Nėra ko stebėtis, nes nereikėjo ir tų 25 metų, užteko keleto metų kryptingos veiklos, finansuoti žiniasklaidą, ir mes turime rezultatą.

Štai žiemą viename Niujorke leidžiamame savaitraštyje išėjo puiki naujausių psichologų tyrimų apžvalga. Štai ką jie, savo nuostabai, nustatė. Atlikdami tyrimus jie žmones supažindindavo su faktais, o tų faktų pagrindu žmonės susidarydavo savo nuomonę. Paskui tyrėjai jiems pasakydavo, kad tie faktai neteisingi. Pasirodo, didžioji dalis žmonių nepakeitė nuomonės, nors jiems ir buvo pasakyta, kad juos apgavo. Štai kur yra atsakymas. Suprantate, čia net ne mūsų problema, ne Lietuvos, ne partijų. Tai yra žmogaus, šito homo sapiens, problema. Tai moksliniais tyrimais patvirtintas dėsnis, kad didžioji dalis žmonių nekeičia nuomonės net jeigu paaiškėja, kad ji yra neteisinga.

Dar paprasčiau buityje. Ar daug Lietuvoje yra rinkėjų, kurie išmano finansus, užsienio politiką, atominę energetiką? O žmogus eina į rinkimus ir turi duoti atsakymą, kuriuo keliu eiti tvarkant finansinius reikalus, žalio supratimo neturėdamas, kas tai yra. Dauguma žmonių neišmano šitų reikalų, bet sprendžia mūsų visų ateitį.

O kokia šiandien Europos Sąjunga? Prezidentas nerenkamas, komisarai nerenkami, Europos parlamentarai įstatymų iniciatyvos teisės neturi. Demokratijos ir nėra. Tie, kurie tą procesą valdo, supranta, kur šuo pakastas. O koks rezultatas? Kad dauguma žmonių balsuoja rinkimuose už savo iliuziją, kurią perkelia į kažkokio kandidato asmenį.

Amžinas ratas, dar paskelbtas Platono. Demokratija visada išvirsta į ochlokratiją, į minios valdžią, į agresyvių mažumų valdžią. Šiandien agresyvios mažumos kontroliuoja visą visuomenę Vakarų civilizacijoje. Ir visa tai baigsis pagal Platoną autoritariniais režimais. Paskui tas autoritaras pavirs į diktatorių, tada jį nuvers. Taip ratas ir suksis...

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s