Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo akto signatarai Audrius Butkevičius ir Zigmas Vaišvila įsitikinę, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė (LGGRTC) direktorė Teresė Birutė Burauskaitė turėtų trauktis iš pareigų dėl to, kad apšmeižė aktorių Donatą Banionį ir dirigentą Saulių Sondeckį bendradarbiavimu su KGB. Tuo jie ketina įtikinti ir Seimo valdybą.
Signatarai įsitikinę, kad Lietuvos šviesuolius apšmeižusi centro direktorė turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad centro interneto svetainėje D.Banionis ir S.Sondeckis buvo priskirti prie KGB agentų, nes esą buvo įrašyti į KGB agentų žurnalą. Kilus visuomenės pasipiktinimui, tokią informaciją paneigė Liustracijos komisija.
A.Butkevičiaus ir Z.Vaišvilos nuomone, tokia praktika valstybėje nepriimtina. Centras turėtų atsakingiau žiūrėti į savo darbą, o ypač, kai viešina informaciją apie jau mirusius ir apsiginti negalinčius žmones. Todėl signatarai dėl T.B.Burauskaitės atleidimo kreipėsi į Seimo valdybą. Pirmasis posėdis jau įvyko. „Seimo valdybai pasiūlėme į posėdį pakviesti ir tarpžinybinės Liustracijos komisijos pirmininką Algimantą Urmoną. Juk A.Urmonas paaiškino, kad VSD sakosi neperdavusi tokio „KGB agentų žurnalo“ Ypatingajam archyvui, iš kurio LGGRTC skelbiasi gavusi šio „KGB žurnalo“ kopiją. Todėl būtina tirti ir tai, iš kur LGGRTC gavo šio „KGB dokumento“ kopiją. Kažkas turbūt meluoja”, - sako Z.Vaišvila.
Beje, pati T.B.Burauskaitė, atsakydama raštu į signatarų pateiktus klausimus, aiškina, kad centro paskelbtų duomenų nereikėtų priimti už gryną pinigą, esą penkerius metus viešinamą KGB agentų žurnalą reikėtų vertinti kritiškai. Ir prie paties žurnalo galima rasti štai tokį prierašą: „nežinoma, kokiu principu ir kokiu tikslu sudarytas šis žurnalas. Atidžiau ištyrus papildomus archyvinius ir įvairius kitus šaltinius apie sąraše esančius asmenis, nustatyta, kad dalis užverbuotųjų nedirbo kaip agentai. Manoma, kad jie sutiko bendradarbiauti tik norėdami ištrūkti iš čekistų nagų. Neatmestina tikimybė, kad kai kurie asmenys buvo įtraukti į sąrašą operatyviniais ar kompromitavimo tikslais. Sovietinis saugumas kartais (ginkluotos rezistencijos laikotarpiu - net dažnai) sąmoningai skleisdavo informaciją apie žmogaus tariamą bendradarbiavimą su KGB”.
Signatarų nuomone, nepatikimos informacijos viešinimas, kai žmonės siejami su užsienio specialiosiomis tarnybomis - yra nepateisinamas. „Kitoje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Budrys aiškiai pasisakė, kad „viešas kaltinimas bendradarbiavus su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis (šiuo atveju KGB), gali itin pažeisti asmens garbę ir orumą ir kartu peržengti civilinės atsakomybės ribas. Tai jis tvirtina byloje, kurioje pradėtas tyrimas dėl to, kad Andrius Tučkus viešai apšmeižė Arvydą Juozaitį, Vitą Tomkų ir mane bendradarbiavus su KGB. Tad šioje byloje tokie vieši išvedžiojimai vertinami kritiškai, o kai kalbame apie D.Banionio ir S.Sondeckio apšmeižimą, taikomi kiti kriterijai?“ - retoriškai klausia Z.Vaišvila.
Nors signatarai nėra apšmeižtų žymių Lietuvos kultūros veikėjų giminės, A.Butkevičius ir Z.Vaišvila tikina ketinantys kovoti tiek, kiek reikės. Jie ruošia skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui. “Esame Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo akto signatarai. Ne tam buvo atkurta Lietuva, kad jos vardas ir institucijos taip šlykščiai būtų naudojamos politiniams užsakymams vykdyti. Manome, kad turi būti teisingumas, kuris būtų lygus visiems“, - sako Z.Vaišvila.