respublika.lt

Karinė žvalgyba: paskelbta ataskaita

(0)
Publikuota: 2014 balandžio 29 13:17:07, Respublika.lt, Eltos inf.
×

Antradienį paskelbtame Antrojo operatyvinių tarnybų departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad aktyviausiai žvalgybinę veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą ir valstybės interesus, vykdo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos: Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU).

Didžiausią žvalgybinio pobūdžio grėsmę Lietuvos gynybos interesams kelia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užverbuotų agentų ir informacijos šaltinių panaudojimas. Taip pat Rusijos žvalgybos tarnybų atstovai informaciją renka dalyvaudami įvairaus pobūdžio renginiuose ir bendraudami su Lietuvos gynyba susijusių institucijų darbuotojais dvišalio bendradarbiavimo arba kitu pagrindu.

Paprastai informacija apie pasirinktą verbavimo taikinį renkama slaptai, šiam nežinant. Informacija renkama iš atvirų ir lengvai prieinamų informacijos šaltinių, tokių kaip socialiniai tinklai (pvz., „Facebook", „Twitter" ir kt. profiliai), spauda (įskaitant leidinius, leidžiamus KAS), taip pat verbavimo taikinio aplinkos, pasinaudojant Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojų agentūriniu ir informacijos šaltinių tinklu, sekant bei renkant informaciją techninėmis priemonėmis (vykdant el. pašto ir telefono pokalbių kontrolę).

Veikiant prieš Lietuvos gynybinę galią, žvalgybinei priedangai aktyviai panaudojamas Rusijos gynybos atašė biuro Lietuvoje personalas, priklausantis Rusijos karinei žvalgybai GRU. Palankias sąlygas vykdyti žvalgybinę veiklą sudaro ir Lietuvoje veikiančių Rusijos remiamų ir finansuojamų nevyriausybinių organizacijų ir kitų subjektų veikla. GRU darbuotojai, veikiantys po diplomatine priedanga, dalyvauja Afganistano karo veteranų klubų, VšĮ „VVKUR", Lietuvos karo istorijos asociacijos "Užmiršti kareiviai", VšĮ „Karo paveldo institutas" renginiuose, kuriuose neretai dalyvauja ir su Lietuvos gynyba susijęs personalas.

Rusijos žvalgybos tarnybos, rinkdamos informaciją, susijusią su Lietuvos gynybine galia, aktyviai naudoja turimus signalų žvalgybos ir kibernetinio šnipinėjimo pajėgumus.

Rusijos žvalgybos subjektų turima techninė įranga, skirta kompiuterinių tinklų srautui perimti, taip pat įranga, leidžianti kontroliuoti socialinių tinklų vartotojus, vykdyti kompiuterių ir mobiliųjų įrenginių nuotolinę kontrolę, bevielio kompiuterinio tinklo analizatoriai ir pan. jau dabar leidžia Rusijos žvalgybos bei saugumo tarnyboms vykdyti šnipinėjimą, aktyviąsias puolamąsias (prasiskverbimo) operacijas arba kitaip kontroliuoti automatizuotų duomenų apdorojimo (ADA) sistemų ir tinklų vartotojus.

Nepaisant akivaizdžiai priešiško Rusijos požiūrio į kaimyninių valstybių savarankiškumą, Rusija kol kas nėra pajėgi pradėti karinį konfliktą prieš NATO. Tai didina į Aljanso sudėtį įeinančių valstybių saugumą ir pastebimai mažina konvencinio karinio konflikto tikimybę Baltijos jūros regione. Kita vertus, Rusija intensyviai plėtoja savo karinius pajėgumus. Taip pat pažymėtina, kad konfliktas su Ukraina, kad ir kaip jis baigtųsi, turės ilgalaikių neigiamų pasekmių viso Vidurio ir Rytų Europos regiono saugumui ir stabilumui. Todėl šiam regionui, o ypač kai kurioms jo valstybėms ir Rusijos kontroliuojamoms organizacijoms, artimiausiu metu reikės didelio dėmesio.

Pernai toliau ryškėjo, kad Rusijos vidaus politikos esminis ir lemiantis elementas - susiformavusi centralizuota uždara politinė sistema, kurioje dominuoja prezidentui Vladimirui Putinui lojalūs žmonės, susiję su oficialiosios politinės valdžios, saugumo, žvalgybos ir stambaus verslo organizacijomis. Ši sistema užtikrina tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus subjektų lojalumą Rusijos politiniam elitui ir suteikia jam galimybę kontroliuoti politinius bei visuomeninius procesus.

2013 m. ir 2014 m. pradžioje ypač išryškėjo kryptingos propagandos vaidmuo užtikrinant valdančiojo režimo palaikymą. Rusiją pristatant kaip alternatyvą vakarietiškų politinių ir kultūrinių vertybių sistemai, formuojama konservatyvi, antivakarietiška rusų tautos tapatybė. Akcentuojama Vakarų grėsmė tradicinėms „slavų pasaulio" moralės vertybėms ir politinėms tradicijoms. Šiame kontekste propaguojamas stiprios nacionalinius ir kultūrinius interesus ginančios Rusijos valdžios įvaizdis lemia visuomenės paramą jos vykdomai politikai. Rusijos politinei vadovybei tai padeda išvengti vidaus politinės ir ekonominės sistemos reformų bei vykdyti ekspansinę užsienio politiką. Pažymėtina, kad Krymo pusiasalį aneksavusi, Ukrainos dezintegracijos siekianti, aštriai su Vakarų valstybėmis konfrontuojanti Rusijos politinė vadovybė sulaukia beveik vienareikšmiško visuomenės palaikymo. Stiprėjančios didžiavalstybinės nuotaikos (kaip parodė konfliktas su Ukraina, būdingos absoliučiai didžiajai daliai visuomenės) turės neigiamos įtakos ir skatins dar agresyvesnės Rusijos užsienio politikos formavimą.

Opozicinių judėjimų įtaka politiniams ir visuomeniniams procesams išlieka nedidelė. Joks opozicinis judėjimas nepajėgia pritraukti platesnio visuomenės palaikymo. Pažymėtina, kad netgi didelė dalis asmenų, kurie 2011 m. pabaigoje-2012 m. pirmojoje pusėje protestavo prieš valdantįjį režimą, visiškai arba iš dalies palaiko agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje. Jeigu šiuo metu vyraujančios tendencijos (visų pirma, didžiavalstybinio šovinizmo nuotaikų plitimas) tęsis, netgi santykinai liberalesnių pažiūrų asmenų atėjimas į valdžią Rusijoje nepakeistų esminių jos politikos kaimyninių valstybių atžvilgiu bruožų.

Šios toliau ryškėjančios tendencijos Rusijos vidaus politikoje ir visuomenėje darys ilgalaikį neigiamą poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Rusijos užsienio politikoje intensyvėja mėginimai įtvirtinti savo, kaip atgimusios didžiosios valstybės, statusą ir didinti įtaką tarptautinėje arenoje, ypač - posovietinėje erdvėje. Esmine kliūtimi siekiant tarptautinės įtakos Rusijos vadovybė laiko NATO. Aljansas traktuojamas kaip tiesioginio pavojaus šaltinis. Rusijos veiksmai yra nukreipti į NATO, kaip potencialaus priešininko, silpninimą ir įtampos tarp jo narių didinimą. Rusija aktyviai priešinasi galimos tolesnės NATO plėtros posovietinėje erdvėje perspektyvoms. 2013 m. (ypač antrojoje metų pusėje) intensyvėjo Rusijos antivakarietiška retorika ir stiprėjo konfrontacinės tendencijos santykiuose su NATO / Vakarais. Rusijos veiksmai aneksuojant Krymo pusiasalį ir siekiant Ukrainos dezintegracijos paskatino tolesnį įtampos tarp Rusijos ir NATO / Vakarų augimą.

Rusijos-Ukrainos konfliktas turės dvejopą poveikį Rusijos proteguojamiems integraciniams projektams. Tikėtina, kad į šiuos procesus įtraukiamos valstybės dar labiau vengs glaudesnės politinės integracijos ir viršnacionalinių politinių institucijų sukūrimo. Kita vertus, Ukrainoje Rusija pademonstravo, kad nori ir gali naudoti karinę jėgą prieš kaimynines valstybes, jei to reikia jos interesams. Todėl šioms valstybėms bus dar sudėtingiau atlaikyti Rusijos spaudimą.

Vidurio ir Rytų Europos šalių siekį užsitikrinti energetinę nepriklausomybę Rusija vertina kaip jos ekonominių ir politinių interesų pažeidimą, taip pat - kaip grėsmę savo kariniam saugumui.

Rusijos atsaku dažniausiai tampa energetiniai projektai, kurių įgyvendinimas pagrįstas ne ekonomine logika, o siekiu sukurti naujus įtakos svertus, leidžiančius išlaikyti dominuojamą padėtį konkretaus regiono energetiniame sektoriuje. Dviejų atominių jėgainių statybomis prie Lietuvos sienų (Kaliningrado srityje ir Baltarusijos Astravo rajone) Rusija siekia užkirsti kelią kaimyninių valstybių elektros energetikos projektams įgyvendinti (savų atominių jėgainių statybai, prisijungimui prie Europos elektros tinklų). 2013 m. atominės elektrinės statyba Kaliningrado srityje sustabdyta, nes projektui akivaizdžiai trūksta ekonominio prasmingumo. Kita vertus, jėgainės statyba Baltarusijoje tęsiama ir, tikėtina, bus baigta.

Tuo pat metu Kaliningrado srities energetinės izoliacijos planais stengiamasi diskredituoti Lietuvos, kaip ES šalies vardą, vertinant ją kaip nepatikimą tranzitinę valstybę. Rusijos vykdoma intensyvia viešųjų ryšių kampanija siekiama užtikrinti Rusijos visuomenės paramą šiems projektams, dezinformacijos skleidimą ir skaldyti Lietuvos visuomenę. Analogiška „skaldyk ir valdyk" strategija kituose Europos regionuose Rusija siekia perimti ir išsaugoti svarbiausių tranzito ir eksporto taškų kontrolę ir įsitvirtinti kaip pagrindinis žaidėjas Eurazijos energetinėje rinkoje. Nestabilumas regionuose, esančiuose arba galinčiuose tapti potencialiais energetinių išteklių tiekėjais (Šiaurės Afrikoje, Rytų Viduržemio regione ir Centrinės Azijos šalyse) arba tranzito šalimis (pvz., Ukrainoje, Sirijoje), sudaro palankias sąlygas Rusijos energetinei politikai įgyvendinti.

Rusija prieš kitas valstybes pirmiausia numato naudoti nekarines priemones - politinį, ekonominį, informacinį, diplomatinį spaudimą ir karinės galios demonstravimą, o šioms priemonėms nedavus laukiamų rezultatų, numatomas karinių priemonių naudojimas.

Pažymėtina, kad nekarinės priemonės naudojamos siekiant paveikti ir trikdyti oponento politinių sprendimų priėmimo procesus, taip pat skaldyti karinių, ekonominių bei politinių sąjungų vienybę, išryškinant nesutarimus tarp atskirų šalių. Šios priemonės jau dabar skirtingai intensyviai taikomos prieš šalis ar jų blokus (NATO, ES), kurie trukdo Rusijai įgyvendinti jos strateginius tikslus.

Rusijos karinis planavimas taip pat labai pasikeitė. Anksčiau buvęs gynybinis karinio planavimo pobūdis pakeistas į puolamąjį, numatant naudoti netikėtas ir greitas nuolatinės parengties pajėgų operacijas priešo teritorijoje; civilinės ir karinės kritinės infrastruktūros naikinimą priešo teritorijoje, siekiant palaužti šalies / šalių ir jų piliečių valią priešintis; asimetrines ir netiesioginio poveikio priemones (informacines operacijas, kibernetines atakas).

Rusija suvokia, kad jos karinio potencialo atsilikimas nuo NATO ir JAV yra didelis ir jo panaikinti per artimiausią dešimtmetį nepavyks. Todėl esant būtinybei operaciją Vakarų kryptimi numatoma pradėti pirmiems, netikėto puolimo metu sumažinant oponento karinį potencialą operacijos rajone iki tokio lygmens, kuris būtų priimtinas Rusijai.

Pažymėtina, kad dabartinės Rusijos ginkluotųjų pajėgų galimybės įvykdyti tokią operaciją yra labai ribotos. Rusija pajėgtų vykdyti operaciją prieš atskiras šalis, bet ne prieš visą Aljansą. Norint būti pasirengusiai vykdyti platesnio masto operacijas prieš NATO ar JAV, Rusijai būtina modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas. Tai ir daroma šiuo metu.

Vertinime pažymima, kad Lietuvai potencialiai ypač pavojingas oro-kosmoso gynybos elementų vystymas Kaliningrado srityje. Čia jau dabar dislokuoti priešlėktuvinės gynybos kompleksai S-400 dengia didžiąją dalį Lietuvos teritorijos (šiuo metu naudojamos raketos deklaruojamas veikimo nuotolis - 250 km). Ateityje į Kaliningrado sritį atgabenus šiuo metu kuriamas ilgojo nuotolio zenitines raketas kompleksams S-400 (deklaruojamas veikimo nuotolis - 400 km) visa Lietuvos teritorija pateks į šių sistemų veikimo zoną. Šių sistemų veikla krizės metu labai apsunkintų NATO operacijas regione.

Vertinant Rusijos ginkluotųjų pajėgų aktyvumą pažymėtina, kad 2013 m. buvo pradėti vykdyti netikėti ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimai, kurie dažniausiai baigdavosi stambaus masto pratybomis. 2013 m. buvo netikėtai tikrinami visose karinėse apygardose dislokuoti aviacijos, laivyno, desanto, sausumos ir strateginės paskirties pajėgų daliniai. Šie patikrinimai leido Rusijos vadovybei įvertinti realų pajėgų pasirengimą vykdyti užduotis ir nuo 2008 metų vykdomos ginkluotųjų pajėgų reformos rezultatus. Patikrinimai taip pat naudoti kaip karinės galios demonstravimas kaimyninėms valstybės ir Vakarams. Pažymėtina, kad 2014 m., prisidengdama vienu iš tokių patikrinimų, Rusija perdislokavo dalį ginkluotųjų pajėgų prie Ukrainos sienos. Patikrinimai neigiamai veikia šalia Rusijos esančių valstybių saugumą, nes leidžia Rusijai netikėtai perdislokuoti dideles pajėgas ir riboja kaimyninių valstybių galimybes tiksliai vertinti perdislokavimų mastą bei tikslus, t. y. apribojamos ankstyvojo perspėjimo apie galimą karinį konfliktą galimybės.

Pabrėžtina, kad 2014 m. pradžioje Ukrainoje Rusija pademonstravo, jog ji sugeba įgyvendinti plataus spektro operaciją, derindama karinės jėgos panaudojimą, diplomatiją, ekonomines priemones ir ypač intensyvias informacines operacijas. Taip pat įvykiai Ukrainoje parodė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos yra pajėgios greitai generuoti reikiamus pajėgumus, o pasirengimas operacijai gali būti gerai slepiamas. Tikėtina, kad Rusijai įgyjant vis daugiau pasitikėjimo savimi ir sukuriant vis efektyvesnes priemones (visų pirma, karines), augs ir pasirengimas tas priemones panaudoti. Tai labai neigiamai veiks Lietuvos saugumo situaciją, pažymima grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s