Kariai netelpa poligonuose - kirs miškusnuotraukos (17)

2019 liepos mėn. 11 d. 13:45:13 Perskaitė 839

Vyriausybė nusprendė kariuomenės reikmėms iškirsti dar per 18 ha valstybinio miško, iš jo beveik 17 ha - Vilniuje. Metų pradžioje buvo priimtas sprendimas iškirsti kelis šimtus hektarų valstybinio miško netoli Vilniaus, mat sumanyta didinti Pabradės poligoną. Negana to, Seimas šiemet pritarė pataisoms, kurios leis kirsti miškus, jei jie trukdys pramonės parkų ar laisvųjų ekonominių zonų plėtrai. Įdomu, kiek medžių Lietuvoje išliks dabartinei daugumai baigiant kadenciją.

 

Krašto apsaugos ministerijos siūlymu, 1,47 ha miško Kauno rajone ir 16,71 ha valstybinio miško Vilniuje, Pagubės gatvėje, bus „išmiškinta“. Kitaip tariant, jo nebeliks.

„Vilniaus mieste (Pagubės g.) „išmiškinamas“ valstybinio miško žemės plotas, reikalingas užtikrinti tinkamą esamos ir būsimos Lietuvos kariuomenės infrastruktūros saugumą, patruliavimo ir privažiavimo kelių ir tvorų įrengimui. Sklype dislokuotas Lietuvos kariuomenės karinis vienetas. Kauno rajone (Rokų sen., Pavytės k.) „išmiškinamas“ valstybinio miško žemės plotas, patenkantis į Lietuvos kariuomenės karinio poligono teritoriją. Sklypas reikalingas Lietuvos kariuomenės vienetų koviniam rengimui ir tam reikalingos infrastruktūros statybai“, - dėstoma projekte.

Viena iš projekto autorių, Krašto apsaugos ministerijos Infrastruktūros valdymo skyriaus vyr. specialistė Rita Zurbienė „Vakaro žinioms“ atskleidė, kad už iškirstą 18,18 ha plotą į Miškų fondą bus sumokėta 467 142 eurai ir 29 centai.

Vyriausybė dar šį sausį pritarė galimybei plėsti Pabradės poligoną (nuo 8485 ha iki 17 513 ha), nes jis esą nebeatitinka Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų poreikių. Prie poligono bus prijungti keli šimtai hektarų valstybinio miško (tikslus plotas nenurodomas, tačiau buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas „Vakaro žinioms“ sakė turintis informacijos kad nuo 500 iki 700 ha). Už tai mokėti nereikės nė cento.

„Kai miškai kertami kariuomenės reikmėms, mokamos sumos miško atsodinimui. Išskyrus atvejus, numatytus Miškų įstatyme: kai valstybė vykdo ypatingos svarbos projektą. Pavyzdžiui, Pabradės poligono plėtrai“, - paaiškino R.Zurbienė.

„Anksčiau įstatymas numatė, kad iškirtus kažkiek miško už tai į Miškų plėtros fondą reikia sumokėti ne mažiau nei 3 kartus didesnę sumą, nei buvo vertas miškas. Tie pinigai būdavo skiriami miško atsodinimui. O kas atsitiko per šią kadenciją, kai į valdžią atėjo „žalieji valstiečiai“? Pirmiausia sugalvojo iškirsti 500 ar 700 hektarų miško Pabradėje. Ir už tai valstybei neatiteks nė cento, nors Krašto apsaugos ministerija tikrai nėra „biedniausia“ institucija mūsų valstybėje. Pradėjo ministerija, o tada ir kiti sako: o kodėl mes už iškirtimą turime mokėti? Reikia plėstis, miškas trukdo, todėl jis iškertamas, o atsodinimui neatitenka nė cento“, - piktinosi A.Salamakinas.

Jam antrina buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

„Vyriausybė didžiulius miškų plotus iškirs, prisidengdama poligonų išplėtimu. Kai projektas pripažįstamas valstybinės svarbos projektu, Krašto apsaugos ministerija miškų atsodinimui nesumoka nė cento, nors gynybai dabar skiriame beveik 2 proc. BVP. Negana to, šis Seimas nutarė kirsti miškus, jei jie trukdys verslo plėtrai. Valdančiajai koalicijai vadovauja „valstiečiai“, kurių partijos pavadinime yra žodis „žalieji“, tačiau jų priimami sprendimai su žalumu visiškai nesusiję. Dabartinė dauguma akivaizdžiai tarnauja pramoniniams interesams mūsų vieno didžiausių turtų - miškų - sąskaita. To Lietuvoje dar nėra buvę. Viena vertus, mes žmogui, turinčiam miško, neleidžiame net sandėliuko pjūklams susidėti pasistatyti. Kita vertus, kertami šimtai hektarų miškų, jei tą sugalvoja politikai“, - stebėjosi buvęs aplinkos ministras.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net