respublika.lt

Kam aitvarai turtus iš valstybės aruodų neša?

(0)
Publikuota: 2016 rugpjūčio 14 07:57:42
×
nuotr. 2 nuotr.
Kam aitvarai turtus iš valstybės aruodų neša? Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Niekas nežino, kiek Lietuvos valstybė turi turto. Niekas nežino, kiek yra valstybės įstaigų įstaigėlių, kurios tą turtą valdo. Niekas nežino, kas iš to valdymo gerai pasipelno. Ko gero, skandalingiausia - energetikos sritį aptarnaujanti valstybės valdomos „Lietuvos energijos“ UAB „NT valdos“. Turinti dešimtis tūkstančių kvadratinių metrų nekilnojamojo turto, nesuskaičiuojamą automobilių parką. Nuomojanti turtą į kairę ir į dešinę. Kam tokios UAB reikalingos? Visuomenei ar valstybinio turto valdytojams?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo nariai Artūras SKARDŽIUS ir Kęstutis MASIULIS, M.Romerio universiteto profesorius Tadas SUDNICKAS ir Turto banko Skolų valdymo skyriaus viršininkas Romualdas ŽEMAITAITIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Kodėl nemažai Lietuvos turto - žemės, pastatų, transporto - valdo, t. y. nuomoja ir kitaip naudoja, ne Turto bankas, o speciali valstybinė bendrovė, kuri iš to labai gerai gyvena?

K.MASIULIS: Kas tai yra? „Netvarka“, - taip reikėtų švelniai pasakyti. Valstybė ir savivaldybės nežino, kiek ir kokio turto turi, tas turtas yra iškaišiotas po įvairias įmones, po tų įmonių filialus. Kartais netgi savivaldybė, tikrindama įmonę, mato vienokį turtą, o kai pradeda tikrinti įvairias antrines įmonėles, pasirodo, kad to turto yra dar daugiau. Lietuvoje turtas iki šiol blogai valdomas.

Būtų galima daug ką pakeisti ir padaryti, jeigu būtų tokio noro. Mokytis būtų galima iš Švedijos ar iš tokių valstybių, kurios sugeba savo turtą ir valdyti, ir įtraukti į apskaitą.

Pirma problema, kad turtas nėra įtraukiamas į apskaitą. Manyčiau, nėra iki galo tiksliai žinoma, kiek jo yra. O tas, kuris yra žinomas, kažkodėl patenka į įmones. Tarkim, Vilniaus savivaldybė yra prasiskolinusi, negali gauti paskolų, bet jai reikia plėtoti kokį nors projektą, o plėtojimo galimybės yra tik per paskolas. Taigi atiduodamas koks nors vertingas turtas antrinei įmonei, o tada tas turtas jau gali būti įkeičiamas, imamos paskolos ir įgyvendinamas norimas projektas. Štai tokie veiklos scenarijai naudojami manipuliuojant turtu, kai turtas nėra vienos turtą valdančios įmonės rankose, kad jis duotų tam tikrą grąžą ir naudą.

R.ŽEMAITAITIS:
Mes, Turto bankas, esame įvardyti kaip centralizuoti valstybės turto valdytojai. Bet tam reikalingi politiniai sprendimai. Nežinau, kaip į šią situaciją žiūri, tarkim, Energetikos ministerija. Dar viena problemėlė, kad „NT valdos“ yra uždaroji akcinė bendrovė, o štai Turto bankas yra valstybės įmonė. Reikėtų šį klausimą išspręsti, tada turto valdymo funkciją galėtume atlikti visiškai.

G.JAKAVONIS
: Gal valstybės reikalas teikti visuomenei viešąsias paslaugas, o ne užsiimti bizniu?

T.SUDNICKAS:
Keistai atrodo tokios valstybinės įmonės. Jos dažniausiai būna monopolinės. Vienas dalykas yra valstybės turtas, kuris yra skirtas viešajam interesui tenkinti. O čia, kaip suprantu, ne viešasis interesas.

„NT valdos“ ne tik disponuoja valstybiniu turtu, bet, manau, turi ir tam tikrų išskirtinių sąlygų. Aš nelabai galėčiau paaiškinti, kaip gali būti, kad kažkokia organizacija galėtų disponuoti tuo turtu nemokėdama valstybei. Ji galėtų nuomotis iš valstybės, kaip ir visos kitos, tada galima derėtis dėl turto nuomos kainos ir juo disponuoti. Bet ir šiuo atveju turtas turėtų būti vienose rankose, tada būtų galima jį nuomoti, pernuomoti ar kokiu nors kitu būdu atnešti naudos valstybei.

A.SKARDŽIUS:
Pabandysiu paaiškinti, kodėl taip yra. Valstybės turtas - tai turtas, kuriuo disponuoja valstybė, turto savininko funkcijas atlieka Parlamentas ir Vyriausybė. Vienas iš pirmųjų punktų Valstybės turto disponavimo įstatyme yra tas, kad turtas turi būti valdomas teisėtai ir efektyviai. Tai pasakytina apie visą finansinį, materialųjį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį (kaip, pvz., automobiliai, pastatai, ir, aišku, žemė) turtą.

Seime buvo įkurtas Audito komitetas, kad užsiimtų parlamentine kontrole ir padėtų Valstybės kontrolei realizuoti pagrindines savo funkcijas. Nes dažnai būna taip, kaip ir šiuo atveju, kai „NT valdų“ patikrinimą atlikusi Valstybės kontrolė pasakė, kad valstybės valdomų įmonių antrinėms įmonėms turi galioti tie patys įstatymai, kad nėra jokių išimčių, o valstybinių įmonių valdomos antrinės įmonės piktnaudžiauja, veikia neskaidriai ir galbūt daro didelę žalą valstybei. Tai per Seimo pavasario sesiją savo ataskaitoje įvardijo Valstybės kontrolė, atlikusi lokalų vienos valstybės valdomos įmonės antrinės įmonės, t.y. „NT valdų“, patikrinimą.

Finansų ministerija, kaip valstybės įgaliota institucija, atlieka savininkės funkcijas valdydama „Lietuvos energiją“, t.y. holdingą, monopolininką. Bet... „Lietuvos energijos“ vadovas ponas Misiūnas, sakyčiau, šiandien yra valstybinis oligarchas, kuriam negalioja Lietuvos įstatymai. Jis disponuoja 9 žiniasklaidos priemonėmis, t.y. 9 viešųjų ryšių kompanijomis, neribotais finansiniais ištekliais ir daro didelę politiką - jeigu reikia, pridengia, jeigu reikia, juoda parodo kaip balta. Štai dėl to valstybėje yra tos problemos neviešinamos, apie jas nekalbama, nes tai nepatogu mūsų valstybiniam oligarchui. Šiandien tai vienareikšmiškai atitinka visus oligarchijos požymius. Valstybinės oligarchijos.

Kodėl Finansų ministerija, turėdama ir Turto banką, neišsprendžia dviejų savo vaikų klausimo? Tiek „Lietuvos energija“, tiek jos antrinė įmonė „NT valdos“ yra 100 proc. valstybės valdomos įmonės.

Turtas „NT valdoms“ atiteko, kai buvo vykdoma energetikos sektoriaus reforma ir visas turtas, kuris reikalingas energetikos sektoriui, buvo perkeltas į vieną įmonę. Paskui atsirado ir transportas. Šiandien jie valdo turtą, kurio vertė siekia apie 100 mln. eurų. Bet tai ne rinkos vertė, tas turtas rinkos verte nėra įvertintas, tai tiesiog perduotas jų nuosavybėn valstybės turtas. Ir dar patikėjimo teise jie valdo valstybinę žemę.

Štai yra trys turto rūšys, dar automobiliai, ne tas parkas, kuriame yra specifiniai elektros energetikos sektoriaus arba apskritai energetikos sektoriaus (kadangi ir dujos priklauso „Lietuvos energijai“, dujų skirstomieji tinklai) automobiliai, tas automobilių parkas reikalingas ir valdininkams aptarnauti. Jie juo disponuoja, sakykime, iškreipdami rinką, jie skelbiasi, kad yra didžiausia kompanija, turto plėtotojai. Bet palaukite - tai yra kryžminis subsidijavimas, t.y. jie gauna valstybinę žemę, ant kurios gali keisti savo turtą. Privačiam turto plėtotojui reikia įsigyti žemę, o jie ant valstybinės žemės, tarkim, turi nenaudojamą tualetą ir vietoj jo stato kokių 5000 kv.m pastatą ir tada ta žemė lieka kaip to pastato eksploatavimo priemonė. Štai kur yra didžiulė vagystė iš Lietuvos piliečių, iš vilniečių. 6000 piliečių laukia teisės į žemę atkūrimo, jiems nėra atkurta turėta žemė Vilniuje, o štai tokios įmonės yra užgrobusios valstybinį turtą ir prichvatizuoja valstybinę žemę.

G.JAKAVONIS:
Lietuvėlėje, be „NT valdų“, dar daug yra tokių unikumų?

T.SUDNICKAS: Manau, kad rastume nemažai tokių kaip antrinės įmonės ar viešosios įstaigos, kurios nėra valstybinės organizacijos. Tačiau kokie dariniai sukurti iš tikrųjų, aš nežinau.

A.SKARDŽIUS: „NT valdos“ 100 proc. valdomos valstybės, tik per „Lietuvos energiją“.

T.SUDNICKAS:
Dažnai nagrinėjame kalbėdami apie Lietuvos valstybės išlaidas, kiek yra valstybės tarnautojų. 24-27 tūkst. - toks yra viešasis sektorius, apie 10 proc. visų gyventojų, bet čia kita istorija.

G.JAKAVONIS: Atsiprašau, „NT valdų“ darbuotojai - valstybės tarnautojai?

T.SUDNICKAS:
Ne, ne valstybės tarnautojai, tai yra viešojo sektoriaus darbuotojai. Tačiau ta organizacija, turiu įtarimų, iš tikrųjų yra sukurta politinei įtakai konvertuoti. Labai patogu. Jeigu konvertuoji politinę įtaką į pinigus, gali įdarbinti tam tikrą skaičių žmonių, kurie gali sėkmingai ir normaliai gyventi. Štai tokia funkcija ir viskas, kaip lošime.

A.SKARDŽIUS: Pateiksiu tokį trumpą intarpą. „NT valdos“ įsigijo 8 „Nissan“ elektromobilius ir išnuomojo juos Vilniaus „Smart-taxi“. Šie automobiliai yra itin brangūs. Kokia čia velniava? Funkcijos su energetikos sektoriaus aptarnavimu nesusijusios, kodėl „Smart-taxi“ pati nesinuomoja, jiems per brangu? Bet per „NT valdas“ jiems nebrangu.

Pasakysiu vieną dalyką, kad visos „NT valdų“ sąnaudos įskaičiuojamos į tarifą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija neturi galimybės patikrinti, ar sąnaudos pagrįstos, ar ne. Šitos paslaugos, kurios teikiamos privačiam arba elektros energetikos sektoriui - elektros energijos gamybos, skirstymo, perdavimo - prisideda prie tarifo. Čia yra velniava, nes nėra sistemos, kaip jas patikrinti dėl to, kad antrinės įmonės yra UAB ir jos nėra kontroliuojamos. O jų kaštai įtraukiami į reguliuojamą sektorių.

T.SUDNICKAS: Situacija labai patogi, nes mes matome tik ledkalnio viršūnę, o kas vyksta apačioje, - nežinia. Iš tikrųjų nustatyti tokių organizacijų efektyvumą beveik neįmanoma.

Įsivaizduokit kokį nors telekomą. Jei užsienio kapitalo akcinė bendrovė nuomotų, tai iškart atsispindėtų jų galutiniame rezultate. Jie turi savo planus, deklaruoja, kad kitais metais pasieks vienokių ar kitokių rezultatų. Jeigu jie nepasiekia, tada pradedame žiūrėti, kur yra siaura vieta, kur yra problemos.

O „NT valdos“ tokių aiškių rodiklių nerodo, nedeklaruoja, ką jie norėtų pasiekti, kokie yra jų planai. Tada galima absoliučiai neefektyviai dirbti, o mes net negalime to pamatyti.

K.MASIULIS: Ne jie turėtų deklaruoti, o savininkas. Vadinasi, savininko nėra arba savininkas elgiasi bet kaip.

G.JAKAVONIS: Atrodo, tai buvo Turto banko nuosavybė, ir staiga atsiranda toks darinys, kuris tarsi tas funkcijas dubliuoja. Kodėl iš Turto banko rankų tai išslydo? Ir kada?

R.ŽEMAITAITIS: Po energetikos reformų atsirado visi šitie dalykai. Kodėl laiku nebuvo pristabdyti šie procesai, man sunku atsakyti. Iš tikrųjų tai turėtų Turto bankui priklausyti, nes viena iš jo veiklų yra valstybės turto valdymas. Energetikos ministerijos įmonės lyg ir neturėtų tuo užsiimti.

A.SKARDŽIUS: Čia Finansų ministerijos...

R.ŽEMAITAITIS: Na, taip. Atrodo, visose srityse stengiamasi skaidrinti veiklą, atskirti nebūdingas veiklas, o šiuo atveju yra atvirkščiai.

G.JAKAVONIS
: Tai priklauso valdyti Finansų ministerijai. O ar kitų ministerijų pavaldumo srityse yra panašių darinių? Arba savivaldybių...

R.ŽEMAITAITIS:
Konkrečių pavyzdžių tikrai neįvardysiu, bet nenustebčiau, jei ir kitose ministerijose situacija panaši. Bet ar daug tokių atvejų, negaliu pasakyti.

K.MASIULIS:
Manau, kad tokia netvarka yra visose savivaldybėse. Pamatytume tokį patį chaosą. Be išimties. Jeigu rasčiau bent vieną gerai savo turtą tvarkančią savivaldybę, nustebčiau. Vadinasi, toje savivaldybėje iš tikrųjų yra šeimininkas, kuris suinteresuotas efektyviu turto valdymu, kelia reikalavimus valdytojams ir pirmiausia suskaičiuoja visą turtą. Bet to negirdėjau.

Manau, kad ir visose ministerijose yra daugybė įmonių, kuriose rastume labai daug turto. Štai Žemės ūkio ministerija - milžiniškas senas pastatas Gedimino prospekte. Jis tikrai neefektyviai išnaudojamas. Turto valdymas būtų efektyvus, jei būtų pasielgta panašiai, kaip A.Zuokas padarė. Ministerijos pastatas parduotas, o naujas pastatytas miesto pakraštyje, kad ir ūkininkams būtų lengviau atvažiuoti. Arba kur nors Kaune. Turint modernų, pigiai eksploatuojamą pastatą dar ir pinigų atliktų.

Jeigu įvertintume visą valstybės turtą, pamatytume, kad jis valdomas neefektyviai. Kodėl? Todėl, kad patogu būti centre, milžiniškame pastate, kur daugiau ploto užima koridoriai, kur didžiuliuose kabinetuose sėdi po vieną žmogų. O kitur būdinga sukišti po 7-8 žmones, tada jie ir dirbti pradeda kitaip.

G.JAKAVONIS: Nepamiegosi, nes pažadins.

K.MASIULIS:
Kompiuteriu negali bet ko paskaitinėti, panaršyti ir panašiai, žaidimų pažaisti, pokemonų gaudyti. Toks yra interesas.

O tikrasis interesas buvo įvardytas žodžiais „oligarchinis darinys“. Tarkim, aš esu politinis Vilniaus savivaldybės vadovas. Man būtų visai smagu, jei „Grinda“ valdytų nemažai turto, jei „Vilniaus vandenys“ valdytų daug turto. Ir jeigu yra toks asmeninis tete-a-tete santykis su tų įmonių vadovais, dar jei ir politiškai jie ten paskirti, o ne dėl to, kad yra specialistai, laimėję konkursus, tada aš galėčiau gauti visokios naudos - politinės reklamos ar kokio renginio finansavimą, dar ką nors.

Jūs pajudinkite bet kurį turto valdytoją. Praeitą kadenciją pajudinome. Bandome atimti iš jų turtą, sukoncentruoti į vienas rankas ir pasakyti, kad tam turtui nuo šiol - ar tai būtų miškas, ar automobilis, ar pastatas - bus taikomi rodikliai. Ministerijai bus taikomi rodikliai, kiek valdininkas gali užimti ploto, kiek galima išleisti šilumai ir t.t. Reikės efektyviai valdyti, o tada pasirodys, kad reikia kažką keisti. Nebegalima bet kaip deginti, pleškinti to turto.

Artūras Skardžius minėjo, kad už neefektyvų Energetikos ministerijos turto valdymą sumoka vartotojas. O jeigu, tarkime, visi ministerijų pastatai yra neefektyvūs. Kas sumoka? Miestai. Patys sumoka iš savo kišenių. Visas turtas ne tik turi būti efektyviai valdomas, bet ir nešti grąžą. Tokia idėja.

Iš tikrųjų turtas yra įvairus - vienam turtui gali būti keliami reikalavimai, kad jo eksploatacija duotų viešąją naudą ir nebrangtų paslaugos, kitam turtui - kad jis neštų grąžą, nes toks turtas kaip, pvz., miškai gali nešti grąžą. Ir netgi toks turtas kaip pastatai. Yra milžiniški valstybės pastatų plotai. Niekas nėra įvertinęs, kiek jų yra.

Galėtume kelti reikalavimą mokėti nuomos mokestį. Aš bandžiau tai įtraukti į įstatymą. Bet, sako, iš vienos kišenės perdėsime į kitą. Palaukit. Juk tada iškeliami reikalavimai, kiek valdininkas gali turėti ploto. Paaiškėtų, kad atlieka labai daug pastatų. Nes įstaigos, ministerijos nebeturėtų tiek perteklinių pinigų save finansuoti. O atlikę pastatai galėtų būti panaudoti kitoms reikmėms.

Vilniuje trūksta vaikų darželių. Trūksta ploto kultūros namams, dar daug kam. Arba galima parduoti. Pastatai turi būti eksploatuojami siekiant naudos, o dabar eksploatuojami nežinia kaip. Išvada paprasta: reikia mokytis iš valstybių, kurios jau nuėjo tuo sunkiu keliu. Pagal švedų pavyzdį buvo siūloma steigti vieną centralizuotą viso valstybės turto valdymo įmonę, kuriai būtų politiškai keliami reikalavimai, kokį turtą perimti, kokių turi būti pasiekta rezultatų. Nustatyti aiškūs reikalavimai vienokiam turtui, kitokiam, dar kitokiam. Miškų grąža siekia net 10 proc. Sako, iškirs. O Švedijoje iškirto miškus? Neiškirto, bet jų grąža - 10 proc. Ir dar ant akmenų.

O jei tokių įmonių būtų ir savivaldybėse, nes į jų turtą negalima kėsintis, tada iš karto paaiškėtų, kaip valdomas turtas. Tada galėtume reikalauti iš vadovų efektyvumo.

Pas mus atvažiavę ekspertai, mokslininkai aiškino, kad Švedijoje buvo nepaprastai sunku tokią valstybės turto valdymo įmonę įsteigti. Jie tai padarė prieš 10 ar 15 metų, buvo didelis politinis pasipriešinimas, kaip ir pas mus. Nes būti ministru ir valdyti turtą arba būti meru ir valdyti turtą yra naudinga.

R.ŽEMAITAITIS:
Visiškai pritariu, kad pirmas žingsnis turėtų būti inventorizuoti visą valstybės turtą. Kad mes įsivaizduotume, ką iš tikrųjų valstybė turi. Kitas žingsnis - inventorizuoti, kiek valdininkai užima patalpų, ar ne per daug. Šioje vietoje išeitis kaip tik būtų centralizuotas turto valdytojas.

G.JAKAVONIS: Kas turėtų tai padaryti?


R.ŽEMAITAITIS:
Tai ir yra problema, kad turėtų būti koks nors prievartinis mechanizmas, kuris tai išjudintų. Nė vienas dabartinis turto valdytojas nenori atsisakyti turto.

A.SKARDŽIUS:
Norėčiau grįžti prie „Lietuvos energijos“ antrinės įmonės „NT valdos“. Kaip minėjau, ji valdo 100 mln. eurų vertės nekilnojamąjį turtą, tokia informacija pateikiama viešai. Nustatyta 6 proc. kapitalo grąža, ateityje - 8 proc. Bet „NT valdos“ 2012 m. dirbo nuostolingai, 2011 m. - nuostolingai, 2013 m. - nuostolingai, 2014 m. valdydama šimtamilijoninį turtą uždirbo 140 tūkst. eurų pelno. 2015 m. - tiek pat. Apskaičiuokite nuošimtį - 140 tūkst. eurų nuo 100 mln.

Keliami tikslai nevykdomi. Tai kokiu tikslu 2011 m. buvo sukurtos „NT valdos“? Aš perskaičiau bendrovės dokumentų projektą, kurį rengė privačios kompanijos ir kurį nagrinėjo Valstybės kontrolė. Garsi advokatų kontora ir konsultantas rengė tą projektą, kad būtų galima tas įmones atskyrus su visu jų turtu privatizuoti, parduoti užsienio piliečiams, užsienio asmenims, turintiems darbo šioje srityje patirties. Tai reiškia, kad buvo bandoma tokiu iškreiptu būdu pasiglemžti viešąją gėrybę, viešąjį turtą. Šios sistemos sukūrimo nelaimino net Vyriausybė. Nebuvo net Vyriausybės nutarimo, o ką kalbėti apie Seimą ar turto savininkus.

Tai tuomečio energetikos ministro Arvydo Sekmoko asmeniškai sufabrikuotas Vyriausybės nutarimas. Tai atlikusi auditą nustatė Valstybės kontrolė. O mes dabar jaučiame pasekmes. Iškeltų tikslų nevykdo, vadinasi, kapitalo grąžos neuždirba. Tikslas yra kažkur tą turtą prastumti ir dar panaudoti tam turtui suteiktą valstybinę žemę, kuri turi būti grąžinta piliečiams. Tai vienas aspektas.

Antras aspektas. Valstybės mastu nuo seno visiems aišku, kad viešasis sektorius valdo infrastruktūrą, mokyklas, ligonines, ministerijas ir visa kita, skirtus 5 milijonams gyventojų aptarnauti. Turtas nėra energetiškai efektyvus. Tikrai didelis renovacijos šuolis padarytas, bet nepakankamas, ypač viešajame sektoriuje. Daug mokyklų dar yra nesubalansuota pagal jų mokinių skaičių, jas reikia šildyti, remontuoti, renovuoti ir t.t. O ką kalbėti apie gatves. Štai čia yra didelis potencialas.

Kas dabar vertina valstybės turto valdymo efektyvumą? Nežinau, ar Turto bankui suteikta funkcija pasibaigus metams įvertinti efektyvumą. Kas anksčiau vertindavo? Statistikos departamentas. Įsivaizduojate, Finansų ministerija buvo numetusi tą funkciją Statistikos departamentui. Ką Statistikos departamentas gali įvertinti, jei jis neatlieka net savininko funkcijos, net nėra vykdomosios valdžios dalis? Jis veikia pagal savo standartus - pasaulinius, europinius. Jis įtraukia į apskaitą, sujungia nesujungiamus dalykus į viena. Kai ežį su gyvate sukryžmini, išeina 2 metrai spygliuotos vielos.

Daug turto, tokio kaip geležinkeliai, keliai, miškai, iki galo neįvertinta, ypač pagal rinkos vertę. Štai pavojingi procesai. Kiekvienais metais reikėtų vertinti turto valdymo efektyvumą, ir tik tada skirstyti biudžetą šiam turtui išlaikyti, apšildymui, apšvietimui, renovacijai, palaikomajam remontui, kapitaliniam remontui.

O šiaip reikėtų susimažinti ir juo atsikratyti. Jau prieš 10 metų buvo parengtas projektas, numatantis visas institucijas sukelti į vieną miestelį. Būtų patogu visai Lietuvai, visoms savivaldybėms, visoms institucijoms atvažiuoti į vieną miestelį, turtas būtų nuomojamas, subalansuotas pagal ergonominius reikalavimus, pagal darbo vietas. Ministerija iki 100 darbo vietų - prašau, šiame korpuse ministerijai 100 darbo vietų. Viskas. Pagal plotą ir moki. Bet ne, tada jau nebebūtų galimybės vadovams renovuotis, įsirengti kaip šalia mūsų esančioje ministerijoje už 20 mln., jei gerai pamenu, stiklinį stogą. Tokių dalykų nebebūtų.

Reikalingas ryžtingas žingsnis, bet pirmiausia metų gale turi būti įvertintas to turto efektyvumas, priimti sprendimai ir tada nusikapotos uodegos. Tada visuomenei viešųjų finansų reikėtų kur kas mažiau, nereikėtų tuščiai šildyti oro, prisidengiant funkcijų vykdymu naudoti tuos išteklius tiek remontui, tiek komunalinėms išlaidoms.

Daugiau skaitykite čia


Parengta pagal savaitraščio „Respublika" priedą  „Žalgiris"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s