respublika.lt

Kalbos komisija nešoks pagal politikų dūdelę

(0)
Publikuota: 2017 lapkričio 22 10:44:05, Jaunius POCIUS, zinios@vakarozinios.lt ir Benas Brunalas, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Audrys Antanaitis. Eltos nuotr.

Vakar Seimas patvirtino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) sudėtį iš 17 narių, o jos naujuoju pirmininku patvirtino žurnalistą, portalo „Alkas.lt“ redaktorių Audrį Antanaitį. Jo kandidatūrai pritarė 58 slaptame balsavime dalyvavę parlamentarai, 25 buvo „prieš“, 4 susilaikė.

 

58 metų literatūrologo kandidatūra patvirtinta nepaisant opozicijos pasipriešinimo. Prieš balsavimą konservatoriai abejojo, ar apskritai reikalinga tokia komisija, kuri, pasak Gabrieliaus Landsbergio ir Irenos Degutienės, yra tapusi ne ekspertine, o politine organizacija. Ypač konservatorių netenkino Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pasirinkta komisijos pirmininko kandidatūra dėl A.Antanaičio veiklos portale „Alkas.lt“. Liberalė Aušrinė Armonaitė piktinosi, kad minėtas portalas „pusę Seimo“ dėl jo laikysenos lietuvių kalbos atžvilgiu yra išdėjęs į šuns dienas.

- Prieš savaitę, kai prisistatinėjote Seime, jus provokavo konservatoriai reikalaudami išdėstyti savo poziciją dėl tų trijų raidžių Q, W ir X. Jūs neišsidavėte turbūt ne dėl to, kad neturite tvirtos nuomonės? - „Vakaro žinios“ paklausė naujojo VLKK pirmininko.

- Mane provokavo ne tik konservatoriai, o visos frakcijos. Tačiau aš nesakau nei taip, nei ne, nes visuomenė yra suskilusi į dvi puses ir į šį reikalą žiūri labai skirtingai. Jeigu kandidatas į komisijos pirmininkus pasakytų savo poziciją, tai jau būtų laikoma spaudimu, visuomenės skaldymu ir kai kas iškart sakytų: štai būsimasis pirmininkas laikosi tokios ir tokios pozicijos, bet kuo ją gali pagrįsti. O aš manau, kad naujai komisijai dar reikės pasitelkti mokslininkus, ekspertus ir kalbos praktikus, kad mes vienokią ar kitokią poziciją užimtume turėdami tinkamus argumentus. Šiandien ta pozicija yra dar žalia. Aš geriau linkęs užimti taikomąją poziciją, o tik paskui paaiškinti komisijos priimtą sprendimą.

- Kaip manote, kas grėstų lietuvių kalbai įvedus tas tris raides?

- Pasvarstyti galime, bet argumentuotų atsakymų aš duoti dabar negaliu, nes tą turi aiškinti konstitucinės teisės specialistai, galbūt net ir iš dalies sociologai, statistikos specialistai. Pirmiausia mes nežinome, kiek atsirastų artimoje ateityje žmonių, kuriems reikėtų tų trijų raidžių pasų pirmuose puslapiuose. Mes tik žinome, kokia yra migracija ir kaip Lietuva tuštėja. Bet mes nežinome, kada į Lietuvą plūstels nauja imigracijos banga ir kiek tokių žmonių bus. Turbūt reikėtų pasvarstyti, kaip, jeigu mes priimtume tokį sprendimą, Rusija reaguotų latvių atžvilgiu ir ar mumis nepasinaudotų spausdama Latviją. Galėtų būti įvairių variantų. Geriausia būtų, jeigu mes elgtumėmės labai atsargiai. Jeigu tų raidžių iš tikrųjų reikia, tai turėtume atsakyti į klausimus, kodėl jos mums nepakenks. Aš būsiu lankstus ir priimsiu pagrįstą nuomonę, nes šiandien nesu fanatiškai užsispyręs nei vienos, nei kitos pusės atžvilgiu.

- O ką tos trys raidės išsprendžia lenkams, jeigu mes neįvedame jų naudojamų Ę ar perbrauktos L? Jie vis viena liks nepatenkinti.

- Jūs mane jau provokuojate, bet tų dalykų reiktų klausti pačių lenkų, jeigu jie to nori. O mes kalbame apie lietuvių kalbą ir apie tris lotyniškosios abėcėlės raides. Aš vis dėlto būčiau linkęs šį klausimą nuo lenkų atsieti. Nors pačių lenkų dalis sako, kad jiems tai reikalinga, aš atsieju. Komisijos reikalas yra rūpintis lietuvių kalbos saugojimu, puoselėjimu ir žiūrėti, kas yra lietuvių kalbai naudinga ar žalinga. Lenkai, jeigu jie turi interesą, gali atvirai, oficialiai ir aiškiai tai išsakyti.

- Ar normalu, kad nors ir yra Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas, tačiau Vyriausiasis administracinis teismas įsako pase užsieniečių pavardes rašyti originalo kalba?

- Man tai irgi atrodo keistai. Dėl to mes artimiausiomis dienomis susitiksime su Kalbos inspekcijos vadovybe, šitą klausimą aptarsime, susidarysime galutinį aiškų vaizdą, kas vyksta. Tada nutarsime, ką daryti. Dabar bijau kalbėti, ko konkrečiai turėčiau imtis.

- O ar nebūtų geriausia ir teisingiausia, jeigu tiek aistrų keliančius ir visuomenę priešinančius valstybinės kalbos klausimus Tauta spręstų referendumu?

- Toks pasiūlymas visai įdomus, bet klausimas, ar kas nors Lietuvoje šiandien pajėgus surengti referendumą, t.y. surinkti tiek parašų.

Referendumo pasiūlymas, manyčiau, greičiausiai reikštų, kad niekas nekinta. Sunku patikėti, kad šiais laikais jis galėtų įvykti. Referendumas sunkiai įgyvendinamas dalykas ne tiktai šiuo, o vos ne visais klausimais.

- Įteisinus asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose lotyniškais rašmenimis, ko gero, daug kam tektų mokytis skaityti iš naujo. O, tarkime, originalo kalba parašytas prancūzų pavardes išvis būtų sunku perskaityti.

- Tiesą sakant, priklausytų nuo asmens raštingumo lygio. Tos trys lotyniškos abėcėlės raidės didelių problemų nesudarytų. Manau, raštingi žmonės perskaitytų. Bet klausimas, ar to iš viso reikia. Aišku, sunkiau būtų perskaityti ne tik prancūzų, bet ir anglų pavardes. Bet jeigu prancūzas ar anglas norės būti Lietuvos valstybės piliečiu ir turėti pasą su savo originalia pavarde, jis turės susitaikyti, kad dalis lietuvių galbūt jo pavardę perskaitys šiek tiek sunkiau. Tai jau būtų jo pasirinkimo reikalas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

 


V. Pranckietis: balsavau prieš A. Antanaičio paskyrimą VLKK vadovu

Seimo Pirmininkas V. Pranckietis sako g balsavęs prieš portalo Alkas.lt redaktoriaus Audriaus Antanaičio paskyrimą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovu.

Seimo Pirmininkas tokį savo balsavimą argumentavo tuo, kad VLKK turi turėti tokį vadovą, kuris iš anksto nebūtų supriešinęs šios komisijos narių. V. Pranckietis šią poziciją buvo išsakęs ir praėjusią savaitę, teigdamas, jog į prieštaringai vertinamą A. Antanaičio kandidatūrą Seimas turėtų atsižvelgti priimdamas sprendimą dėl VLKK vadovo skyrimo.

Seimo Pirmininko nuomone, VLKK klausimas yra per daug sureikšmintas. V. Pranckietis „Žinių radijui“ samprotavo, kad VLKK funkcijas apskritai galėtų atlikti Lietuvių kalbos ar Lietuvių literatūros institutai ar bendra jų taryba. Tokiu atveju, teigė V. Pranckietis, problemas spręstų nepriklausomi mokslininkai.

Opozicijoje esantys Seimo nariai prieš balsavimą išreiškė susirūpinimą dėl skiriamo vadovo galimybės tinkamai vadovauti. Liberalė Aušrinė Armonaitė abejojo išrinkto pirmininko objektyvumu priimant svarbius, su kalbos saugojimu susijusius sprendimus. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis siūlomą tvirtinti VLKK įvardijo kaip politizuotą instituciją.

Beveik pusė VLKK narių praėjusią savaitę kreipėsi į Seimo frakcijas prašydami A. Antanaičio neskirti pirmininku.

Antradienį už A. Antanaičio skyrimą į VLKK vadovo pareigas slaptame balsavime buvo 58 Seimo nariai, prieš - 25 ir susilaikė - 4.

Eltos inf.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s