Kaip tokia galinga politinė jėga nusirito iki tokio lygio?nuotraukos (32)

2017 spalio mėn. 13 d. 07:40:36 Perskaitė 3230

Šiandien socialdemokratų stovykloje tikra košė. Kitaip to, kas vyksta Seime ir už jo ribų, pavadinti negali.

 

Aišku, tai labai priimtina žiniasklaidai, kitoms konkuruojančioms partijoms, pagaliau net koalicijos partneriams. Ir dar kaip. Į antrą planą atsitraukė programos, net Seime priiminėjamų įstatymų aktualumas.

Klausimas vienas - kaip dabar bus? Ir reitingų skaičiuotojai sureagavo - krenta socialdemokratų reitingai. Ir tai dėsninga.

Partijos pirmininkas šaltas kaip belgas - viskas gerai, niekas neskyla, niekas nebėga. Jis kalba kaip pamokas atmintinai iškalęs mokinukas. O kad būtų įsimintiniau, tai štai jums ir šypsenėlė už tą pačią kainą.

Kaip galėjo atsitikti, kad tokia galinga, pastovi ir prognozuojama, gerų politikos kadrų pilna, nuolat reitingų viršuje esanti, valstybę valdanti politinė jėga (A.M.Brazausko sukurta ir išpuoselėta) nusirito iki tokio lygio? Kokios priežastys? Daugelis ieško atsakymo. Aišku, visi skirtingai vertina situaciją, žiūrėdami iš jiems palankių pozicijų.

Mano, aišku, asmenine ir subjektyvia nuomone, priežastys yra kelios ir jos yra pagrindinės.

Pirma.
Ne visai sėkmingi 2016 metų Seimo rinkimai, kai partijai vadovavo ir premjeravo A.Butkevičius, tvirtai tikėjęs savo žvaigžde ir pergale rinkimuose (reitingai kaip visada buvo palankūs valdantiesiems).

Tačiau po neramios rinkimų rezultatų skaičiavimo nakties pergalės paukštė gana greitai pro pravirą langelį išskrido laukan paieškoti gandrų pulkelio.

Vadovas ir buvęs premjeras suprato - šakės. Viskas baigta.

Ir, kaip tapo madinga šiuo rinkimų laikotarpiu, visiems pasidarė aišku: reikia keisti vadovą ir, kaip tapo įprasta kitose partinėse struktūrose, reikia jauno, gražaus, atletiško, aukšto, besišypsančio ir t.t. vaduko.

Nesvarbu niekas, svarbu, kad būtų jaunas.

Šioje vietoje politikos vilkai, visko matę ir politinėse batalijose užgrūdinti asai pasimovė. Tiksliau pasakius, apsigavo. Jie galvojo paprastai - ateis jaunas nepatyręs vaikelis, mes jam sakysime, ką reikia daryti, kaip elgtis, ko klausti ir t.t.

Blogumas tas, kad politika ne lengvoji atletika, krepšinis ar šiaip kokia nors kita sporto šaka, kur dominuoja jaunystė, jėga, ištvermė. Ir tai ne gražiausio politiko rinkimai. Nors grožio atžvilgiu kitos partijos atrodo neblogai, turint omenyje E.Masiulį, R.Šimašių, G.Landsbergį, R.Karbauskį (S.Skvernelis į šį pulką nepatenka dėl amžiaus cenzo). Tiesiog saldainiukai.

Tai štai, norėjo būti madingi ir neatsilikti nuo kitų - pasirinko jaunystę.

Ir paaukojo tai, kas politikoje yra būtina ar netgi privaloma, - patirtį, išmintį, politinio gyvenimo išmanymą, politinių subtilybių supratimą, mokėjimą patylėti ir kalbėti tai, kas yra būtina, neskubėti ir išlaukti reikiamo momento. Tai, ko ši partija buvo turtinga, būtent tokius politikos vilkus.

Viskas buvo nubraukta. Rezultatas šiandien yra aiškus kaip niekad.

Antra.
Sakysite, kad kitose partijose jaunimas labai gerai tvarkosi. Galbūt. Bet pažiūrėkime atidžiau.

Liberalai - jaunimėlis žaidė tol, kol prisižaidė. Akcijos prieš korupciją, švariausia ir skaidriausia partija - rezultato nekomentuosiu.

Idėjinis ir šešėlinis partijos lyderis E.Gentvilas šiandien būtų pasirengęs nusijuosti diržą ir gerai iškaršti kailį vaikučiams, kad tik nebūtų blogiau partijai. Bet šaukštai po pietų. Reikėjo anksčiau galvoti.

Vilniaus miesto mero sprendimai visiškai neprognozuojami. Čia jau nepadeda net viešųjų ryšių akcijos. Argumentai, kad bėgu greičiausiai ir niekas paskui mane nespėja, - juokingi. Gali lėkti laukais kiek nori, bet turi žinoti, kur bus finišo juosta.

Konservatoriai - sakysite, jaunas lyderis atrodo neblogai. Tai tiesa, tačiau jo gražumo ir protingumo paslaptys yra labai paprastos. Už gražaus paveiksliuko stovi patyręs senelis, kuriam politiniai niuansai, politinės peripetijos ir intrigos yra taip pat lengvai skaitomi kaip kokia muzikinio kūrinio partitūra.

Prisiminkite, kaip jaunėlis ardėsi ir sklaidėsi tuoj pat po rinkimų. Ir kaip jis apsiramino ir elgiasi šiandien. Štai kas yra politinis auklėjimas ir geri patarimai šeimyninėje aplinkoje.

Valstiečiai - na, jų vadovas taip pat dar nesenas, aišku, tokio politinio užnugario neturi ir viską kuria pats, todėl ir rezultatai nėra tokie stulbinantys. Bet vaizdas geras, bent jau pažvelgus į veidrodį.

Ir vėl, pažiūrėkite, kas šioje komandoje atrodo geriausiai - Seimo pirmininkas, premjeras. Tai pagyvenę, išmintingi, gal ne tokie gražūs politikai. Bet, kaip sakiau anksčiau, tai ne grožio konkursas.

Aišku, kasdieninis seiminis chaosas, matyt, baigsis negreitai.

Pagaliau socialdemokratų vadas. Nenoriu kartotis vardindamas išorės duomenis. Tačiau jo problema ir yra visiškas politinės patirties neturėjimas. Nieko, kas bylotų apie šio jaunuolio gebėjimus daryti protingus sprendimus. Čia kaip lietuviškasis „Brexit“ variantas - pirma padarom, paskui galvosim apie pasekmes. Partinės patirties nėra, politikos mokslų - nėra. Užnugario, patarėjų - nėra. Suprantama, kad po A.Butkevičiaus vadovavimo gavo nekokį palikimą. Gal greičiau pakrikimą.

Bet už tai yra polėkis viską griauti ir statyti iš naujo (kaip 1917 metais). Nesvarbu, kas bus. Mes naują pasaulį pastatysime. Tiesa, šis jaunuolis meistriškai operuoja visuomenės, partijos masių nuomone, subtiliai toms masėms neaiškindamas savo sprendimų tikslo. Bet kokia kaina būti aukščiau už visus pasitelkiant manifestų, programų, šūkių taktiką. Visiškai nesuvokiant, kad jei nori tai įgyvendinti, turi būti valdžioje, kitaip būsi tik lozungų rašytojas ir skleidėjas.

Nežinia, ar rinkėjai patikės tokia taktika. Nežinia, ar partijos rėmėjai patikės tokia partijos ateitimi - būti opozicijoje.

Ir trečia. Socialdemokratai turėtų suprasti, kad jauno vadovo išrinkimas buvo daugiausiai graži viešųjų ryšių akcija, inicijuota kitų tradicinių partijų bei joms palankios žiniasklaidos, puikiai suplanavus „partijų atsinaujinimo kampaniją“ nepaisant paskirų partijų veiklos pasekmių.

Socialdemokratai labai lengvai pasidavė šiai isterijai ir savo rankomis sugriovė labai tvirtus partijos pamatus. Ir šiandien savo vadovo, visokių komisijų narių pastangomis toliau ardo tuos pamatus, užuot ramiai susėdę prie stalo ir dar ramiau paieškoję sprendimo, kaip iš šios situacijos išeiti sausiems.

Jei prisiminsite 2000 metus, kai Lietuvos liberalų sąjunga laimėjo Seimo rinkimus, ir po to prasidėję partijos valymai, narių šalinimai iš esmės sunaikino tai, kas buvo pasiekta.

Dėl to galiu tvirtinti, kad reikėtų sustoti griauti tai, kas yra pastovu, kas turi vertybę, atsisakyti asmeninių ambicijų, sėsti ne komisijų sprendimų pagrindu, bet atsakingai derėtis bei rasti bendrą kalbą savo partijos labui.

Tačiau jei vieno asmens asmeninės ambicijos neleidžia tai padaryti - tiesiog paprašyti palikti vadovo pareigas ir taip baigti spręsti savo paties sukeltos krizės klausimą.

Sakysite, kad aš agituoju už seną partinę nomenklatūrą. Deja, ne. Aš už ramių, nežaižaruojančių sprendimų priėmimą, nesvaidant kaltinimų, nenustatinėjant datų ir t.t. Ir dar. Nesu nusistatęs prieš jaunimą, tačiau rimta politika, susijusi su valstybės stabilumu, valdymu, atleiskite, nėra jaunų, nepatyrusių bernelių-vadybininkų žaidimai.

O partijos nariams reikėtų neskubėti smerkti savo narių, bet pagalvoti, gal, neradus kompromiso, geriau atsisakyti vieno jauno politikos naujoko paslaugų ir toliau dirbti Lietuvos labui bei ruoštis artėjantiems rinkimams, kurie turėtų būti partijai nelengvi.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net